
Naujausios
Bylos nagrinėjimą atidėjo
Į pirmąjį šios bylos teismo posėdį atvyko ir nužudytojo artimieji, tarp kurių – mama Elena Gibiežienė, brolis Gediminas Gibieža bei sesuo Rima Baranauskienė. Jų veidai buvo perkreipti skausmo ir išgyvenimų dėl žiauriai nužudyto artimo. Labiausiai juos sukrėtė tai, kad žudikas tiek laiko slėpė savo aukos kūną ir net šalia jo gyveno.
Tiek N. Norberto mama, tiek sesuo ir brolis laukė, kol galės pasisakyti ir išgirsti, ką kalbės jų artimąjį nužudęs A. Čiuželis bei slepiant lavoną jam talkinęs K. Kundrotas, tačiau nesulaukė. Mat tądien bylos nagrinėjimą teko atidėti dėl teisme nepasirodžiusios taip pat nukentėjusiąja pripažintos buvusios N. Narmonto sugyventinės.
Būtent ji pirmoji ir pasigedo savo gyvenimo draugo. Nors 35-erių vyriškio oficiali paieška buvo paskelbta gegužės 20-ąją, mylimojo moteris pasigedo dar gegužės 12-ąją. Tądien jis išėjo iš savo namų, esančių Laisvės alėjoje, Plungėje, ir dingo kaip į vandenį. Sunerimusi moteris apie tai pranešė jo artimiesiems. Tuomet manyta, kad vyras kažkur nesisakęs išvyko, tačiau nerimauti vertė išjungtas jo telefonas.
Vyro taip ir nesulaukus, apie tai nutarta pranešti policijos pareigūnams. Tad gegužės 20-ąją buvo paskelbta oficiali plungiškio paieška. Jauno vyro ieškojo ne tik teisėsauga, bet savo jėgomis – ir jo artimieji bei draugai.
Kreipėsi į aiškiaregę
Laiką, kol buvo ieškoma dingusiojo, jo artimieji iki šiol prisimena kaip didžiausią košmarą. Žurnalistų penktadienį kalbinta nužudytojo mama ašarodama pasakojo, kad iki paskutinės minutės tikėta rasti jos sūnų gyvą.
Braukdama ašaras E. Gibiežienė prisiminė, kad vėliau manyta, jog sūnus nuskendo netoli tos vietos, kur buvo užfiksuotas paskutinis N. Narmonto telefono signalas. Tad į pagalbą pasitelkti ne tik ugniagesiai gelbėtojai, bet ir narai. Jie išmaišė visą Plungės jūrą, ieškodami nelaimėlio kūno, bet paieškos nedavė jokių rezultatų.
Buvo pasamdyti ir kinologai su šunimis, bet ir tie nieko nerado. Viltį praradę artimieji net kreipėsi į aiškiaregę, prašydami jos pagalbos. E. Gibiežienė žurnalistams sakė, esą ši iškart pareiškė, kad ieškomas asmuo ten, kur paskutinį kartą leido laiką. Ji liepė kvosti buto, kuriame buvo girtaujama, šeimininką, nes tik jis žino, kur pradingėlis.
Po susitikimo su ekstrasense N. Narmonto artimieji kitą dieną vėl išvyko į Plungę ir kreipėsi į vietos pareigūnus, kad šie ieškotų dingusiojo. Žinoma, ir patys nesėdėjo rankų. Jie tardė A. Čiuželį, bet šis nieko nepasakė. Tik tikino, kad N. Narmontas po išgertuvių nežinia kur išėjo. Bet artimieji nepasidavė.
Kad kažkas ne taip, jiems „sakė“ ir namas, kuriame yra A. Čiuželiui priklausantis butas. Esą tiek namas, tiek aplink jį baisiai dvokė.
Tyrėja pasišaipė
Susijaudinusi nužudytojo mama pasakojo, kad A. Čiuželis, net įsiprašius į jo butą, dar bandė neigti kažką žinąs, šaukė, kad čia nieko nėra. Ne ką neva pagelbėjo ir karu buvusi tyrėja, kuri tik sugebėjo pasišaipyti, aiškindama, kad šiame name gyvena degradai, dėl to ir smarvė. Dvokti, pareigūnės žodžiais, esą gali ir nustipusios žiurkės.
