
Naujausios
„Širdis dainuoja“, – tokiais žodžiais centre dirbanti Ramutė Gedgaudienė apibūdino savo ir į Kryžių kalną vykusių centro gyventojų įspūdžius iš kelionės. Prieš kelerius metus Plungės krizių centre įrengus terapijos kambarį, jame įvairiais rankdarbiais užsiimantys centro gyventojai netruko prigaminti iš medinukų suvertų rožančių, medinių kryžių. Kažkas pametėjo mintį, kad juos būtų galima nuvežti į Kryžių kalną, tad nuo tada imta svajoti, kaip būtų puiku aplankyti šią Lietuvą garsinančią vietą.
Minėtame terapijos kabinete besisukanti ir centro gyventojus įvairių rankdarbių mokanti R. Gedgaudienė pasakojo, kad įgyvendinti šią svajonę nebuvo paprasta, mat reikėjo prasimanyti lėšų kelionei. Bet kai yra didelis noras, atsiranda ir galimybių jį išpildyti. Tokia galimybe tapo birželį Plungėje šurmuliavusi miesto šventė. Jos metu vykusioje tautodailininkų mugėje buvo galima įsigyti įvairių rankdarbių, pagamintų Krizių centro gyventojų.
R. Gedgaudienė dėkoja visiems, kurie nepraėjo pro šalį ir įsigijo ką nors, didelį ačiū sakė norinti perduoti rajono merui Audriui Klišoniui, kuris nusipirko Krizių centro auksarankių pagamintą namelį vabalams, taip pat prekiauti padėjusiai Plungės senelių namų socialinei darbuotojai Daivai Gecevičei.
Minėtoji kelionė nebūtų įvykusi ir be centro direktoriaus Gintaro Armalio pritarimo bei pagalbos. Šią svajonę įgyvendinti padėjo ir Plungės parapijos klebonas bei dekanas Vytautas Gedvainis, kiek anksčiau apsilankęs centre ir pašventinęs Algio Vaitkaus, Vytauto Noreikio, Liudo Eglinskio bei kitų pagamintus kryžius bei rožančius.
Na, o jau susiruošus į kelionę įspūdį plungiškiams padarė ne tik pats Kryžių kalnas, kurį visi išvydo pirmą kartą, bet ir aplankytas šalia jo esantis pranciškonų vienuolynas. Jį pastatyti paragino pats popiežius Jonas Paulius II po to, kai 1993 metais viešėjo Lietuvoje, aplankė ir Kryžių kalną. Šiuo metu vienuolyne gyvena trys broliai pranciškonai – lietuvis, prancūzas ir vokietis. Pastarasis ir sutiko plungiškių delegaciją, papasakojo apie vienuolyną ir dar kartą pašventino jų atsivežtus kryžius bei rožančius.
Plungės krizių centro bendruomenė dėkinga ir į kelionę vežusiam „Mivados“ vairuotojui, pasiūliusiam iš Kryžių kalno neskubėti atgal į Plungę, bet dar užsukti į pačius Šaulius, aplankyti savotiškais miesto simboliais tapusias lapės ir šaulio, vietinių vadinamo tiesiog auksiniu berniuku, skulptūras.
Pabendravę su broliais pranciškonais, išvaikščioję Kryžių kalną ir palikę jame savo atsivežtus kryžius bei rožančius, aplankę Šiaulius, keliautojai namo grįžo pilni įspūdžių ir su naujų kelionių viltimi.