Baimės akys didelės: kodėl šimtai mokytojų atsisakė skiepytis „AstraZeneca“?

Scan­pix nuo­trau­ka
Lie­tuvą jau pa­siekė 48,6 tūkst. do­zių „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­nos
Iki­mo­kyk­li­nio, prie­šmo­kyk­li­nio ir pra­di­nio ug­dy­mo švie­ti­mo įstaigų dar­buo­tojų vak­ci­na­ci­jos pro­ce­sas ro­do Vy­riau­sybę kol kas pra­lai­mint kovą dėl žmo­nių pa­si­tikė­ji­mo jos re­ko­men­da­ci­jo­mis. Skie­py­tis nuo CO­VID-19 sausį at­si­sa­kiu­sius me­di­kus skai­čia­vo­me de­šim­ti­mis, o va­sarį pra­dėti skie­py­ti pe­da­go­gai į vak­ci­na­ci­jos punk­tus neat­vyks­ta jau šim­tais. Tai sig­na­li­zuo­ja, kad prie­š skie­pi­jimą nu­si­tei­ku­sių žmo­nių Lie­tu­vo­je ga­li būti žy­miai dau­giau, nei iš tiesų gal­vo­ja vak­cinų pa­pil­do­mais kie­kiais ir tie­ki­mu be­si­rūpi­nan­tys ša­lies va­do­vai.

„Ast­ra­Ze­ne­ca“ mo­ky­to­jai su­ti­ko ne­pa­lan­kiai
Kau­ne vak­ci­na­ci­jos pro­cesą or­ga­ni­zuo­jan­čios Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos va­do­vas Pau­lius Ki­bi­ša tei­gia, kad įpras­tai iki 7 pro­c. kvie­čiamų skie­py­tis žmo­nių neat­vyks­ta. „Tai nor­ma­lus skai­čius, būna, žmonėms ne­tin­ka lai­kas, jie su­ser­ga, pa­si­kei­čia pla­nai“, – sa­ko P. Ki­bi­ša.
„Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na įprastą pro­cesą ge­ro­kai su­jaukė ir tai bu­vo ne­tikė­ta vi­siems Kau­no vak­ci­na­ci­jos punk­to dar­buo­to­jams. Iki tol di­delį norą skie­py­tis ir net ban­dy­mus gau­ti skiepą be eilės pa­stebėję punk­to spe­cia­lis­tai su­si­dūrė su keis­tu reiš­ki­niu – SMS ži­nu­tes gavę re­gist­ruo­ti švie­ti­mo įstaigų dar­buo­to­jai ėmė ma­siš­kai ne­beat­vyk­ti į centrą.
Pa­sak Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos va­do­vo, pirmąją dieną iš 70 re­gist­ruotųjų skie­py­tis „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na at­vy­ko vos 40. Antrąją dieną iš re­gist­ruotų 408 švie­ti­mo įstaigų dar­buo­tojų su­lauk­ta tik 296. Kad neat­vyktų net 42 pro­c. į sąra­šus įtrauktų as­menų, pa­sak P. Ki­bi­šos, nėra buvę. Tie­sa, ant­rąją dieną neat­vy­ku­siųjų pro­cen­tas bu­vo jau kiek ma­žes­nis – 27 pro­c., ta­čiau, me­di­ko ver­ti­ni­mu, vis tiek ga­na di­de­lis ir jiems – ne­tikė­tas.
Iš vi­so Kau­ne bu­vo nu­ma­ty­ta pa­skie­py­ti 5 tūkst. pir­mu­mo teisę tu­rin­čių švie­ti­mo įstaigų dar­buo­tojų. Ta­čiau po dviejų vak­ci­na­ci­jos sa­vai­čių įvar­din­ta, kad Kau­ne pa­si­skie­pi­jo tik apie 3 tūkst. „Dar 2 tūkst. kaž­kur „pa­ki­bo“. Ar jie ne­spėjo, ar dar yra neap­sisp­rendę, ne­ži­no­me“, – teigė P. Ki­bi­ša.
