Naujausios
Nėra ką parodyti
Plungės rajono savivaldybės vicemerei Astai Beierle-Eigirdienei pristačius su ja atvykusius svečius – administracijos direktorių Mindaugą Kauną, jo pavaduotoją Mantą Česnauską, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėją Žanetą Piepalienę bei Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Tomą Jocį, M. Kaunas padėkojo susirinkusiesiems, kad jų iškart nenušvilpė. Pusiau juokais pasakyti žodžiai tapo kone pranašiški – vienas po kito stojęsi plateliškiai nevyniojo žodžių į vatą, o vienas už kitą aštresni jų pasisakymai palydėti garsiais palaikymo plojimais.
Ir nors Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė susirinkimo pradžioje akcentavo, kad pagrindinės Platelių bėdos – gatvių apšvietimas ir prasti keliai, daugiausiai akmenų sviesta į miestelio aikštės projektuotojų bei architektų daržą.
„Man žiauriai nepatinka. Aikštė rekonstruota, o nėra ką parodyti. Kas kad apšviesta – vaizdo nėra. Ir kam tos lovos pijokams gulėti sugalvotos?“ – rėžė viena plateliškė. Moteris siūlė nuvažiuoti į Kuršėnus ir pasižiūrėti, kaip atrodo gerai atliktas darbas, kur aikštėje – ir suoliukai su atramomis, ir fontanėliai...
Po to pasipylė ir kitų kritika – dėl aikštėje stovinčio paminklo vietos, mat gyventojai pageidavo jį šiek tiek „patraukti“, dėl betoninių trinkelių, dėl netinkamo apšvietimo, dėl iškirstų medžių, dėl panaikintos žalios vejos... Vicemerei paklausus, o ar salėje yra bent vienas, patenkintas naujuoju aikštės vaizdu, į viršų pakilo tik keletas rankų.
Platelių nereikia versti didmiesčiu
Plateliuose gyvenanti Genovaitė Matevičiūtė, atrodo, architektams visą kalbą buvo paruošusi. „Iškirtot medžius, atidengėt aikštę, ir kas atsivėrė? Iš kurios pusės bevažiuosi centre – plastikinėmis lentelėmis apkalti namai... Architektams nereikia aiškinti, kas yra plastikinės lentelės. Tai yra blogiausias variantas. Mano pačios troba tokia stovi. Čia – biednystės požymis. Dabar atverta Platelių biednystė! Ar tai yra nacionalinio parko vizitinė kortelė?“
G. Matevičiūtė pabrėžė, kad miestelio nereikia versti didmiesčiu, tad kam reikalingas toks aikštės apšvietimas? Ir kad aikštės techninius elementus sukritikuotų bet kuris ūkiškesnis vyras.
Kritikos esą verti ir naujieji aikštės suoliukai. Moters nuomone, naivu tikėtis, kad karštymečiu į Platelius, pavyzdžiui, autobusais atvažiuojantys turistai puls „į pliką aikštę ant plikų suoliukų“. Plateliškė sakė nesuprantanti, apie ką galvota projektuojant aikštę – apie vietinius ar apie atvykstančius?.. „Aš tai vadinu barbaryste, kuri Platelių nepuošia ir dar ilgai nepuoš“, – plojimais palydėtą emocingą kalbą baigė ji.
Architektui T. Jociui atremti kritiką sekėsi sunkiai. Jis bandė aiškinti sakydamas, kad čia dar ne galutinis aikštės variantas, kad bus pasodinta ir medžių, o didesnės žalumos atsisakyta, nes Plateliai, kaip miestelis, privalo turėti aikštę, o ne žaliuojantį skverą.
Tačiau tai susirinkusiųjų neguodė. Nė motais jiems buvo ir tai, kad prie projekto dirbo daug patyrusių specialistų, konsultuotasi net su istorikais. Akivaizdu, kad žmonės esamu vaizdu nesidžiaugia ir savo svečiams jo negirs. Tiesiog... teks prie jo priprasti.
Vicemerė A. Beierle-Eigirdienė, pasitelkusi visą savo iškalbą, bandė švelninti situaciją. Pasak jos, turint didesnį finansavimą galima pastatyti ir Babilono bokštus. Tačiau galiausiai jai liko tik skėsčioti rankomis apgailestaujant, kad daug pastangų ir ne tiek mažai finansų surijusi aikštės rekonstrukcija yra ne tokia, kokią įsivaizdavo vietiniai.
Nors ir jie patys sulaukė priekaištų: esą tuomet, kai projektas buvo viešinamas, salėje sėdėjo toli gražu ne toks didelis būrys komentuojančiųjų, o kai šaukštai jau po pietų, žmonės joje nebetelpa.
Investuota daug, bet nėra kaip privažiuoti
Ž. Piepalienė bandė įtikinti susirinkusiuosius, kad jų miestelis niekada nebuvo paliktas likimo valiai: Platelių dvaro sodyboje įkurtas amatų centras, restauruotas kluonas, aplink Platelių ežerą įrengtos turizmo trasos, įsteigtas universalus daugiafunkcis centras, rekonstruota miestelio gimnazija, įrengta lauko scena ir sporto aikštelė, keletas automobilių stovėjimo aikštelių, pastatytas apžvalgos bokštas, rūpintasi informacijos apie Platelius sklaida, rekonstruota aikštė, galiausiai nupirkta muzikos instrumentų Platelių meno mokyklos ugdytiniams.
