Su ypatingais vaikais dirbanti psichologė: „Savo darbą įsivaizdavau kitaip“

Gintarės VIČIENĖS asmeninio albumo nuotraukos
Gintarė Vičienė: „Linkiu, kad tėvai išliktų tėvais, neprarastų emocinio ryšio su savo vaiku“
Susitikus Gintarę Vičienę neįmanoma nepastebėti jos plačios šypsenos, degančių akių ir iš jų spinduliuojančios energijos. Moteris nekantravo pasidalinti savo profesijos pasirinkimo istorija. Psichologė, kuri šiuo metu dirba Plungės specialiojo ugdymo centro Konsultavimo skyriaus vedėja, pasakojo apie savo patirtį, įveiktus iššūkius, pasiektus laimėjimus ir kvietė mus visus pamatyti laimę paprastuose dalykuose.

– Gintare, kodėl pasirinkote psichologijos studijas?

– Studijuoti psichologiją mane ragino teta, kuri daug metų dirbo švietimo sistemoje. Ji sakė: „Bandyk, labai įdomi profesija.“

Psichologija buvo ne pirmas, o antras pasirinkimas mano studijų sąraše, bet likimas viską sudėliojo taip, kaip turi būti.

Studijuojant buvo labai įdomu sužinoti, kaip veikia žmogaus pasąmonė, kodėl turime vienokius ar kitokius elgesio modelius. Džiaugiausi įstojusi būtent čia. Kita vertus, nemaniau, kad dirbsiu su ypatingų poreikių vaikais. Baigusi bakalauro studijas, 2012 metais įsidarbinau Plungės specialiojoje mokykloje. Čia dirbdama įgijau psichologijos magistro laipsnį.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. gegužės 13 d. numeryje (Nr. 36).