
Naujausios
Pats metas pradėti judėti
Ką būtų galima padaryti, kad ši vieta trauktų užsukti ir prisėdus ant suolelio pasigrožėti išskirtinio stiliaus meno kūriniu bei tuo pačiu prisiminti jo autorių, kalbėta per neseniai vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.
Pirmiausia pasidžiaugta, jog pagaliau buvo perdažyta tiek metų apleista buvusi dailininko skulptūra, stengiantis atkurti anksčiau buvusias spalvas. Tuo pasirūpino miesto seniūnija. Jos pastangomis aptvarkytas ir skverelis, jame pasodinta gėlių.
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas kalbėjo, kad jei yra minčių labiau išpuoselėti skverą, kad plungiškiai ir miesto svečiai norėtų į jį ateiti, o ne nusigręžtų eidami pro šalį, tai dabar pats laikas pradėti kažką daryti. Mat kaip tik ne per seniausiai baigti jungiamosios šilumos trasos tiesimo darbai, dėl kurių buvo „išartas“ ir skveras. Šiandien jame jau žaliuoja žolė, žydi gėlės, tačiau norint pakeisti skvero veidą iš esmės, reikia galvoti apie šios vietos planavimą ir projektavimą.
Tiesa, specialistas pasidžiaugė, kad kitąmet į skverą ves atnaujinti takai. Tuo neva žadėjo pasirūpinti seniūnija.
„Neužtenka nupjauti žolę“
Kad jau dabar būtina imtis kažkokių darbų, jog ateityje skverelis atsiskleistų naujomis spalvomis, sutiko ir Savivaldybės tarybos bei Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Jolanta Skurdauskienė. Politikė tikino, jog anksčiau ta vieta išties nekaip atrodė. Esą nesutvarkytas skverelis ir laiko stipriai paveikta skulptūra badė visiems akis, todėl džiugu, jog pasirūpinta bent J. Bagdono dovana Plungei. „Lieka tikėtis, kad ateityje ir skverelis bus sutvarkytas bei tarnaus žmonių poilsiui. Juk tokia ir yra skverų paskirtis“, – sakė Tarybos narė.
Skvero esminio sutvarkymo iniciatyvą palaikė ir kitas komiteto narys Audrius Misiūnas, siūlęs apsvarstyti galimybę skverą įtraukti į tvarkytinų miesto strateginių objektų sąrašą, ieškoti rimtesnių finansavimo šaltinių, kad ta vieta keistųsi iš pagrindų. „Neužtenka žolės nupjovimo ir kažkokio pagrėbstymo“, – aiškino politikas ir tikino, kad žmogus, kurio atminimą mena skveras ir jame esantis meno kūrinys, yra verti didesnės pagarbos ir atitinkamo dėmesio.
A. Misiūnas užsiminė ir apie galimybę pagalbon pasitelkti vietos verslininkus, ypač tuos, kurie įsikūrę netoli. Jo įsitikinimu, jie su malonumu prisidėtų prie gražios idėjos įgyvendinimo pinigais ar darbais, juk verslui itin aktualu, kad šalia esanti aplinka būtų sutvarkyta ir patraukli.
Vertas atitinkamos pagarbos
O kad J. Bagdonas yra nusipelnęs dėmesio ir pagarbos, abejonių niekam nekyla. Ir ne dėl to, jog plačiai žinomas dailininkas gimė netoli Plungės, Antrųjų Vydeikių kaime, bet dėl jo svarių darbų gimtajame krašte, už kuriuos jam net buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
Net gyvendamas emigracijoje JAV J. Bagdonas dėjo daug pastangų, jog Statybos technikumo tuo metu valdytuose Oginskių rūmuose būtų įkurtas Žemaičių dailės muziejus. „Jam muziejus buvo šventovė, antrieji namai, nes paliko čia didelę dalį savo kūrybos“, – ne sykį yra sakę dailininką pažinoję plungiškiai.
Ypatinga jam buvo visa Plungė. Ne veltui išmaišęs pasaulį, ramybę rado būtent čia, gimtajame krašte. Visam laikui grįžti į tėvynę menininkas nutarė 1999-aisiais. Nuleidęs sparnus Lietuvoje, jis įsikūrė ne kur kitur, o Plungėje. Ir vėliau prisipažino, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų jo gyvenime, nes niekur taip gerai nesijautė kaip Plungėje savo gyvenimo saulėlydyje.