Dar pareigūnė drėbtelėjo, kad panaši situacija buvo ir prieš ketverius metus, kai dingo žmogus, kuris taip ir nebuvo surastas. E. Gibiežienė tikino, esą tokie tyrėjos žodžiai tik dar labiau paskatino ieškoti siūlo galo, nes buvo akivaizdu, jog čia – kažkas ne taip.
„Padarei nusikaltimą, bet tu, žmogau, iškviesk greitąją, policiją. Gal dar būtų galėję išgelbėti sūnaus gyvybę. Man labai sunku netekus sūnaus. Aš turiu regėjimo negalią, jis man labai daug padėdavo. Gaila man ir Čiuželio mamos, jei ji – gyva. Jai – taip pat skaudu, kad vaikas tokį baisų dalyką padarė.
Blogiausia, kad tiek laiko slėpė. Ir sūnus, ir dukra, visi ieškojome, o jis kartu visur vaikščiojo ir vis kartojo, kad iš jo namų Norbertas išėjo. Atsivežė butelį, išgėrė ir išėjo. Tas pats Kundrotas tikino, kad buvo ir išėjo. Kaip taip gali būti? Kaip tu gali gyventi su lavonu?“ – sunkiai rinko žodžius nužudyto vyriškio mama.
Sėdėjo po egle ir rūkė
Kaip žudikas galėjo gyventi šalia irti pradėjusios aukos, iki šiol negali suvokti ir N. Narmonto brolis Gediminas. „Dvi savaites laikyti kūną... man yra nesuvokiama. Man labai įdomu, kaip teismas tai įvertins. Mes negalėjome to suvokti, mes visąlaik manėme, kad jis įkrito į vandens telkinį, kaip dažnai būna“, – kalbėjo G. Gibieža, kuris pirmasis ir išvydo A. Čiuželio bute, patalynės dėžėje, paslėptą savo brolio kūną.
Tokių A. Čiuželio veiksmų šokiruota ir R. Baranauskienė – nužudytojo sesuo. Anot jos, visi kitaip būtų reagavę, jei kaltinamasis būtų pranešęs apie nelaimę arba bent jau vėliau, kai vyko paieškos, būtų pasakęs, kad kūnas – jo bute.
„Mes lakstome po visus maurynus, o jis sėdi po egle ir rūko, dar geria ir žiūri, kaip valstybės pinigai mėtomi paieškoms. Būtų pasakęs – paimkite, pasilaidokite, o mane vežkite... Net suradus kūną, jis pareiškė, kad dėl nieko nesigaili“, – nuoskaudas liejo moteris.
Ji negailėjo priekaištų ir pareigūnams, kurie, jos teigimu, dirbo labai aplaidžiai. Esą tik jai pagrasinus pačiai pro langą įlipti į A. Čiuželio butą, tyrėja Loreta Armalienė paragino atrakinti duris. Iki tol jai to neprisireikė. Pareigūnei neva nekėlė įtarimų nei tragiškas tvaikas, nei nuo lubų pas kaimynus krentantys kirminai, nei bėgti pradėję lavono skysčiai. Ji viską bandė teisinti netvarka.
„Keistas“ buvo
Nors byla dar nepradėta nagrinėti, žurnalistams pavyko keletą žodžių išgirsti ir iš nužudymu kaltinamo A. Čiuželio. Nuleidęs galvą jis tikino prisipažįstantis dėl to, kuo yra kaltinamas.
Į išsamesnius paaiškinimus vyras nesileido. Nesugebėjo rišliai išdėstyti ir nužudymo motyvų. Tepasakė, kad jis buvo „keistas“, dėl to viskas taip nutiko.
Kitas šios bylos posėdis numatytas gruodžio viduryje. Tada bus galima išgirsti daugiau šio neeilinio nusikaltimo detalių.