
Naujausios
– Taip. Buhalterė net atkreipė mano dėmesį, kad įdarbintas buvau lygiai tą pačią dieną, kurią prieš tuos 11 metų išėjau – gruodžio 19-ąją.
– Ar per tą laikotarpį, kai buvote pasitraukęs, daug kas pasikeitė šioje įmonėje?
– Tiesą sakant, nelabai. Aišku, išsiplėtė paslaugos. Pagaliau atsirado ir pusiau požeminiai konteineriai – 2007 metais tik buvome pradėję svajoti apie juos. Įvesta dvinarė rinkliavos sistema. Jėrubaičiuose buvo pastatyta atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) gamykla. Nors jau ir tada, kuriant centrą, buvo kalbų, kad bus būtina rūšiuoti ir perdirbti atliekas.
– Ar labai skiriasi įmonės valdybos uždaviniai, kelti jums tada ir keliami dabar?
– Pagrindinis tikslas buvo ir liko tas pats – teikti atliekų tvarkymo paslaugą. O va kaip ji bus teikiama ir už kiek, jau reikia sėsti ir galvoti. Per tuos du mėnesius, kai čia grįžau, dar nespėjau perskaityt visų sutarčių, kitų dokumentų. Bet tam tikrų minčių, kaip gerinti kokybę ir gal net sutaupyti, yra. Nežinau, galbūt gausiu per kelnes, bet bandysiu šį tą siūlyti.
– Rinkliavos niuansus kol kas padėkime į šalį. Pakalbėkime apie politiką. Jūs pats daug metų buvote Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, atstovavote Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Kodėl galiausiai pasitraukėte iš politikos?
– Žinot, kaip sako: nuomonės nekeičia tik miręs arba durnas (juokiasi – aut.). O jei rimtai, buvau labai pavargęs nuo politikos. Norėjosi pailsėti.
– Ir pailsėjęs vėl nėrėte į patį politinių interesų liūną. Kur jų rasi daugiau, nei savivaldybės valdomoje įmonėje. O jei dar akcininkės yra keturios savivaldybės...
– Ne, kodėl? Jei būčiau politiškai angažuotas, būtų kur kas sunkiau dirbti. Nes kai atstovauji kokiai partijai, visi žiūri tik į tai, ar tavo sprendimas atneš naudos. O dabar man labai gerai. Galiu daryti tai, ką iš tikro reikia daryti. Ir man vienodai, kas ką siūlys – ar konservatorius, ar socialdemokratas. Sakykit argumentą, kodėl tai siūlot, tada ir kalbėsimės. Jokio politinio spaudimo...
– Bet nuo politikos dirbdamas šį darbą nepabėgsit. Jau vien jūsų išrinkimas TRATC-o direktoriumi davė pagrindo kai kam susieti jus su rinkimų komitetu „Vieninga Plunge“, mat pastaruoju metu dirbote „Vičiūnų“ įmonių grupėje.
– Plungėje, „Vičiūnų“ grupėje, dirba 2 400 darbuotojų. Pridėkime jų šeimų narius, draugus – bus visa Plungė. Vadinasi, visa Plungė daugiau ar mažiau yra susijusi su šita politine organizacija.
– Tikriausiai taip. Bet vis tiek smalsu – ar buvote savo ankstesnių darbdavių paragintas dalyvauti konkurse į TRATC-o direktoriaus pareigas?
– Absoliučiai ne. Su „Vičiūnų“ bendraturčiu Liudu Skierumi esu tik porą kartų prasilenkęs ir pasisveikinęs.
– Ir „Vieningai Plungei“ nepriklausote?
– Tikrai nepriklausau. Jei kalbėti atvirai, visi šie rinkimų komitetai, susikūrę Lietuvoje, yra tautos nebrandumo požymis. Jie susiburia tik vienai kitai kadencijai. Nes lietuviai nebalsuoja UŽ. Lietuviai balsuoja tik PRIEŠ. Ir jei po kiek laiko atsiras naujų darinių, o jų tikrai bus, visi dabartiniai, sulaukę rinkėjų palaikymo, liks be nieko.
– Įtarimus dėl jūsų bičiulystės su „Vieninga Plunge“ sustiprino ir tas faktas, kad TRATC-o Eksploatacijos skyriaus vedėju įdarbinote jos nario Roberto Endriko sūnų Osvaldą Endriką. Per paskutinįjį tarybos posėdį opozicija teiravosi, ar tokioms pareigoms nebereikalingi konkursai?
– O kada jų reikėjo? TRATC-ui jau – 17 metų. Pabandykite čia surasti nors vieną darbuotoją (ne direktorių), kuris būtų priimtas konkurso būdu? Pasižiūrėkim plačiau, apžvelkim visas Savivaldybės valdomas įmones bei įstaigas, mokyklas. Kurios skelbia tokius konkursus? Gavęs mero užklausimą aš net savo pavaduotojo Juozo Šlepečio paklausiau, ar jis į darbą priimtas konkurso būdu? Ne, nebuvo jokio konkurso.
