Naujausios
„AstraZeneca“ mokytojai sutiko nepalankiai
Kaune vakcinacijos procesą organizuojančios Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša teigia, kad įprastai iki 7 proc. kviečiamų skiepytis žmonių neatvyksta. „Tai normalus skaičius, būna, žmonėms netinka laikas, jie suserga, pasikeičia planai“, – sako P. Kibiša.
„AstraZeneca“ vakcina įprastą procesą gerokai sujaukė ir tai buvo netikėta visiems Kauno vakcinacijos punkto darbuotojams. Iki tol didelį norą skiepytis ir net bandymus gauti skiepą be eilės pastebėję punkto specialistai susidūrė su keistu reiškiniu – SMS žinutes gavę registruoti švietimo įstaigų darbuotojai ėmė masiškai nebeatvykti į centrą.
Pasak Kauno miesto poliklinikos vadovo, pirmąją dieną iš 70 registruotųjų skiepytis „AstraZeneca“ vakcina atvyko vos 40. Antrąją dieną iš registruotų 408 švietimo įstaigų darbuotojų sulaukta tik 296. Kad neatvyktų net 42 proc. į sąrašus įtrauktų asmenų, pasak P. Kibišos, nėra buvę. Tiesa, antrąją dieną neatvykusiųjų procentas buvo jau kiek mažesnis – 27 proc., tačiau, mediko vertinimu, vis tiek gana didelis ir jiems – netikėtas.
Iš viso Kaune buvo numatyta paskiepyti 5 tūkst. pirmumo teisę turinčių švietimo įstaigų darbuotojų. Tačiau po dviejų vakcinacijos savaičių įvardinta, kad Kaune pasiskiepijo tik apie 3 tūkst. „Dar 2 tūkst. kažkur „pakibo“. Ar jie nespėjo, ar dar yra neapsisprendę, nežinome“, – teigė P. Kibiša.
Regionuose nepasitikėjimas „AstraZeneca“ – dar didesnis
Pasak Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, iš 269 rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo švietimo įstaigų darbuotojų, nesirgusių koronavirusu ir išreiškusių norą prioriteto tvarka pasiskiepyti nuo COVID-19, daugiau nei pusė atsisakė „AstraZeneca“ vakcinos, nors buvo gauta pakankamai vakcinų visų norinčiųjų skiepytis vakcinacijai – 200 dozių.
99 asmenys automatiškai iš šio sąrašo buvo eliminuoti, nes yra vyresni nei 55 metų amžiaus. Tačiau iš sąraše likusiųjų 170, skiepytis „AstraZeneca“ sutiko tik 82.
Dėl skiepytis atsisakančių pedagogų apgailestavo ir Plungės savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. „Mūsų visuomenės šviesuliai – pedagogai, net nesugeba laiku atvykti skiepytis, nors buvo sudarytos visos sąlygos. Norime, kad vaikai eitų į darželius, į mokyklas, bet, deja, patys stabdome šį procesą“, – stebėjosi jis.
G. Rimeikis sakė, kad, atsižvelgus į faktą, jog ne visi mokytojai nori skiepytis „AstraZeneca“, švietimo įstaigoms buvo išsiuntinėtas klausimynas su papildoma grafa pedagogams įrašyti, kokios vakcinos jie pageidautų.
Bet tikimybė, kad į šiuos jų išreikštus pageidavimu bus atsižvelgta – maža. Ir sulaukus savo eilės skiepytis su visais mokytojais, išlieka tikimybė gauti kvietimą atvykti skiepytis ta pačia „AstraZeneca“ vakcina, tik gerokai vėliau.
Tiesa, vasario 19 d. duomenimis, Plungės rajone iš 269-ių skiepytis norėjusių ir antikūnų neturinčių švietimo darbuotojų pirmumo tvarka buvo paskiepyti 206. Jų vakcinacijai naudotos „AstraZeneca“ ir „BioNTech“ – „Pfizer“ gamintojų vakcinos.
Neskubėjo skiepytis ir Šilalėje
Pirmieji 30 vyresnių nei 55 metai pedagogų Šilalėje skiepytis pakviesti vasario 12 d. – jiems atiteko paskutinės rajone turėtos „BioNTech“ – „Pfizer“ vakcinos dozės. Po kelių dienų Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras gavo 200 „AstraZeneca“ vakcinų. Iki vasario 17 d. Šilalėje buvo paskiepyta vos per 50 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų darbuotojų.
