
Naujausios
Nežinia, kur kreiptis
Plungiškis Antanas, gyvenantis Dariaus ir Girėno gatvėje, pasakojo jau pavargęs dėl šios problemos varstyti įvairių institucijų duris, o konkretaus atsakymo, kur tiksliai kreiptis ir ką daryti, – taip ir negavęs.
„Skambinu į seniūniją, sako – čia ne mūsų reikalas, tada kreipiuosi į Savivaldybę, ten vėl mane siunčia į kitas įstaigas. Negi visi taip ir kratosi atsakomybės nuo savo pečių, o besikreipiantysis lieka it musę kandęs“, – piktinosi Antanas.
Plungiškis teigia iki šiol taip ir neišsiaiškinęs atsakymo, nors klausimą kelia gana paprastą: kodėl kitų miestų gyventojų ramybei užtikrinti prie geležinkelių įrengtos triukšmą mažinančios sienelės, o plungiškiai apie tokias gali tik svajoti?
Gražūs ketinimai
„Žemaičiui“ kreipusis dėl šios problemos į Lietuvos geležinkelius pirmiausia sužinojome tai, kad ši bendrovė prižiūri daugiau nei 3 450 kilometrų geležinkelio linijų, taip pat įgyvendina įvairius projektus, kurie didina traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumą. Vienas iš tokių projektų yra skirtas būtent triukšmui mažinti.
Šia programa siekiama įrengti triukšmą mažinančias priemones, kurios padeda užtikrinti leidžiamus triukšmo dydžius šalia geležinkelio stočių esančiuose gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
Išseko lėšos
Kaip informavo Lietuvos geležinkelių komunikacijos partneris Gediminas Petrauskas, triukšmo mažinimo programoje buvo numatyti 9 projektai. Įgyvendinant juos buvo įrengtos triukšmo slopinimo sienutės Šiauliuose, Mažeikiuose, Lentvaryje, Radviliškyje, Kaišiadoryse. Darbai dar vyksta Klaipėdoje ir Kretingoje. Bendra triukšmo mažinimo programos vertė siekia 24 mln. eurų (be PVM).
„Statant tunelį po geležinkeliu Plungės mieste, projekte, deja, nebuvo numatyta triukšmą slopinanti sienutė. Kompleksinės triukšmo mažinimo priemonės buvo projektuojamos planuojant dvikelio statybas ruože Plungė–Šateikiai“, – kalbėjo G. Petrauskas.
„Šiame projekte buvo numatyta rekonstruoti 13,9 km esamo geležinkelio kelio ir įrengti 13,9 km naujo, rekonstruoti esamus tiltus ir pralaidas, iešmus, pervažas, įrengti 8,1 km triukšmo slopinimo sienučių, rekonstruoti esamas elektros, signalizacijos ir ryšių sistemas, įrengti apsaugines tvoras, lietaus bei drenažo sistemas. Taip pat buvo numatoma pertvarkyti esamas Plungės ir Šateikių geležinkelio stotis“, – pasakojo G. Petrauskas.
Deja, šie gražūs planai ir liko tik planais. Praėjusių metų rudenį dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos įmonės „LTG Infra“ valdyba priėmė sprendimą laikinai sustabdyti 60 mln. eurų vertės minėtojo dvikelio statybas, nors pasiruošimo darbai jau buvo pradėti. Teigiama, kad pasikeitus aplinkybėms ateityje bus svarstoma apie galimybes tęsti projekto įgyvendinimą.
Reikia paminėti ir tai, kad Lietuvos geležinkeliai yra išsikėlę tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad gyventojai prioritetinėse vietose nebūtų veikiami geležinkelio transporto triukšmo, viršijančio nustatytus leidžiamus ribinius dydžius. Šiuo metu yra nustatinėjamos prioritetinės vietos Lietuvoje ir bus sprendžiama dėl reikalingų priemonių įrengimo.
Ar Savivaldybė padės?
Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, už triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją taip pat yra atsakingos ir savivaldybių institucijos. Jos nustato triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones savo strateginiuose plėtros ir veiklos planuose, tad gyventojai dėl triukšmo mažinimo gali kreiptis ir į savo Savivaldybę.
Apie plungiškių nusiskundimus dėl traukinių keliamo triukšmo „Žemaitis“ kalbėjosi su Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vedėju Arvydu Liutika.
„Bet kokia veikla, deja, atsiremia į pinigus, o jie, kaip dažna situacija rodo, yra stipriai apriboti. Čia nėra taip, kad Savivaldybė atvyko ir viską padarė. Yra tam tikri techniniai sprendimai, kurie ne visada nuo mūsų priklauso. Bet gyventojai visų pirma turi pateikti prašymą Savivaldybei, o po to lieka derybiniai reikalai tarp instancijų“, – kalbėjo A. Liutika