Me­tas pa­si­rūpin­ti sa­vi­mi

Tri­ge­ri­nis ma­sa­žas – tarp po­pu­lia­riau­sių pa­sau­ly­je

Plungės li­go­ninė­je ir pri­va­čia­me ka­bi­ne­te A. Vaiš­vi­los gatvė­je dir­ban­tis spe­cia­lis­tas įsi­ti­kinęs, kad tai, ką pa­tyrė­me per šį pan­de­minį lai­ko­tarpį, yra did­žiu­lis iš­ban­dy­mas mūsų or­ga­niz­mui, tad pa­va­sa­ris – pui­kus me­tas juo pa­si­rūpin­ti.
„Stre­sas mūsų die­no­mis tam­pa įpras­tu reiš­ki­niu. Ypač pa­s-ta­ruo­ju me­tu, kai si­tua­ciją val­do vi­ru­sas. Todėl di­de­lei da­liai ma­no pa­cientų prie įprastų stu­bu­ro pro­blemų pri­si­de­da ir su stre­su su­si­ję rau­menų spaz­mai. Vir­šu­tinės da­lies, pe­čių lan­ko, kak­lo sri­ties, kar­tais tra­pe­ci­nio rau­mens jaut­ru­mas ta­da būna toks di­de­lis, kad su­dėtin­ga at­lik­ti bet kurį ma­nua­linį veiksmą. To­kiu at­ve­ju la­bai veiks­min­gai pa­de­da tri­ge­ri­nio taš­ko neut­ra­li­za­vi­mas kar­tu su gi­liu au­di­nių ma­sa­žu“, – sa­vo dar­bo spe­ci­fiką api­būdi­na plungiškis.

Iš­ma­no sa­vo darbą

Į sa­vo darbą iš­ma­nan­čio spe­cia­lis­to vardą Plungė­je jau už­si­tar­na­vusį V. Grom­nicką krei­pia­si įvai­rių stu­bu­ro ir rau­menų pro­blemų ka­muo­ja­mi žmonės. Vie­na to­kių – plun­giškė Al­ma. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo jau se­no­kai ieš­ko­ju­si sa­vo ne­ga­la­vimų prie­žas­ties, ta­čiau nė vie­nas jos ap­lan­ky­tas me­di­kas ne­galėjęs pa­dėti.
„Kaž­ka­da per­pūtė vėjas, su­skau­do strėnos. Ta­da skaus­mas per­si­kėlė į ko­jas. Pusę metų vie­no ke­lio ne­galė­jau su­lenk­ti. Net ir vaikš­čio­ti bu­vo sun­ku. Rea­bi­li­to­lo­gas pa­si­ūlė kreip­tis į V. Grom­nicką. Štai šian­dien nu­ėjau jau į 8-ą ma­sažą pas jį, ir re­zul­ta­tas – ne­įtikė­ti­nas. Jau lanks­tau abi ko­jas, ga­liu net ba­tus pa­ti už­si­riš­ti, kas prie­š tai bu­vo ne­įma­no­ma“, – džiaugė­si mo­te­ris.
Ji stebė­jo­si, kad ma­sa­žuo­da­mas spe­cia­lis­tas kaž­kaip su­gebė­jo už­čiuop­ti pa­čius skaus­min­giau­sius taš­kus. Juos iš­ma­sa­ža­vus pa­ju­to pa­gerė­jimą.
„Ma­ty­ti, kad žmo­gus tik­rai iš­ma­no sa­vo darbą. Kiek ma­sa­žistų te­ko ap­lan­ky­ti, tai ki­ti, ga­li­ma sa­ky­ti, tik pa­glos­to – nė ne­pa­ly­gin­si su tuo ma­sa­žu, kurį at­lie­ka
V. Grom­nic­kas. Tiesą sa­kant, ap­si­lan­ky­mai pas jį – ne iš ma­lo­niųjų, būna mo­mentų, ku­riuos ten­ka iš­kentė­ti, bet kai pa­ma­tai re­zul­tatą, kiek­vie­na mi­nutė būna to ver­ta.“

Ar ka­ran­ti­nas ga­li būti nu­ga­ros skaus­mo prie­žas­ti­mi?

