Trumpas atokvėpis

Egi­di­jaus ŠLI­ŽIAUS nuo­trau­ka
Žy­gio me­tu dvi­ra­čiais įveik­ti 24 ki­lo­met­rai
Ką vei­kia ūki­nin­kai ru­de­nį? Il­si­si? Ru­de­nį ūki­nin­kai dir­ba, gal tik tru­pu­tį ma­žiau nei pa­va­sa­rį ar va­sa­rą, bet vis tiek dir­ba. O jei tai pie­no ūkis, ten­ka dirb­ti iš­ti­sus me­tus, be sa­vait­ga­lių ir ato­sto­gų. To­dėl su­pran­ta­ma, kad la­bai svar­bu sa­ve pa­le­pin­ti nors vie­nos die­nos ato­sto­go­mis. Spa­lio 13 d. Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kai su šei­mo­mis iš­si­ruo­šė į vie­nos die­nos žy­gį dvi­ra­čiais.

Lie­tin­gą penk­ta­die­nio va­ka­rą, kai ge­ru oru dar net ne­kve­pė­jo, ūki­nin­kai su­lau­kė vė­ly­vo Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos Plun­gės sky­riaus pir­mi­nin­ko Ma­ri­jaus Kak­čio kvie­ti­mo – ra­gi­ni­mo sek­ma­die­nį pa­ke­liau­ti dvi­ra­čiais. Ke­liau­ti nu­spręs­ta ne­prik­lau­so­mai nuo žmo­nių skai­čiaus, dau­giau ar ma­žiau jų be­su­si­rink­tų.

Pa­va­sa­ris, va­sa­ra, ru­duo – tai me­tas, kai ūki­nin­kai in­ten­sy­viai dir­ba. Aiš­ku, jų dar­bus la­bai daž­nai ko­re­guo­ja oro są­ly­gos, o ypač lie­tus. O šis ru­duo Plun­gės ra­jo­nui lie­taus tik­rai ne­pa­gai­lė­jo. To­dėl sau­suo­ju pe­rio­du ūki­nin­kai dir­bo ne­skai­čiuo­da­mi va­lan­dų, lie­kan­čių poil­siui ir mie­gui. O po to­kių il­gai be­si­tę­sian­čių dar­ba­die­nių, no­ri ne­no­ri, rei­kia ras­ti lai­ko nors trum­pam ato­kvė­piui.

Plun­gės ūki­nin­kų są­jun­gos na­riai į žy­gį dvi­ra­čiais ap­link Pla­te­lių eže­rą iš­si­ruo­šė jau tre­čią kar­tą. Tik anks­tes­niais me­tais va­žiuo­da­vo anks­ty­vą pa­va­sa­rį, prieš pat di­džiuo­sius dar­bus. Bet šie­met nu­spręs­ta pa­si­džiaug­ti auk­si­niu ru­de­niu ir pa­ma­ty­ti jau ru­de­niš­kai pa­si­puo­šu­sias Pla­te­lių apy­lin­kes. Ir to­kių, ak­ty­vaus poil­sio pro­pa­guo­to­jų, ne­pa­bū­gu­sių 24 ki­lo­met­rų tra­sos, at­si­ra­do net 19. Kas dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­ga­lė­jo va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, dvi­ra­ti­nin­kus ly­dė­jo au­to­mo­bi­liu ir pa­lai­kė juos mo­ra­liš­kai.

Skrie­da­mi dvi­ra­čiais ūki­nin­kai gė­rė­jo­si ke­rin­čiais gam­tos vaiz­dais, ke­liu – tai ky­lan­čiu, tai vėl be­si­lei­džian­čiu, vin­gu­riuo­jan­čiu pro so­dy­bas. Kad ke­lio­nė ne­var­gin­tų ir ne­prailg­tų, nes dvi­ra­čiais va­žia­vo ir vai­kai, dvi­ra­ti­nin­kai daž­nai stab­te­lė­da­vo. Il­sin­da­mi ko­jas, da­li­no­si įspū­džiais. Bu­vo ir to­kių , ku­rie žy­gy­je dvi­ra­čiais da­ly­va­vo pir­mą kar­tą.

Ūki­nin­kai tra­są įvei­kė per 3 va­lan­das. M. Kak­tys pa­si­džiau­gė bend­ra­ke­lei­vių iš­tver­me ir tu­ri­nin­gai pra­leis­ta die­na. O taip pat pa­kvie­tė ne­pa­si­di­džiuo­ti ir vi­sus Plun­gės ra­jo­no žem­dir­bius lapk­ri­čio 7 die­ną at­vyk­ti į Plun­gės kul­tū­ros cent­re vyk­sian­čią kas­me­ti­nę žem­dir­bių šven­tę.