Ūkininkas: „Jaučiuosi ignoruojamas ir žlugdomas“

Pa­žeis­ti tai­syk­les ar va­žiuo­ti ap­lin­kui?

Kaip „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo pa­ts M. Grikš­tas, jo ūkis – ne iš dan­gaus nu­kri­tęs. To­je vie­to­je ūki­nin­ka­vo jo pro­se­ne­lis, se­ne­lis. O Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, ūkis čia at­kur­tas 1990 me­tais.

„Lai­kau šim­tą kar­vių, val­dau 400 hek­ta­rų že­mės. Ir sau, ir ki­tiems ku­riu dar­bo vie­tas, ki­toms įmo­nėms tie­kiu sa­vo pro­duk­ci­ją. Tai­gi nau­dos iš ma­nęs yra. Ne­pai­sant to, jau­čiuo­si ig­no­ruo­ja­mas ir ne­tgi žlug­do­mas. Tu­riu ome­ny­je inf­rast­ruk­tū­rą – ku­riant ją į ma­no po­rei­kius vi­siš­kai neat­siž­vel­gia­ma. Tur­būt greit su­lauk­siu die­nos, kai ma­lūns­par­niu be­ga­lė­siu sa­vo že­mes pa­siek­ti. Tie­sa, vie­nas bu­vęs val­di­nin­kas man jau siū­lė pie­ną ma­žes­niu trak­to­riu­mi bi­do­nė­liais ve­žio­ti, bet pa­ts kom­piu­te­rio į me­di­nius skai­tik­lius keis­ti tur­būt ne­no­rė­tų“, – sa­vo pro­ble­mas dės­tė ūki­nin­kas.

Vie­nas M. Grikš­to ūkis yra Kau­šė­nuo­se, ki­tas ūkis ir da­lis že­mių – No­riš­kiuo­se. Ats­tu­mas tarp jų ne­di­de­lis, gal po­ra ki­lo­met­rų. Ta­čiau yra bė­da – du til­tai, ku­riais ten­ka va­žiuo­ti ūki­nin­kui, kai jis no­ri iš vie­no sa­vo ūkio pa­tek­ti į ki­tą. Vie­nas tų til­tų, ve­dan­tis per va­di­na­mo­sios Plun­gės jū­ros už­tvan­ką, ne­se­niai re­konst­ruo­tas, ki­tas – vi­sai ša­lia, virš ka­na­lo, te­kan­čio į elekt­ri­nę (to­je vie­to­je, kur su­si­ker­ta Bab­run­go ir Me­de­ly­no gat­vės).

Prie abie­jų til­tų pa­sta­ty­ti di­des­nį nei 8 to­nų svo­rį drau­džian­tys ženk­lai. O ūki­nin­kio ga­ben­ti ten­ka ge­ro­kai dau­giau, kar­tais net iki 30 to­nų. Tai­gi ten­ka nuo­lat pa­žei­di­nė­ti tai­syk­les. Ži­no­ma, yra ir ki­ta išei­tis – va­žiuo­ti per Sto­nai­čius, o tai kas­kart su­da­ry­tų apie 20 ki­lo­met­rų lanks­tą.

„Su tuo ne­su­si­ję žmo­nės ne­ži­no, ką že­mės ūkio tech­ni­kai, su ku­ria ne­pa­lėk­si, reiš­kia 20 ki­lo­met­rų. Tai di­džiu­lės lai­ko ir ku­ro są­nau­dos. Jei kas­kart, no­rė­da­mas iš vie­no ūkio per­va­žiuo­ti į ki­tą, da­ry­čiau to­kį lanks­tą, man bū­tų bank­ro­tas. Tad ren­kuo­si ki­tą va­rian­tą – va­žiuo­ju per til­tus, ne­pai­sy­da­mas tai drau­džian­čių ženk­lų. O ką man da­ry­ti?“ – klau­sė M. Grikš­tas.

Pra­šy­mas – pa­nai­kin­ti ženk­lus

Pir­ma­die­nį šią pro­ble­mą nag­ri­nė­jo Sa­vi­val­dy­bės sau­gaus eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­ja. M. Grikš­to tei­gi­mu, tie ženk­lai at­si­ra­do ne­se­niai – re­konst­ra­vus Me­de­ly­no ir Bab­run­go gat­ves. „Vos su­ži­no­jęs, kad tos gat­vės bus re­konst­ruo­ja­mos, aš krei­piau­si į Sa­vi­val­dy­bę, pra­šy­da­mas, kad ren­giant inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tus bū­tų at­si­žvelg­ta ir į ma­no, kaip ga­na stam­baus ūki­nin­ko, po­rei­kius. De­ja, jie bu­vo ig­no­ruo­ja­mi“, – mi­nė­jo vy­ras.

