
Naujausios

Pasekė kauniškių pavyzdžiu
S. Ivanauskas pasakojo, jog švediško stalo principu mokiniai pirmiausia pradėti maitinti bene trijose Kauno rajono mokyklose. Kai kuriose iš jų plungiškiams teko lankytis. Direktorius sakė, jog kauniškiai prisipažino, kad iš pradžių, įdiegus šią naujovę, būta tam tikrų sunkumų, bet šiandien jie džiaugiasi tam pasiryžę.
Mokyklų bendruomenės pastebėjo, jog, leidžiant vaikams rinktis patiekalus nuo švediško stalo, valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui. Be to, vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir ko nori suvalgyti. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dabar mokiniai suvalgo daugiau daržovių bei vaisių.
Švediško stalo mokyklose pradininkės pastebėjo, kad pagerėjo ir mokinių socialiniai įgūdžiai – išaugo valgymo kultūra ir mandagesnis bendravimas. O nuogąstavimai, jog vaikai mieliau rinksis prie mokyklos esančias greito maisto užkandines, nepasitvirtino. Esą estetiškas maisto pateikimas skatina moksleivius rinktis sveikesnį valgyklos maistą bei lavina jų skonį ir gerina mitybos įpročius.
Plungiškius, tarp kurių buvo ir S. Ivanauskas, kauniškių patirtis įtikino bei įkvėpė švediško stalo principą išbandyti ir Plungės rajono švietimo įstaigose. Kaip sakė direktorius, Savivaldybė pamanė, kad pirmoji imtis šios naujovės galėtų „Ryto“ pagrindinė mokykla. Juolab kad ir jos vadovui jau seniai kirbėjusi ši mintis. Tik nebuvo galima to imtis dėl pinigų stygiaus.
Esą mokyklai susitaupyti įrangai reikalingą sumą – neįmanoma, o įkalbėti maitinimą tiekiančią įmonę į tai investuoti irgi nebuvo galimybės, nes su maitintojais sutartis pasirašoma tik keleriems metams. Per tokį trumpą laiką jiems neatsipirktų investuoti pinigai. „Tačiau pačiam principui maitintojas neprieštaravo“, – tikino S. Ivanauskas.
Laimei, išbandyti kitur jau taikomą naujovę norėjo ir Savivaldybė. Ji sutiko šios idėjos įgyvendinimui skirti pinigų.
Su valdžios pagalba pasiruošimo darbai jau vyksta, o pati mokykla gyvena laukimu, kada bus pradėta taikyti naujoji maitinimo sistema.
Vyksta pasiruošimo darbai
Direktorius sakė, kad šiai naujovei Savivaldybė skyrė 5 000 eurų. Žinoma, šių lėšų viskam neužteks. Mat reikia ne tik reikalingą įrangą užsakyti, bet ir pertvarkyti valgyklos patalpas, kad šios būtų tinkamos švediškam stalui.
Anot S. Ivanausko, manyta, kad maitintis nuo švediško stalo mokiniai galės jau nuo kovo pradžios. Tačiau pasiruošimas kiek užtruko. Šiuo metu laukiama sutarties iš įmonės, gaminsiančios stalus, marmitus, padėklus, įrankius.
Kol kas tik žodiškai susitarta, kad per 3–4 savaites nuo sutarties pasirašymo įmonė pagamins visą reikalingą įrangą. Tikimasi, jog sutartis bus pasirašyta dar šią savaitę. Tad jau kovo viduryje „Ryto“ pagrindinės mokyklos vaikai galės rikiuotis prie švediškų stalų. Patalpos tam pritaikytos bus per mokinių atsotogas kitą savaitę.
Direktorius pažymėjo, jog maistas bus tiekiamas dviem linijomis. Kiekviena iš jų bus 7 metrų ilgio. Vadovas pasiūlė, kad prie maisto indų būtų pridėti užrašai, padėsiantys moksleiviams greičiau orientuotis. Ketinama parodyti ir filmuotą medžiagą, kaip viskuo naudotis, pasiūlant, kiek ir ko įsidėti į lėkštę.