Įmonės įstatuose rašoma, kad valdyba gali numatyti pareigybių, kai į darbą priimama konkurso būdu, sąrašą. Bet tokių sprendimų nebuvo priimta.
Visa problema – to vaikino pavardė.
– Nori nenori, ji duoda savo. Pasakykit atvirai – kur jūs jį radot?
– Savo kolektyve. Aš visąlaik ten ieškau, kai reikia žmonių. Imu klausinėti, kas galėtų dirbti tą darbą. Sako – dirbo čia toks žmogus, kažin kur dabar jis... Aš, aišku, tada, išgirdęs jo pavardę, Robertui skambinau, klausiau – kur tavo sūnus? Taip ir radau jį.
Ir meras ar tie, kurie teikia tokius paklausimus, gali organizuoti kažkokius patikrinimus. Jei bus konstatuota, kad vaikinas dirba blogai, aš tuoj pat jį atleisiu. Juolab kad dabar jis priimtas bandomajam laikotarpiui.
– Plungės rajono meras vietos spaudoje komentavo ir jūsų paskyrimą TRATC-o direktoriumi, stebėjosi, kodėl buvo išrinktas žmogus „turintis ne kokią reputaciją ir didelių asmeninių problemų“. Skaitėte?
– O kaipgi... Asmeninių problemų tikrai esu turėjęs ir dabar jų turiu. Kas jų neturi!? O reputacija... Man labiausiai patiko to straipsnio galutinis sakinys, kuris garantavo, kad STT išvada dėl mano skyrimo į šias pareigas bus teigiama. Tarytum aš jau būčiau nusipirkęs ir STT.
Gyvenimo vingių būna visokių... Bet aš manau, kad tai, kas mūsų nesužlugdo, padaro mus stipresnius. Žinoma, tokio viešo dėmesio tikrai nesinorėjo. Ir nemigos naktų buvo po tokių parašymų... Bet kadangi dabar esu stipresnis – išgyvenau (juokiasi – aut.).
Labai filosofiškai į visa tai žiūriu. Ką norit, rašykit – nuo to aš nei geresnis, nei blogesnis būsiu. Žmonių nuomonę apie mane lems tik mano darbai. Jei pavyks kažką gero nuveikti, girs, o jei ne... Galėsit tada apie mane rašyti kad ir auksinėm raidėm – žmonės matys, kaip yra iš tikrųjų.
– Tegul darbai kalba patys už save?
– Taip.
– Tai ir pakalbėkim apie jūsų laukiančius darbus. Nežinau, kaip Mažeikiuose, kur jūs gyvenate, bet Plungėj mes turim problemą su stambiagabaritėmis atliekomis bei žalienomis, sukraunamomis prie konteinerių. Jau kurį laiką esame maitinami pažadais, kad įrengus aptvertas pusiau požeminių konteinerių aikšteles šitos bėdos neliks, nors man labai sunku tuo patikėti. Kas teršė, terš toliau, tik jau ne prie konteinerių, o šalia jų tvoros.
– Plungė tuo atžvilgiu gana gerai susitvarkiusi. Mažeikiuose vaizdas – dar liūdnesnis. Yra du būdai šiai problemai išspręsti. Vieną siūlysiu jau rytoj posėdžiausiančiai valdybai – įkurti vadinamąją taksi paslaugą. Norintieji galės registruotis ir už 10–15 eurų išvešime jų senus baldus ar buitinę techniką į sąvartyną. Ir transporto turime. Kreipiausi į seniūniją, kad atsiųstų pasiūlymą, už kiek ji galėtų išvežti. Taip galėtume susitvarkyti. Po to beliktų tik sąskaitom mojuoti. Bet svarbu, kad būtų švaru.
Kitas dalykas, kas padės su tuo kovoti, bus prie naujųjų aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tiesa, Rietavo pavyzdys rodo, kad pakeitus senus konteinerius į pusiau požeminius išties nebešiukšlinama. Nes tai, kas už tvoros, lyg jau ir mano kiemas – kaip galiu ten mesti kažką? Aš tikiuosi, kad panašiai bus mąstoma ir Plungėje.
– Pernai Plungės, Rietavo, Mažeikių ir Telšių savivaldybės susidėjusios nusamdė įmonę, kad ši atliktų centro veiklos auditą. Nors jo išvados buvo skandalingai palankios TRATC-ui, vieną kitą pastabą auditoriai vis tik išsakė. Viena jų – kad centras gyvena vien tik iš gyventojų mokamos rinkliavos ir neišnaudoja galimybių gauti lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš sąvartyno dujų. Buvęs TRATC-o direktorius aiškino, kad jam nerūpi, kur tos dujos dingsta. Svarbu, kad nusamdyta įmonė Aplinkos apsaugos agentūrai kasmet pateikia ataskaitą, jog sąvartynas išdujinamas. Ar jūs manote taip pat?
– Sąvartynas – senas, kaupe dujų tikrai yra. Klausimas – kiek? Tyrimai kainuoja apie 8–10 tūkst. eurų. Su valdyba pasitarsim, gal nukelsim juos į rudenį.