Visos investicijos, tekusios Plateliams, esą siekia 6,8 mln. eurų. Plateliai netgi sulaukė daugiausiai lėšų iš visų Plungės rajono seniūnijų. Tačiau iš salėje susirinkusių plateliškių padėkos žodžių rajono valdžia neišgirdo.
„Pinigus dedat, o nėra kaip privažiuoti!“ – sušuko kažkuris. Jam antrino ir kitas: „Žemaičiai – kantrūs mužikai. Kiek važiuodami Platelių link jau padangas yra prakirtę! Kiek reikėjo skaudžių nelaimių, kol kelyje Alsėdžių link įrengė žiedą? Ar ir vėl lauksime nelaimės?“
Valdžios atstovai priminė, kad į Platelius vedantį kelią, kuriuo sudėtinga automobiliams prasilenkti, priklauso tvarkyti ne Savivaldybei, o Automobilių kelių direkcijai. „Tai ką, vyrai, jūs veikiat?! Esat valdžioj. Paspauskit direkciją!“ – ragino žmonės. Ir kiti sakė nesuprantantys, kodėl reprezentaciniams saldainiams valdžiai pinigų užtenka, o tokiam svarbiam reikalui kaip keliai – neturi.
Replikuodami ir M. Kaunas, ir M. Česnauskas tikino nesėdintys rankų sudėję. Esą direkcijai išsiųstas ne vienas raštas dėl Pauošnių–Platelių ir Platelių–Gintališkės kelių atkarpų remonto, tačiau, matyt, ši turinti kitų prioritetų.
Reikia siekti kurorto statuso
Kiek ramiau kalbėjo, tačiau taip pat rimtą problemą iškėlė plateliškė mama. Jai nerimą kelia vaikų, rytais einančių į gimnaziją, o vakarais aklinoje tamsoje iš jos grįžtančių, saugumas. Gal reikėtų bent šviestuvus su saulės baterijos lempomis ant stulpų įrengti, kad vaikams nereikėtų naktinėti – siūlė kažkas iš salės.
Apskritai apšvietimo problema Plateliuose – opi. Nes prieš tai tamsoje skendėjo ne tik minėta gatvė, bet ir didesnė dalis Platelių. Kaip „Žemaitis“ jau rašė anksčiau, nesulaukę, kol šviestuvai bus įžiebti, būrelis vietinių gyventojų surengė negirdėtą akciją ir gatves apšvietė atsineštomis žvakelėmis...
Įdomiausia, kad tą patį vakarą užsižiebė ir šviestuvai. Tačiau, kaip tada ir susitikimo metu sakė seniūnė D. Rapolavičienė, tai padaryta ne dėl akcijos. Apšvietimą įjungti suvėluota dėl aikštės rekonstrukcijos darbų.
Žmonės sakė esantys nepatenkinti ir ESO paliktais gelžbetoniniais elektros stulpais, kurie stovi ir ant dviračių tako. Nutiesti elektros linijos įmonė neskuba. Savivaldybė taip pat nenori investuoti į svetimą turtą, tad laukiama kitų metų, kada ESO planuoja darbus.
D. Rapolavičienė ramino, kad problemos, susijusios su apšvietimu, bus sprendžiamos, ir džiaugėsi, kad bus išasfaltuota bent dalis Žaliosios gatvės, o gatvės apšvietimo rekonstrukcijos sulauks Gintališkė.
O vicemerė A. Beierle-Eigirdienė pasiūlė išeitį visoms plateliškių bėdoms spręsti – kvietė gyventojus pritarti, jog Plateliai taptų kurortu. Esą į tokį statusą turinčius miestus ir miestelius žvelgiama palankiau. Tuomet būtų paprasčiau ir investicijų pritraukti, ir modernėti. O modernėti Plateliams, anot vicemerės, reikia.
„Plateliai – per daug ramus užutėkis. Kai nuvažiuoji į Vokietiją – čia valgai, čia geri, čia muzika skamba... O Plateliuose to nėra“, – kalbėjo ji.
„Darykim ką nors, kad susijungtumėme“
Apmaudu ir dėl to, kad ne visomis galimybėmis bendruomenė pasinaudoja, yra tarpusavyje susiskaldžiusi. Anot vicemerės, čia nėra tokio bendrumo, koks jaučiamas Alsėdžiuose ar Žemaičių Kalvarijoje, kur dėl bendro tikslo prie stalo susėda ir tariasi seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės atstovai, klebonai...
Kad Platelių žmonės susiskaldę ir atsiradusios net dvi bendruomeninės organizacijos – senoji ir asociacija „Šventorkalnis“, paliudijo pati seniūnė. Esą šios bendros kalbos tarpusavyje nerandančios, o seniūnija tarp jų – lyg tarp dviejų ugnių.
„Darykim ką nors, kad susijungtumėme“, – kvietė seniūnė.
O valdžios atstovai gyventojus kvietė labiau domėtis įgyvendinamais projektais iš anksto, užsukti į seniūniją vasario mėnesį, kai bus aišku, kiek iš rajono biudžeto pinigų ji gavo ir kam ketina panaudoti. Kad paskui, kai pinigai jau bus paskirstyti ir darbai atliekami, nereikėtų stebėtis ir piktintis. Taip pat žadėjo stengtis padėti, kur siekia jų galios, o kur įtakos turi mažai – bent jau tarpininkauti.
Nors baigiantis susitikimui plateliškių veidai nepašviesėjo, iš minios išsiskyrė garbingo amžiaus moteris, už atliktus darbus rajono valdžiai tarusi nuoširdų AČIŪ. Tokių dėkingų iš sausakimšos salės per dvi susitikimo valandas atsirado... tik du.
