„Gatvė siaura – nors į kanalą šok“

Gy­ven­to­jai krei­pia­si

Grio­viai gi­lūs, ati­tva­rų nė­ra

Ir tai, anot M. Ei­ni­kio, ne vie­nin­te­lė Li­no gat­vės bė­da. Ne­ga­na to, kad gat­vė su­siau­rin­ta, pa­lei ka­na­lus neį­reng­ti ati­tva­rai, tad ban­dy­da­mas iš­veng­ti sun­kiai pra­si­len­kian­čių au­to­mo­bi­lių ga­li nu­gar­mė­ti že­myn. O ka­na­lai – gi­lūs, kai kur net pu­sant­ro met­ro – pa­ts ma­ta­vęs.

„Nė­ra ir sig­na­li­nių stul­pe­lių su at­švai­tais“, – ti­ki­no į „Že­mai­čio“ re­dak­ci­ją už­su­kęs alks­nė­niš­kis. Vy­ras sa­kė, jog džiau­gia­si, kad gat­vė pa­ga­liau bu­vo išas­fal­tuo­ta, ta­čiau ne­ri­mą ke­lia tai, kad da­bar ji ta­po ne­sau­gi. Esą jau bu­vo at­ve­jis, kai iš­li­pęs iš mo­kyk­li­nio au­to­bu­siu­ko ka­na­lan įkri­to vai­kas. „Vos iš­trau­kė“, – ti­ki­no.

Pak­laus­tas, ar krei­pė­si į Ša­tei­kių se­niū­ni­ją, ku­riai ir pri­klau­so Alks­nė­nų kai­mas, vy­ras pa­sa­ko­jo su se­niū­nu Zig­man­tu Stru­my­la kal­bė­jęs. Iš jo iš­gir­dęs, kad šie­met pi­ni­gų sig­na­li­niams stul­pe­liams su at­švai­tais nė­ra. Jų nė­ra ir ati­tva­rams, mat pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­tas tik gat­vės as­fal­ta­vi­mas.

„Pra­si­lenk­ti įma­no­ma“

„Že­mai­čio“ kal­bin­tas se­niū­nas pa­sa­ko­jo apie į ka­na­lą įkri­tu­sį vai­ką nie­ko ne­gir­dė­jęs. Ta­čiau su­ti­ko, kad gat­vė kiek siau­ro­ka. Esą ir per Sa­vi­val­dy­bė­je ren­gia­mas se­niū­nų suei­gas bu­vo apie tai už­si­mi­nęs, bet spe­cia­lis­tai yra tos nuo­mo­nės, kad 4,5 m plo­to su pa­ke­lė­mis Li­no gat­vei tu­rė­tų pa­kak­ti.

„Gal mes per anks­ti gąs­di­na­mės, juk spe­cia­lis­tai ge­riau ži­no“, – svars­tė Z. Stru­my­la. Pa­sak jo, už Li­no gat­vės as­fal­ta­vi­mą bu­vo at­sa­kin­gas Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vie­tos ūkio sky­rius. Jis tik nu­va­žiuo­da­vęs pa­si­žiū­rė­ti, kaip vyks­ta dar­bai.

Nors, se­niū­no nuo­mo­ne, Li­no gat­vė ir siau­ro­ka, pra­si­lenk­ti au­to­mo­bi­liams įma­no­ma. Tik, ži­no­ma, ne­sku­bant, šiek tiek pri­stab­dant. Net­gi yra įsi­ti­ki­nęs, kad švie­žiai išas­fal­tuo­to­je gat­vė­je jau rei­kė­tų grei­tį ma­ži­nan­čių kal­ne­lių. Pa­tys gy­ven­to­jai to­kį pra­šy­mą pa­tei­kė, ma­tyt, bai­min­da­mie­si, kad tie­sia ir ly­gia gat­ve grei­čio mė­gė­jai ga­li im­ti „skrai­dy­ti“.

„Nor­ma­liai va­žiuo­jant vis­kas tu­rė­tų bū­ti ge­rai“, – ti­ki­no se­niū­nas, nors ir pri­pa­ži­no, kad pa­čiam šio­je gat­vė­je pra­si­lenk­ti su ki­ta ma­ši­na dar ne­te­ko.