Pats V. Grom­nic­kas pa­sa­ko­ja to­kių pa­cientų kaip Al­ma, ku­rie krei­pia­si pa­gal­bos daug metų ig­no­ravę ir už­leidę sa­vo pro­blemą, turįs ne­ma­žai. Bet net ir to­kiais at­ve­jais, de­ri­nant spe­cia­lias ma­sa­žo tech­ni­kas, ga­li­ma pa­siek­ti gerų te­ra­pi­nių re­zul­tatų.
Pa­sak jo, dau­gu­ma stu­bu­ro pro­blemų ky­la dėl sėslaus mūsų gy­ve­ni­mo būdo, sėdi­mo dar­bo, il­go lai­ko prie kom­piu­te­rių ek­ranų. Jau dau­giau kaip me­tus be­si­tęsian­ti pan­de­mi­ja šią si­tua­ciją dar pa­blo­gi­no.
– Ar ka­ran­ti­nas ga­li būti nu­ga­ros skaus­mo prie­žas­ti­mi? – klau­sia­me ma­sa­žo te­ra­peu­to.
„Ži­no­ma. Tai, ką pa­tyrė­me per šį pan­de­minį laiką, yra did­žiu­lis stre­sas mūsų or­ga­niz­mui. Ne­ga­na to, kad pa­tys ma­žiau ju­da­me, dar ir vai­kus nuo­lat ma­tom toj pa­čioj sėdi­moj pa­dėty, pa­lin­ku­sius prie ek­ranų. Tai ke­lia su­sier­zi­nimą vai­kams, vai­kai jį per­duo­da tėvams, šie – se­ne­liams. Nuo to ken­čia mūsų or­ga­niz­mas.“
V. Grom­nic­kas sa­ko nemėgs­tan­tis da­lin­ti pa­ta­rimų, bet vieną vis dėlto no­rin­tis duo­ti. „Da­bar – pir­mo­sios pa­va­sa­rio die­nos. Rei­kia pa­si­rūpin­ti ne tik med­žiais, krūmais, sa­vo bui­tim ir ap­lin­ka, bet ne­pa­mirš­ti ir sa­vo svei­ka­tos. Būti­na per­krau­ti sa­vo ba­te­ri­jas, po to­kio sun­kaus žie­mos se­zo­no įsik­lau­sant į sa­vo kūną. Jis kal­ba, svar­biau­sia, kad mes iš­girs­tu­me.“

Ne­si­gai­li did­miestį iš­keitęs į Plungę

Pats V. Grom­nic­kas yra kilęs iš Kau­no, ta­čiau jau ket­vir­tus me­tus gy­ve­na Plungė­je. Prieš tai te­ko dirb­ti ke­lio­se Klaipė­dos kli­ni­ko­se, Rie­ta­ve, da­bar did­žiąją dalį sa­vo lai­ko ir dėme­sio ski­ria plun­giš­kių svei­ka­tos pro­ble­moms.
„Ma­žam mies­te galbūt ga­li­my­bių pro­fe­si­nei veik­lai yra ma­žiau, bet tai at­sve­ria ki­ti pri­va­lu­mai. Kai ma­žes­nis žmo­nių ra­tas, ga­li la­biau pa­dėti. Be to, no­ri­si ma­žiau triukš­mo, trau­kia būti ar­čiau gam­tos. Gy­ven­da­mas ša­lia Plungės par­ko vi­sa tai tu­riu“, – sa­vo spren­di­mu pa­keis­ti gy­ve­namąją ap­linką džiau­gia­si spe­cia­lis­tas. Ir pri­du­ria, kad did­žiau­sia mo­ty­va­ci­ja jam – ga­li­mybė pa­dėti žmonėms.

Masažo terapeutas V. Gromnickas dirba Plungėje ir Teliuose, dėl informacijos kreiptis tel. 8 616 211 02.

Užs. Nr. 112 r