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija miesto pirminės sveikatos priežiūros centrui pateikė 105 pageidaujančių skiepytis darbuotojų sąrašą. Didžiausios rajono ugdymo įstaigos direktoriaus Arūno Aleksandravičiaus žiniomis, griežtai atsisakė skiepytis tik trys pradinių klasių pedagogės, kurioms iki 55 metų trūko vos kelių mėnesių.
„Bet tai buvo dar tada, kai žinojom, jog „AstraZeneca“ skiepys jaunesnius mokytojus, o vyresniems skirs „Moderna“ arba „BioNTech“ – „Pfizer“ vakcinas. Dabar visiems skiria tik „AstraZeneca“. Kiek mokytojų jos atsisako, mums niekas nepraneša.“ Progimnazijos direktoriui neramu, kad apie nesiskiepijusius darbuotojus jokių žinių įstaiga negaus, todėl abejoja, ar pavyks užtikrinti būtiną saugumą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis patvirtino, kad mokytojų, kurie pageidauja skiepytis, sąrašus gydymo įstaigoms teikia mokyklų vadovai, tačiau „priėjimo prie įrašo apie asmens vakcinaciją nuo COVID-19, kuris atsiranda žmogaus sveikatos istorijoje po vakcinacijos, mokyklų vadovai neturi“. Tad atskleisti ar nuslėpti informaciją apie vakcinaciją bus pačių įstaigų darbuotojų asmeninis pasirinkimas.
Kas slypi po ministerijų nurodomais skaičiais?
„Per artimiausias savaites planuojama paskiepyti apie 30 tūkst. žmonių, dirbančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir specialiosiose mokyklose. Realiai paskiepyti reikės kur kas mažiau, nes, kaip parodė pedagogų testavimas, apie 18 proc. jau yra persirgę“, – pranešime spaudai vasario pradžioje nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Vadinasi, atmetus tuos, kurie jau yra persirgę vienokia ar kitokia koronaviruso forma, ir manant, kad likusieji skiepytis sutiks visi, buvo galima tikėtis vakcinuoti 24 600 švietimo darbuotojų. Įdomu tai, kad praėjusios savaitės pabaigoje ŠMSM pranešė, jog paskiepyta 28 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų. Tą pačią dieną SAM nurodė kitą skaičių – kad paskiepyti visi 30 tūkstančių.
Ar skaičius išaugo dėl to, kad vietoj neatvykusių skiepytis pedagogų nuspręsta į sąrašus įtraukti kitų grupių asmenis – ŠMSM nekomentavo, nes „duomenų, kiek pedagogų yra atsisakę skiepytis, ministerija neturi“.
Kol kas informacijos apie tai, kaip bus elgiamasi su nesutikusiais skiepytis švietimo darbuotojais, nėra.
Informacija keitėsi kaleidoskopu
Kad į nepasitikėjimo „AstraZeneca“ vakcina ir pačiu vakcinacijos procesu laužą žibalo pilstelėjo pačios atsakingos ES ir valstybės institucijos, sako ir vakcinacijos proceso organizatoriai. Kauno poliklinikos vadovas P. Kibiša užsimena, kad nemažai nepasitikėjimo pedagogams, o ir kitiems gyventojams galėjo sukelti SAM sprendimas „AstraZeneca“ vakcina skiepyti tik asmenis iki 55 metų amžiaus, kuris jau po savaitės buvo atšauktas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas svarsto, kad šiokios tokios sumaišties tarp pedagogų sukėlė ir pirminė žinia, jog nepasiskiepiję pedagogai privalės reguliariai testuotis, bei vėliau iškomunikuota informacija, kad nei skiepas, nei testai nebus privalomi.
Apie tai nuolat žiniasklaidoje kartojo ir ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, teigusi, kad nei mokytojų vakcinacija, nei testavimas neturėtų būti privalomi, o su abejojančiais žmonėmis reikėtų kalbėtis. „Aš labai tikiu mokytojų sąmoningumu, manau, kad dauguma jų pasitiki mokslu, medicina, todėl didelių problemų neturėtų kilti“, – sakė ji. Ir pripažino pati laukianti, kada ateis eilė skiepytis.