Re­gio­nuo­se ne­pa­si­tikė­ji­mas „Ast­ra­Ze­ne­ca“ – dar di­des­nis
Pa­sak Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to sky­riaus vedė­jo Gin­tau­to Ri­mei­kio, iš 269 ra­jo­no iki­mo­kyk­li­nio ir prie­šmo­kyk­li­nio bei pra­di­nio ug­dy­mo švie­ti­mo įstaigų dar­buo­tojų, ne­si­rgu­sių ko­ro­na­vi­ru­su ir iš­reiš­ku­sių norą prio­ri­te­to tvar­ka pa­si­skie­py­ti nuo CO­VID-19, dau­giau nei pusė at­si­sakė „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­nos, nors bu­vo gau­ta pa­kan­ka­mai vak­cinų visų no­rin­čiųjų skie­py­tis vak­ci­na­ci­jai – 200 do­zių.
99 as­me­nys au­to­ma­tiš­kai iš šio sąra­šo bu­vo eli­mi­nuo­ti, nes yra vy­res­ni nei 55 metų am­žiaus. Ta­čiau iš sąra­še li­ku­siųjų 170, skie­py­tis „Ast­ra­Ze­ne­ca“ su­ti­ko tik 82.
Dėl skie­py­tis at­si­sa­kan­čių pe­da­gogų ap­gai­les­ta­vo ir Plungės sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas. „Mūsų vi­suo­menės švie­su­liai – pe­da­go­gai, net ne­su­ge­ba lai­ku at­vyk­ti skie­py­tis, nors bu­vo su­da­ry­tos vi­sos sąly­gos. No­ri­me, kad vai­kai eitų į dar­že­lius, į mo­kyk­las, bet, de­ja, pa­tys stab­do­me šį pro­cesą“, – stebė­jo­si jis.
G. Ri­mei­kis sakė, kad, at­si­žvel­gus į faktą, jog ne vi­si mo­ky­to­jai no­ri skie­py­tis „Ast­ra­Ze­ne­ca“, švie­ti­mo įstai­goms bu­vo iš­siun­tinė­tas klau­si­my­nas su pa­pil­do­ma gra­fa pe­da­go­gams įra­šy­ti, ko­kios vak­ci­nos jie pa­gei­dautų.
Bet ti­ki­mybė, kad į šiuos jų iš­reikš­tus pa­gei­da­vi­mu bus at­si­žvelg­ta – ma­ža. Ir su­lau­kus sa­vo eilės skie­py­tis su vi­sais mo­ky­to­jais, iš­lie­ka ti­ki­mybė gau­ti kvie­timą at­vyk­ti skie­py­tis ta pa­čia „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na, tik ge­ro­kai vėliau.
Tie­sa, va­sa­rio 19 d. duo­me­ni­mis, Plungės ra­jo­ne iš 269-ių skie­py­tis norė­ju­sių ir an­tikūnų ne­tu­rin­čių švie­ti­mo dar­buo­tojų pir­mu­mo tvar­ka bu­vo pa­skie­py­ti 206. Jų vak­ci­na­ci­jai nau­do­tos „Ast­ra­Ze­ne­ca“ ir „BioN­Tech“ – „Pfi­zer“ ga­min­tojų vak­ci­nos.
Nes­kubė­jo skie­py­tis ir Ši­lalė­je
Pir­mie­ji 30 vy­res­nių nei 55 me­tai pe­da­gogų Ši­lalė­je skie­py­tis pa­kvies­ti va­sa­rio 12 d. – jiems ati­te­ko pa­sku­tinės ra­jo­ne turė­tos „BioN­Tech“ – „Pfi­zer“ vak­ci­nos dozės. Po ke­lių dienų Ši­lalės pir­minės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras ga­vo 200 „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­cinų. Iki va­sa­rio 17 d. Ši­lalė­je bu­vo pa­skie­py­ta vos per 50 iki­mo­kyk­li­nio, prie­šmo­kyk­li­nio ir pra­di­nio ug­dy­mo įstaigų dar­buo­tojų.
Ši­lalės Da­riaus ir Girė­no pro­gim­na­zi­ja mies­to pir­minės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rui pa­teikė 105 pa­gei­dau­jan­čių skie­py­tis dar­buo­tojų sąrašą. Did­žiau­sios ra­jo­no ug­dy­mo įstai­gos di­rek­to­riaus Arū­no Alek­sand­ra­vi­čiaus ži­nio­mis, griež­tai at­si­sakė skie­py­tis tik trys pra­di­nių kla­sių pe­da­gogės, ku­rioms iki 55 metų trūko vos ke­lių mėne­sių.