Man dabar aktualesnė problema – šalia sąvartyno veikiančios MBA gamyklos operatorius „Veistas“. Ši įmonė privalo surinkti iš gamykloje pūdomų atliekų išsiskiriančias dujas ir iš jų gaminti elektrą, bet to nedaro. Atsiuntė man raštą, kad jiems ekonomiškai nenaudinga. Sausio pradžioje susėdę pašnekėjom, kodėl toks teiginys yra grynas absurdas.
Pasakiau: jei jums ekonomiškai nenaudinga gaminti elektrą, aš atsiimu iš jūsų tą generatorių, imu jūsų dujas ir gaminu elektrą. Ir man bus naudinga. Antrą dieną po šio pokalbio jie man atsakė: „ Ne ne, mes patys gaminsim.“ Tai ir laukiu.
Dabar jie mane maitina pažadais, kad tuoj tuoj užkurs generatorių. Atseit kažkokia jo tarpinė buvo sugedusi, turbiną išvežė taisyti į Estiją. Ir štai turime jau vasario 18-ąją, generatorius dar neveikia ir elektra nėra gaminama. Dujas jie tiesiog sudegina, o elektrą perka.
– O juk iš pradžių, perėmęs tą gamyklą eksploatuoti, „Veistas“ elektrą gamino, bet vėliau generatorių sustabdė. Panašiai tuo metu buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis paskelbė prie sąvartyno radęs dujų vamzdį, kuriuo galimai dujos iš sąvartyno kaupo tekėjo į MBA gamyklą. „Veisto“ vadovai „Žemaičiui“ dievagojosi, kad jokio vamzdžio nėra ir būti negali. Buvęs TRATC-o direktorius Rimantas Adomaitis prisiekinėjo apie jį irgi nieko nežinantis. Susidaro įspūdis, kad net minėtasis auditas buvo užsakytas ir jam ar ne 45 tūkst. eurų išleisti vien tam, kad būtų gautas atsakymas – yra ten tas vamzdis ar ne?
– Yra jis ten. Ir teritorijos brėžiniuose pažymėtas, ir realiai nutiestas. Tik šiuo metu nupjautas bei užsandarintas.
– O sąvartyno dujos juo ar tekėjo „Veistui“?
– Šito aš pasakyti negaliu. Kaip pasakytų konservatorių patriarchas – o kas galėtų paneigti? Žiūrėkim iš kitos pusės. Visą objektą statė viena įmonė, ir nei iš šio, nei iš to buvo nutiestas tas vamzdis... Tikriausiai ne be reikalo...
– O kaip R. Adomaitis galėjo nežinoti apie jį?
– Du variantai: arba durnas buvo, arba gudrus. Aš manyčiau, kad gudrus. Bet tikrai neturiu jokių įrodymų, net netiesioginių.
– Tad gal yra kažkoks ryšys ir tarp to, kad buvęs Eksploatacijos skyriau vedėjas Algirdas Vaitkus (po jo kabineto langais tas vamzdis ir buvo nutiestas) bei buvęs direktorius R. Adomaitis iš TRATC-o pasitraukė panašiu metu?
– Tuo klausimu aš nieko nenoriu sakyti, nes tas ryšys... Jei ir bus nustatytas, jis bus labai negražus. Juolab kad ant mano stalo dabar – teisminių ginčų su „Veistu“ dokumentai. Susipažinus su jais susidarė įspūdis, kad iki šiol visą bylą tvarkė TRATC-o samdytas advokatas. Tai yra negerai. Reikalui noriu vadovauti aš pats, pasitelkdamas advokato pagalbą. Keistas jausmas neapleidžia ir perskaičius TRATC-o bei „Veisto“ pasirašytą sutartį. Toks įspūdis, kad ją rengė velniai žino kas, tik jau ne pats TRATC-as.
– Vis garsiau pasigirsta kalbų, kad sutartį su „Veistu“ būtina nutraukti, ir kuo greičiau. Ką jūs pasakytumėt apie tai?
– Ne nutraukti, bet priversti ją vykdyti. Išsigryninti, kur mes galime turėti naudos. Elektros gamyba, metalo, plastiko išrinkimas... Jie įsipareigoję iš bendro atliekų srauto išrinkti 80 proc. metalo, o išrenka geriausiu atveju apie 50. Nors tą rodiklį pasiektų. Tą tikrai galima padaryti ir nerasime argumentų, kodėl negalim.
––––––––––––
Kitą dieną po šio interviu V. Domarkas surengė spaudos konferenciją ir pranešė, kad „Veistas“ TRATC-ui pateikė dar vieną teisminį ieškinį. Šįkart – dėl MBA operatorės negauto pelno. „Veistas“ prašo priteisti jam 111 tūkst. eurų, kuriuos, neva, būtų gavęs, jei būtų Jėrubaičiuose gaminęs elektros energiją ir ją pardavęs. Apie tai skaitykite kitame „Žemaičio“ numeryje.