S. Ivanauskas neslėpė, jog pradžia gali būti sunki. Bet vėliau pietavimas turėtų eiti sklandžiai. Juo labiau kad atsiskaityti už maistą bus galima su mokinio pažymėjimu per TAMO sistemą arba grynaisiais. Pradinukams pavalgyti kainuos 2 eurus, o vyresniųjų klasių mokiniams – pustrečio euro (nepriklausomai nuo to, kokius patiekalus jie pasirinks). Tokia kaina nustatyta atsižvelgus į tai, kiek mokiniai pietums išleidžia šiuo metu. Tiesa, vėliau ji gali būti koreguojama.
Tėvai naujovei pritarė
Vadovas tikisi, kad valgančiųjų mokykloje skaičius išaugs, nes visiems bus įdomu išbandyti naujovę „Vaikams turėtų patikti valgyti nuo švediško stalo. Ypač dėl to, kad patys galės rinktis, ką ir kiek nori valgyti“, – kalbėjo S. Ivanauskas ir kartu patikino, jog šiai idėjai pritarė ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir tėveliai.
Tiesa, direktorius mano, kad iš pradžių sunkumų gali kilti mažiesiems valgytojams, tačiau jiems padės valgyklos darbuotojos. Tikimasi, kad geranoriškai pagelbės ir klasių auklėtojos, nors joms tai ir nepriklauso. „Bet juk ir bato užrišti to nemokančiam primokėliui nepriklauso, bet vis tiek užriša. Esu ir pats užrišęs“, – pozityviai apie laukiančią permainą kalbėjo vadovas.
„Manau, viskas išeis tik į naudą – vaikai galės valgyti įvairesnį maistą, bus ugdoma valgymo kultūra, mokomasi savarankiškumo, bendravimo bei nešvaistyti maisto. Tikime, jog dėl sumažėsiančio išmetamo maisto, kaip sakė ir Kauno mokyklos, neliks mokinių maistu penimų kiaulių“, – pridūrė S. Ivanauskas.
Domisi ir kitos mokyklos
Teigiamų permainų tikisi ir Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis. Jis taip pat pernai lapkričio mėnesį lankėsi vienoje iš Kauno rajono mokyklų, kur jau šešerius metus mokiniai valgo švediško stalo principu, ir pasidžiaugė jo duodamais rezultatais.
Vedėjo klausėme, gal jau ir kitos mokyklos užsimojo tokių pokyčių? „Konkretaus pageidavimo mokyklos nebuvo išreiškusios, bet, kiek žinome, ir kitos rajono įstaigos būtų suinteresuotos turėti tokį maitinimo būdą“, – sakė G. Rimeikis, neatmesdamas galimybės, kad ateityje ir kitose mūsų rajono švietimo įstaigose maitinimas bus tiekiamas tokiu būdu.
Kaip ir S. Ivanauskas, G. Rimeikis sakė, jog iš pradžių tam tikrų iššūkių bus. Tai parodė ir Kauno rajono patirtis. Bet, vedėjo nuomone, daug kas priklausys nuo pačios mokyklos bendruomenės pastangų. Vėliau problemų turėtų sumažėti arba išvis nebelikti.
„Esame raginę ir rajono darželius išbandyti kiek kitokius maisto pateikimo būdus, kai patys vaikai maistą įsideda į savo lėkštes, tiek, kiek jo nori. Praktika yra pasiteisinusi, nes patys įstaigų vadovai tą matė Estijos darželiuose“, – pasakojo G. Rimeikis.
Lieka tikėtis, jog „Ryto“ mokyklai pavyks sklandžiai pereiti prie naujų maitinimosi įpročių, o vėliau jų pavyzdžiu paseks ir kitos mokyklos ar net darželiai.