„Bet tai bu­vo dar ta­da, kai ži­no­jom, jog „Ast­ra­Ze­ne­ca“ skie­pys jau­nes­nius mo­ky­to­jus, o vy­res­niems skirs „Mo­der­na“ ar­ba „BioN­Tech“ – „Pfi­zer“ vak­ci­nas. Da­bar vi­siems ski­ria tik „Ast­ra­Ze­ne­ca“. Kiek mo­ky­tojų jos at­si­sa­ko, mums nie­kas ne­pra­ne­ša.“ Pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­riui ne­ra­mu, kad apie ne­si­skie­pi­ju­sius dar­buo­to­jus jo­kių ži­nių įstai­ga ne­gaus, todėl abe­jo­ja, ar pa­vyks už­tik­rin­ti būtiną sau­gumą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spau­dos tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis pa­tvir­ti­no, kad mo­ky­tojų, ku­rie pa­gei­dau­ja skie­py­tis, sąra­šus gy­dy­mo įstai­goms tei­kia mo­kyklų va­do­vai, ta­čiau „pri­ėji­mo prie įra­šo apie as­mens vak­ci­na­ciją nuo CO­VID-19, ku­ris at­si­ran­da žmo­gaus svei­ka­tos is­to­ri­jo­je po vak­ci­na­ci­jos, mo­kyklų va­do­vai ne­tu­ri“. Tad at­skleis­ti ar nu­slėpti in­for­ma­ciją apie vak­ci­na­ciją bus pa­čių įstaigų dar­buo­tojų as­me­ni­nis pa­si­rin­ki­mas.
Kas sly­pi po mi­nis­te­rijų nu­ro­do­mais skai­čiais?
„Per ar­ti­miau­sias sa­vai­tes pla­nuo­ja­ma pa­skie­py­ti apie 30 tūkst. žmo­nių, dir­ban­čių iki­mo­kyk­li­nio, prie­šmo­kyk­li­nio, bend­ro­jo ug­dy­mo ir spe­cia­lio­sio­se mo­kyk­lo­se. Rea­liai pa­skie­py­ti reikės kur kas ma­žiau, nes, kaip pa­rodė pe­da­gogų tes­ta­vi­mas, apie 18 pro­c. jau yra per­si­rgę“, – pra­ne­ši­me spau­dai va­sa­rio pra­džio­je nu­rodė Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja (ŠMSM).
Va­di­na­si, at­me­tus tuos, ku­rie jau yra per­si­rgę vie­no­kia ar ki­to­kia ko­ro­na­vi­ru­so for­ma, ir ma­nant, kad li­ku­sie­ji skie­py­tis su­tiks vi­si, bu­vo ga­li­ma tikė­tis vak­ci­nuo­ti 24 600 švie­ti­mo dar­buo­tojų. Įdo­mu tai, kad pra­ėju­sios sa­vaitės pa­bai­go­je ŠMSM pra­nešė, jog pa­skie­py­ta 28 tūkst. švie­ti­mo įstaigų dar­buo­tojų. Tą pa­čią dieną SAM nu­rodė kitą skai­čių – kad pa­skie­py­ti vi­si 30 tūkstan­čių.
Ar skai­čius išau­go dėl to, kad vie­toj neat­vy­ku­sių skie­py­tis pe­da­gogų nu­spręsta į sąra­šus įtrauk­ti kitų gru­pių as­me­nis – ŠMSM ne­ko­men­ta­vo, nes „duo­menų, kiek pe­da­gogų yra at­si­sakę skie­py­tis, mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri“.
Kol kas in­for­ma­ci­jos apie tai, kaip bus el­gia­ma­si su ne­su­ti­ku­siais skie­py­tis švietimo dar­buo­to­jais, nėra.
