
Naujausios
Geležinkelio statytojus žmonės vadino „zimagorais“. Tai buvo sunkus darbas. Darbininkai buvo susirinkę iš aplinkinių kaimų, net iš Latvijos. Jie tvarkė liniją, kirto medžius, rovė kelmus, krūmus, tvarkė pylimus. Darbininkai per valandą uždirbdavo vieną litą, o jei raudavo kelmus, tai gaudavo po du litus per valandą. Tai buvo dideli pinigai, nes bekonas turguje kainuodavo 40 litų, o pas ūkininkus nakvynę ir maistą geležinkelio tiesėjai galėdavo gauti už 50 litų per mėnesį.
Darbai vyko nuo Telšių ir Kretingos krypčių. Iš viso reikėjo nutiesti 70 km ilgio ruožą. Geležinkelio užsakovai buvo danai, o darbams vadovavo danų ir vokiečių inžinieriai. Šiems vadovavo vyr. inžinierius danas Seigardas. Darbų vykdymą prižiūrėjo lietuvių specialistai.
Su darbininkais danai ir vokiečiai kalbėjo padedami vertėjų. Stotį ir šalia esantį gyvenamąjį namą statė lietuviai. Bėgiai geležinkeliui tiesti buvo vežami iš Vakarų Europos. Darbų apimtys siekė apie 17 milijonų litų, juos finansavo Lietuvos vyriausybė. Sunkiausia buvo pastatyti Kūlupėnų tiltą, kurio aukštis buvo apie 28 metrus, o ilgis – apie 30 metrų. Reikėjo užlyginti daubas, privežti žemių, akmenų, padaryti pylimus, kalti pušų polius, juos tvirtinti akmenimis ir cemento mase. Taip paruošti poliai liko šimtus metų.
Geležinkelis, tiesiamas nuo Telšių ir Kretingos, susijungė ant Kūlupėnų tilto. Paminint tą įvykį buvo įkalta sidabrinė vinis į tiltą, o darbininkai buvo vaišinami prancūzišku vynu. Ruožas nuo Telšių iki Kretingos turėjo aštuonias stotis. Plungė buvo trečia nuo Telšių pusės. Mūsų miestas geležinkeliu buvo sujungtas su kitais Lietuvos miestais.
Tą 1932-ųjų spalio 29-ąją traukinys nuo Telšių pusės važiavo lėtai, o pakelyje kaimų gyventojai sveikino Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, važiavusį šarvuotame vagone. Traukinys į Plungę atvyko 13 valandą ir sustojo naujojoje stotyje, kur buvo susirinkę daugybė žmonių. Prezidentas nuo platformos pasakė kalbą, o vėliau perkirpo juostą. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis pašventino šį Plungės ruožą, palinkėjo, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų.
Geležinkelis atvėrė kelius per Klaipėdos uostą į Vakarų Europą. 1932 metų spalio 29-oji daug reiškė Plungei ir jos gyventojams, nes mieste gyveno nemažai žydų tautybės žmonių, kurie užsiėmė prekyba, o nutiesus geležinkelį pagerėjo prekių atvežimas ir išvežimas.
Taip pat Plungėje jau buvo stipri akcinė bendrovė „Kučinskis-Pabedinskiai“ – didžiausia linų apdirbėja Lietuvoje. Jos produkcija per Klaipėdos uostą keliavo į Angliją, Vokietiją.
1932 m. spalio 29 d. Prezidentas A. Smetona susitiko su Plungės įgulos karininkais, Vieštovėnų kaime, prie Minijos upės, su vietiniais ūkininkais, Plungės mieste, Laivės alėjoje – su miesto visuomenės atstovais. Tą dieną Telšių gatvė buvo pavadinta Prezidento vardu.