Me­de­liais už­so­di­na grio­vius

Z. Stru­my­la sau­ją ak­me­nu­kų mes­te­lė­jo į pa­čių Li­no gat­vės gy­ven­to­jų dar­žą. Esą jie, kaip ir dau­ge­lis so­di­nin­kų, gvieš­da­mie­si dau­giau že­mės, lin­kę į vals­ty­bi­nius skly­pus lįs­ti. Net grio­vius me­de­liais už­si­so­di­na. Dėl to kai kur ir pa­ts ke­lias su­siau­rė­jąs. O juk jo ne­pa­lik­si „iš­kram­ty­to“ – gat­vė tu­ri bū­ti vie­no­do plo­to.

Esą ir as­fal­tą tie­su­siems dar­bi­nin­kams iš grio­vių te­ko gy­ven­to­jų su­so­din­tus me­de­lius iš­rau­ti, iš­pjau­ti. Prieš tai ten au­gu­sios sly­vos kai kur bu­vo taip su­ve­šė­ju­sios, kad va­žiuo­jan­tiems au­to­bu­sams ša­ko­mis brauk­da­vo per lan­gus.

Kiek bu­vo že­mės, to­kia ir gat­vė

Pro­jek­tą Li­no gat­vei as­fal­tuo­ti koor­di­na­vu­sio Vie­tos ūkio sky­riaus lai­ki­na­sis ve­dė­jas Ar­vy­das Liu­ti­ka, pa­klaus­tas apie šios gat­vės plo­tą, ne­daug­žo­džia­vo. Tik ke­lis­syk pa­brė­žė, kad pro­jek­tas pa­reng­tas pa­gal tai, kiek lei­do tu­ri­mos že­mės plo­tas bei ga­na ar­ti pri­ma­tuo­ti gy­ven­to­jų skly­pai. Esą ir anks­čiau gat­vė bu­vo ne ką pla­tes­nė, bet pro­ble­mų dėl to gy­ven­to­jams ne­kil­da­vo. „Ži­no­ma, ir 10-ies met­rų plo­čio gat­vė bū­tų ge­rai“, – iro­ni­za­vo A. Liu­ti­ka.

O vė­liau raš­tu pa­tiks­li­no, kad „ka­pi­ta­li­nio re­mon­to pro­jek­to spren­di­niuo­se Li­no gat­vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies plo­tis nu­ma­ty­tas 3,5 met­ro. Bend­ras gat­vės plo­tis – 4,5 met­ro. Mi­nė­ta gat­vė ati­tin­ka Ds ka­te­go­ri­jai ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.“ Tie­sa, kas ta Ds ka­te­go­ri­ja, taip ir nea­paiš­ki­no.

Kad išas­fal­tuo­ta Li­no gat­vė da­bar to­kia, ko­kia ir bu­vo nu­ma­ty­ta pro­jek­te, pa­ti­ki­no ir vie­to­je su­tik­ti bai­gia­muo­sius dar­bus at­lie­kan­tys UAB „Plun­gės la­gū­na“ at­sto­vai. „Ar kas nors ne­ge­rai?“ – ste­bė­jo­si jie, iš­vy­dę žur­na­lis­tus. Iš­gir­dę, kad kai ku­rie žmo­nės nė­ra pa­ten­kin­ti, vėl­gi pa­kar­to­jo, kad vis­kas at­lik­ta taip, kaip su­ma­ny­ta pro­jek­tuo­to­jų.

Ta­čiau Li­no gat­vės gy­ven­to­jų tai ne­guo­džia. Kal­bin­tie­ji sa­kė ne­ga­lin­tys su­pras­ti, ko­dėl jos ne­bu­vo ga­li­ma nors kiek pa­pla­tin­ti. Da­bar gat­vė esan­ti itin siau­ra.

Gat­vę ap­žiū­rė­jo­me ir pa­tys. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad ji – ly­gi ir tie­si, to­kios net ir mies­tams pa­vy­dė­ti. Tie­sa, siau­ro­ka. Bet pra­si­lenk­ti jo­je įma­no­ma. Tą sėk­min­gai prieš mū­sų akis pa­da­rė du au­to­mo­bi­liai, ku­rių vie­nas bu­vo di­des­nis. Stab­te­lė­ti te­ko, ta­čiau tik ke­lioms se­kun­dėms. Tad gal pro­ble­ma nė­ra jau to­kia di­de­lė. Kas ki­ta dėl grio­vių, ties ku­riais nė­ra ati­tva­rų. Net ste­bint iš ša­lies si­tua­ci­ja at­ro­do pa­vo­jin­ga. Jei­gu, vos gat­vę ati­da­rius, į ka­na­lą jau bu­vo įkri­tęs vai­kas, ty­kan­čios ne­lai­mės lauk­ti ran­kas su­dė­jus ne­rei­kė­tų.