In­for­ma­ci­ja keitė­si ka­lei­dos­ko­pu
Kad į ne­pa­si­tikė­ji­mo „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na ir pa­čiu vak­ci­na­ci­jos pro­ce­su laužą ži­ba­lo pils­telė­jo pa­čios at­sa­kin­gos ES ir vals­tybės ins­ti­tu­ci­jos, sa­ko ir vak­ci­na­ci­jos pro­ce­so or­ga­ni­za­to­riai. Kau­no po­lik­li­ni­kos va­do­vas P. Ki­bi­ša už­si­me­na, kad ne­ma­žai ne­pa­si­tikė­ji­mo pe­da­go­gams, o ir ki­tiems gy­ven­to­jams galė­jo su­kel­ti SAM spren­di­mas „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na skie­py­ti tik as­me­nis iki 55 metų am­žiaus, ku­ris jau po sa­vaitės bu­vo at­šauk­tas.
Lie­tu­vos mo­kyklų va­dovų aso­cia­ci­jos va­do­vas Dai­nius Žvir­daus­kas svars­to, kad šio­kios to­kios su­maiš­ties tarp pe­da­gogų su­kėlė ir pir­minė ži­nia, jog ne­pa­sis­kie­piję pe­da­go­gai pri­valės re­gu­lia­riai tes­tuo­tis, bei vėliau iš­ko­mu­ni­kuo­ta in­for­ma­ci­ja, kad nei skie­pas, nei tes­tai ne­bus pri­va­lo­mi.
Apie tai nuo­lat ži­niask­lai­do­je kar­to­jo ir ŠMSM mi­nistrė Jur­gi­ta Šiugž­di­nienė, tei­gu­si, kad nei mo­ky­tojų vak­ci­na­ci­ja, nei tes­ta­vi­mas ne­turėtų būti pri­va­lo­mi, o su abe­jo­jan­čiais žmonė­mis reikėtų kalbė­tis. „Aš la­bai ti­kiu mo­ky­tojų sąmo­nin­gu­mu, ma­nau, kad dau­gu­ma jų pa­si­ti­ki moks­lu, me­di­ci­na, todėl di­de­lių pro­blemų ne­turėtų kil­ti“, – sakė ji. Ir pri­pa­ži­no pa­ti lau­kian­ti, ka­da ateis eilė skie­py­tis.
Į užk­lausą, ar ne­galėtų mi­nistrė pa­ti pa­si­skie­py­ti „Ast­ra­Ze­ne­ca“ vak­ci­na ir as­me­ni­niu pa­vyzd­žiu pa­drąsin­ti pe­da­go­gus, mi­nistrės at­sto­vas ry­šiams su vi­suo­me­ne Dai­no­ras Lu­kas at­sakė, kad J. Šiugž­di­nienė nėra prio­ri­tetų sąra­še, todėl da­bar to pa­da­ry­ti ne­ga­li, ta­čiau pa­tvir­ti­no, kad at­ėjus ei­lei, skie­py­sis ta vak­ci­na, ku­ri bus nu­ma­ty­ta.
Kol SAM šau­do tuš­čiais šo­vi­niais
„Nea­be­jo­ju, kad gy­ven­tojų ne­pa­si­tikė­ji­mas „Ast­ra­Ze­ne­ka“ vak­ci­na di­de­le da­li­mi yra švie­čia­mo­sios kam­pa­ni­jos trūku­mo pa­sekmė. Vie­šo­jo­je erdvė­je pa­si­ro­do dvip­ras­miš­ka in­for­ma­ci­ja, žmonėms ky­la daug klau­simų, o at­sa­ky­mai ga­na pa­dri­ki. Natū­ra­lu, kad „in­for­ma­cinės duobės“ tuo­met už­si­pil­do įvai­rio­mis me­la­gie­no­mis ir sa­vo­mis in­terp­re­ta­ci­jo­mis. Ne vel­tui jau da­bar so­cia­li­niuo­se tink­luo­se bu­ria­si bend­ruo­menės, ku­rios da­li­na­si gan­dais ir sa­vo tiesą pa­grind­žian­čio­mis is­to­ri­jo­mis, ne­si­gi­li­nant, ar jos pa­grįstos. Tai tam­pa di­de­le grėsme“, – sa­ko ko­mu­ni­ka­ci­jos agentū­ros „Berta&“ pro­jektų di­rek­torė Do­vilė Ru­sytė.
Pa­na­šu, kad prie­šta­rin­gi vals­tybės ins­ti­tu­cijų spren­di­mai pa­sėjo dar dau­giau ne­ri­mo ir ne­pa­si­tikė­ji­mo, o skie­py­tis „Ast­ra­Ze­ne­ca“ ne­beat­vyks­ta ne tik vy­res­ni pe­da­go­gai – jos ne­be­pa­gei­dau­ja ir jau­nes­ni as­me­nys.