M. Grikš­tas pra­šo pa­nai­kin­ti tuos ženk­lus. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, jie įreng­ti be jo­kio pa­grin­do, neiš­siaiš­ki­nus, kiek tie til­tai iš tik­rų­jų ga­li iš­lai­ky­ti. „Kaž­kam ne­pa­ti­ko, kad sun­kias­vo­ris trans­por­tas ten va­ži­nė­ja, ne­pa­ti­ko ke­lia­mas triukš­mas ar tai, kad su to­kia tech­ni­ka sun­ku pra­si­lenk­ti. Tai su­sta­tė ženk­lus, ku­riais vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­mas ma­no ūkis ir ma­no veik­la. Ir man tai ne­juo­kin­ga. Kuo ar­gu­men­tuo­ja­ma, kad tie til­tai ga­li at­lai­ky­ti tik aš­tuo­nias to­nas? Ar da­ry­tas koks ty­ri­mas? Kiek ži­nau, ne. To­dėl ir pra­šau tuos ženk­lus pa­ša­lin­ti kaip ne­pag­rįs­tus. Juo­lab kad ne­to­lie­se yra ana­lo­giš­kas til­tas, ku­riuo lei­džia­ma va­žiuo­ti 40 to­nų svo­rio trans­por­tui“, – per po­sė­dį kal­bė­jo ūki­nin­kas.

M. Grikš­tui ant­ri­no ir Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos Plun­gės sky­riaus pir­mi­nin­kas Ma­ri­jus Kak­tys. Pa­sak jo, žmo­gus su­si­du­ria su di­džiu­le pro­ble­ma, ku­rią bū­ti­na spręs­ti. O čia nuei­ta leng­viau­siu ke­liu. „Pas­ta­to­me ženk­lą, nuo vis­ko ap­si­drau­džia­me. O kaip ver­sis ūki­nin­kas, ne­svar­bu“, – kal­bė­jo jis.

Kas im­tų­si at­sa­ko­my­bės?

Ko­mi­si­jos na­rys, Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los gru­pės vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Vai­das Kur­mis ak­cen­ta­vo, kad ženk­lus pa­ša­lin­ti ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei yra duo­me­nų, kad til­tas ga­li iš­lai­ky­ti di­des­nę nei 8 to­nų ma­sę.

„Kas ga­ran­tuos, kad nuė­mus tuos ženk­lus ko­kia sun­kias­vo­rė ma­ši­na ne­nu­gar­mės že­myn? Kas ta­da im­sis at­sa­ko­my­bės?“ – klau­sė V. Kur­mis. Jam pri­ta­rė ir Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Pe­čiu­lis. „Jei ūki­nin­kas įlūš, ar ta­da ir­gi jam at­sto­vau­si­te“, – kreip­da­ma­sis į M. Kak­tį sa­kė A. Pe­čiu­lis. Jam pri­ta­rė ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­tos ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Liu­ti­ka: „Nie­kas ten jo­kios eks­per­ti­zės ne­da­rė. Til­tai nė­ra pa­ti­ki­mi. O jei kas at­si­tik­tų, vi­si čia šla­piom kel­nėm laks­ty­tu­me.“

Pa­sak ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio Ro­ber­to End­ri­ko, ūki­nin­ko in­te­re­sų ig­no­ruo­ti ne­ga­li­ma. Tad nu­spręs­ta bent jau pa­ban­dy­ti jam pa­dė­ti. Pla­nas toks: per­žiū­rė­ti mi­nė­tų­jų gat­vių re­konst­ruk­ci­jos do­ku­men­ta­ci­ją, at­ras­ti, kuo re­mian­tis nu­spręs­ta pa­sta­ty­ti drau­džia­mą­jį ženk­lą „8 t“. O jei ženk­lą pa­grin­džian­čių duo­me­nų ne­bus, tuo­met ža­da­ma už­sa­ky­ti eks­per­ti­zę, ku­ri at­sa­ky­tų į klau­si­mą, ko­kį gi svo­rį tie til­tai ga­li iš­lai­ky­ti.

„Ma­no nuo­mo­ne, tą ra­jo­ną no­ri­ma pa­vers­ti gy­ve­na­muo­ju ir jo­kio sun­kias­vo­rio trans­por­to į jį neį­si­leis­ti. Juk ten ne vie­nas svar­bus as­muo gy­ve­na. Bet ir aš ten esu. Ir sa­vo po­rei­kius tu­riu“, – sa­kė po po­sė­džio kal­bin­tas M. Grikš­tas.

Tai­gi klau­si­mas į stal­čių ne­nu­kiš­tas. Prie jo ža­da­ma grįž­ti per ar­ti­miau­sią Sau­gaus eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­jos po­sė­dį.