Į užklausą, ar negalėtų ministrė pati pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina ir asmeniniu pavyzdžiu padrąsinti pedagogus, ministrės atstovas ryšiams su visuomene Dainoras Lukas atsakė, kad J. Šiugždinienė nėra prioritetų sąraše, todėl dabar to padaryti negali, tačiau patvirtino, kad atėjus eilei, skiepysis ta vakcina, kuri bus numatyta.
Kol SAM šaudo tuščiais šoviniais
„Neabejoju, kad gyventojų nepasitikėjimas „AstraZeneka“ vakcina didele dalimi yra šviečiamosios kampanijos trūkumo pasekmė. Viešojoje erdvėje pasirodo dviprasmiška informacija, žmonėms kyla daug klausimų, o atsakymai gana padriki. Natūralu, kad „informacinės duobės“ tuomet užsipildo įvairiomis melagienomis ir savomis interpretacijomis. Ne veltui jau dabar socialiniuose tinkluose buriasi bendruomenės, kurios dalinasi gandais ir savo tiesą pagrindžiančiomis istorijomis, nesigilinant, ar jos pagrįstos. Tai tampa didele grėsme“, – sako komunikacijos agentūros „Berta&“ projektų direktorė Dovilė Rusytė.
Panašu, kad prieštaringi valstybės institucijų sprendimai pasėjo dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo, o skiepytis „AstraZeneca“ nebeatvyksta ne tik vyresni pedagogai – jos nebepageidauja ir jaunesni asmenys.
Plungėje lopšelyje-darželyje ikimokyklinio ugdymo pedagoge dirbanti Jūratė skiepytis nuo koronaviruso atsisakė. Jauna moteris kalbėjo girdėjusi, kad ji tokia kolektyve – ne viena. Esą iš kelių dešimčių kolegų skiepytis sutiko gal tik 5 asmenys. Pasak jos, nemažai yra tokių, kurie jau persirgo koronavirusu arba išsityrę sužinojo, kad turi antikūnų.
Jos pačios apsisprendimą nesiskiepyti esą nulėmė informacijos trūkumas apie Lietuvą pasiekusias vakcinas ir piliečius klaidinanti Vyriausybės komunikacija.
„Praėjusią savaitę buvo sakoma, kad kas nesutiks skiepytis, privalės testuotis kas 10 dienų, kitaip bus nušalinti nuo darbo. Bet paskui, tą pačią dieną paskelbė, jog vis dėlto tai nebus privaloma. Manau, kažkas tikriausiai taip norėjo „išgąsdinti“, kad žmonės skiepytųsi. Bet kažkaip nelabai sekasi priversti. O ir logiškai mąstant juk neliks kam dirbti, jei visus nušalins“, – svarsto ji ir retoriškai klausia: „Kam apskritai dabar skiepytis, kai jau viskas rimsta (aut. pastaba – mažėja sergančiųjų)?“
Komunikacija stringa – įsigali propaganda
„Dulkys prieš 50 dienų (aut. pastaba – 2020 m. gruodžio 30 d.) viešai teigė, kad „baigiama ruošti vakcinacijos komunikacijos strategija“. Pagal tai, kas vyksta (tiksliau – nevyksta), nebeaišku, kaip su ta strategija“, – stebisi kitas komunikacijos specialistas, ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ vadovas Arūnas Armalis.
„Šiandien jau akivaizdu, kad vyriausybė per daug užleido „skiepų komunikaciją“. Visuomenės baimė (o kartu – ir nepasitikėjimas skiepais) auga gana sparčiai. Su kiekviena žinute apie šalutinius poveikius. Nuo realios info iki visiškai absurdiškų fake. Kol ėjo tik negrabiai sukaltos žinutės iš užsienio apie „mirtis po skiepų“, matėsi, kad feisbukas reaguoja gana atsainiai. Tačiau mūsų pedagogų auginamas „baimės barjeras“ vis didėja ir jį perlipti bus vis sunkiau“, – įsitikinęs A. Armalis.
Specialisto teigimu, komunikacijos vakuumą labai paprasta užpildyti negatyvu. „Tai – visiškas komunikacijos pradžiamokslis. Deja, bet tai dabar ir vyksta“, – sako jis.