Plungė­je lop­še­ly­je-dar­že­ly­je iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­ge dir­ban­ti Jūratė skie­py­tis nuo ko­ro­na­vi­ru­so at­si­sakė. Jau­na mo­te­ris kalbė­jo girdė­ju­si, kad ji to­kia ko­lek­ty­ve – ne vie­na. Esą iš ke­lių de­šim­čių ko­legų skie­py­tis su­ti­ko gal tik 5 as­me­nys. Pa­sak jos, ne­ma­žai yra to­kių, ku­rie jau per­si­rgo ko­ro­na­vi­ru­su ar­ba iš­si­tyrę su­ži­no­jo, kad tu­ri an­tikūnų.
Jos pa­čios ap­si­spren­dimą ne­si­skie­py­ti esą nulėmė in­for­ma­ci­jos trūku­mas apie Lie­tuvą pa­sie­ku­sias vak­ci­nas ir pi­lie­čius klai­di­nan­ti Vy­riau­sybės ko­mu­ni­ka­ci­ja.
„Praė­ju­sią sa­vaitę bu­vo sa­ko­ma, kad kas ne­su­tiks skie­py­tis, pri­valės tes­tuo­tis kas 10 dienų, ki­taip bus nu­ša­lin­ti nuo dar­bo. Bet pa­skui, tą pa­čią dieną pa­skelbė, jog vis dėlto tai ne­bus pri­va­lo­ma. Ma­nau, kaž­kas tik­riau­siai taip norė­jo „išgąs­din­ti“, kad žmonės skie­pytų­si. Bet kaž­kaip ne­la­bai se­ka­si pri­vers­ti. O ir lo­giš­kai mąstant juk ne­liks kam dirb­ti, jei vi­sus nu­ša­lins“, – svars­to ji ir re­to­riš­kai klau­sia: „Kam ap­skri­tai da­bar skie­py­tis, kai jau vis­kas rims­ta (aut. pa­sta­ba – mažė­ja ser­gan­čiųjų)?“
Ko­mu­ni­ka­ci­ja strin­ga – įsi­ga­li pro­pa­gan­da
„Dul­kys prie­š 50 dienų (aut. pa­sta­ba – 2020 m. gruod­žio 30 d.) vie­šai teigė, kad „bai­gia­ma ruoš­ti vak­ci­na­ci­jos ko­mu­ni­ka­ci­jos stra­te­gi­ja“. Pa­gal tai, kas vyks­ta (tiks­liau – ne­vyks­ta), ne­beaiš­ku, kaip su ta stra­te­gi­ja“, – ste­bi­si ki­tas ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas, ry­šių su vi­suo­me­ne agentū­ros „Opi­nio“ va­do­vas Arū­nas Ar­ma­lis.
„Šian­dien jau aki­vaiz­du, kad vy­riau­sybė per daug už­lei­do „skiepų ko­mu­ni­ka­ciją“. Vi­suo­menės baimė (o kar­tu – ir ne­pa­si­tikė­ji­mas skie­pais) au­ga ga­na spar­čiai. Su kiek­vie­na ži­nu­te apie ša­lu­ti­nius po­vei­kius. Nuo rea­lios in­fo iki vi­siš­kai ab­sur­diškų fa­ke. Kol ėjo tik ne­gra­biai su­kal­tos ži­nutės iš už­sie­nio apie „mir­tis po skiepų“, matė­si, kad feis­bu­kas rea­guo­ja ga­na at­sai­niai. Ta­čiau mūsų pe­da­gogų au­gi­na­mas „baimės bar­je­ras“ vis didė­ja ir jį per­lip­ti bus vis sun­kiau“, – įsi­ti­kinęs A. Ar­ma­lis.
Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, ko­mu­ni­ka­ci­jos va­kuumą la­bai pa­pras­ta už­pil­dy­ti ne­ga­ty­vu. „Tai – vi­siš­kas ko­mu­ni­ka­ci­jos pra­džia­moks­lis. De­ja, bet tai da­bar ir vyks­ta“, – sa­ko jis.