Nušalintą direktorių keičia... atleistas direktorius

Įver­ti­no pa­tirtį

A. Kli­šo­nis spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kalbė­jo, kad spren­di­mas pa­si­kvies­ti naują va­dovą priim­tas ne vien dėl to, kad nuo dar­bo nu­ša­lin­tam A. Mar­tu­se­vi­čiui po at­liktų ope­ra­cijų gy­dy­to­jai pa­tarė ne­be­dirb­ti stresą ke­lian­čio dar­bo, nes jis ga­li būti lem­tin­gas jo gy­vy­bei. Esą ieš­ko­ti stip­raus va­do­vo su­skub­ta dar ir todėl, jog ne­rimą ke­lia Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) nu­ma­ty­ta per­tvar­ka, pa­lie­sian­ti ko­ne kiek­vieną svei­ka­tos įstaigą.
„Rei­kia žmo­gaus, ku­ris turėtų di­delę kom­pe­ten­ciją ir su­gebė­jimą va­do­vau­ti gy­dy­mo įstai­gai bei kar­tu su mūsų li­go­ninės ko­lek­ty­vu galėtų teik­ti ga­li­mas vi­zi­jas, kaip iš esa­mos si­tua­ci­jos (ko­ro­na­vi­ru­so si­tua­ci­ja Plungė­je pra­stėja – aut.) ga­li­ma išei­dinė­ti, ko­kia mūsų li­go­ninės nu­ma­to­ma per­spek­ty­va po siū­lo­mos Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos per­tvar­kos“, – pri­sta­ty­da­mas R. Ma­žeiką kalbė­jo me­ras.
A. Kli­šo­nis sakė, kad jis, o ir Plungės me­di­kai, yra dėkin­gi R. Ma­žei­kai už pa­galbą Plungė­je su­val­dant pan­de­minę si­tua­ciją, kuo­met pa­sta­ra­sis bu­vo Šiau­lių regiono in­fek­ci­nių ligų klas­te­rio va­do­vas. Būsimą di­rek­to­rių me­ras api­būdi­no kaip žmogų, ieš­kan­ti spren­dimų, o ne tik juos siū­lantį.
„Ma­nau, kad tai bus pa­kan­ka­mai ge­ras im­pul­sas su­stip­rin­ti mūsų li­go­ninę, turė­ti ge­ras at­ra­mi­nes išei­ti­nes po­zi­ci­jas to­liau kal­ban­tis su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, kad mūsų li­go­ninė iš­liktų ak­ty­vaus gy­dy­mo li­go­ni­ne“, – vylė­si A. Kli­šo­nis.


Kan­di­datū­ra su­laukė pri­ta­ri­mo

Ra­jo­no va­do­vas pa­si­džiaugė, jog tam, kad lai­ki­nuo­ju Plungės li­go­ninės va­do­vu taptų R. Ma­žei­ka, pri­tarė ne tik Sa­vi­val­dybės ir pa­čios li­go­ninės ad­mi­nist­ra­ci­jos, bet ir lie­pos 27 d. pa­si­ta­ri­me su ta­da dar ga­li­mu va­do­vu tris va­lan­das da­ly­vavę Ta­ry­bos na­riai, už naująjį va­dovą pa­si­sakę ko­ne vien­bal­siai.
Me­ras at­skleidė pa­ts Re­mi­gijų pa­žįstan­tis se­niai, nuo ta­da, kai šis va­do­va­vo Šiau­lių te­ri­to­ri­nei li­go­nių ka­sai.
R. Ma­žei­ka yra buvęs ir Tau­ragės li­go­nių kasų di­rek­to­riu­mi, o pa­sta­ruo­sius pust­re­čių metų dir­bo Res­pub­li­kinės Šiau­lių li­go­ninės va­do­vu. Iš šių pa­reigų lie­pos vi­du­ry­je bu­vo at­leis­tas po pla­čiai nu­vil­ni­ju­sio skan­da­lo, kai iš gy­ve­ni­mo pa­si­traukė ten dir­bu­si jau­na me­dikė.
Po šios sa­vi­žu­dybės apie tai, kad dar­be pa­ti­ria mo­bingą, vie­nas po ki­to ėmė kalbė­ti ne­ma­ža da­lis li­go­ninės dar­buo­tojų. Pro­ku­ratū­ros at­lie­ka­mas ty­ri­mas dėl ga­li­mo Šiau­lių me­dikės pri­ve­di­mo prie sa­vi­žu­dybės ir do­ku­mentų klas­to­ji­mo te­be­vyks­ta.
– Ar ne­svarstė­te li­go­ninės di­rek­to­riu­mi pa­skir­ti kažką iš vie­ti­nių? – spau­dos kon­fe­ren­ci­jos me­tu me­ro tei­ra­vo­si žur­na­lis­tai.
Aud­rius Kli­šo­nis: – Kai turė­jom anks­tesnį pa­si­kalbė­jimą, apie Re­mi­gijų Ma­žeiką ne­bu­vo jo­kios kal­bos. Tar­ta­si, kaip li­go­ninę iš­sau­go­ti kaip ak­ty­vaus gy­dy­mo li­go­ninę. Ir čia min­tys su­ta­po su Gied­riu­mi Ra­ma­naus­ku ir Dan­guo­le Luo­tie­ne, žmonė­mis, ku­rie yra be­tar­piš­kai bend­ravę su Re­mi­gi­ju­mi Ma­žei­ka, kai jo li­go­ninė bu­vo kaip ko­vi­do si­tua­ciją kont­ro­liuo­jan­ti. Tai jie iš da­ly­kinės spe­ci­finės pusės jį pa­žįsta ge­riau­siai. Ir tai yra pa­kan­ka­mai sva­rus jų pa­čių ar­gu­men­tas, nes įves­ti žmogų į ko­lek­tyvą, jei­gu yra kaž­ko­kia prie­šprie­ša iš pa­čių dar­buo­tojų, ad­mi­nist­ra­ci­jos, būtų la­bai su­dėtin­ga.
– Vi­suo­me­nei bus įdo­mu su­ži­no­ti, kodėl Šiau­liuo­se at­sta­ty­din­tas di­rek­to­rius pa­rei­na į Plungę...
A. Kli­šo­nis: – Lengvų spren­dimų ne­būna, ypač to­kiais at­ve­jais. Nuo­šird­žiai už­jau­čiu šeimą, ku­ri ne­te­ko ar­ti­mo žmo­gaus. Tai di­delė tra­ge­di­ja. Ta­čiau keis­to­ka, kai ant­rą dieną po at­si­ti­ki­mo kaž­ku­ri par­la­men­tarų grupė pa­sa­ko, kad va­do­vas tu­ri būti at­leis­tas. Tuo me­tu SAM yra sta­to­ma prie­š ul­ti­ma­tumą ir rei­kia ieš­ko­ti vie­no­kių ar ki­to­kių spren­dimų.
Že­mai­čiai tu­ri to­kią la­bai nuo­tai­kingą ir gra­žią šventę žiemą, va­di­namą Už­gavėnėm. Ir vie­nas iš at­ri­butų per jas yra Morės de­gi­ni­mas. Bet nie­kad že­mai­čiai ne­de­gi­na gy­vos Morės. <...> Kai yra „su­de­gi­na­mas“ žmo­gus, ku­ris, ma­nau, nėra pa­daręs nu­si­žen­gi­mo, tie­siog yra da­ro­ma vie­na ar ki­ta po­li­tinė Morės de­gi­ni­mo ak­ci­ja <...>. Iš ki­tos pusės, ačiū mi­nist­rui, kad tu­rim ga­li­mybę turėt gerą va­dovą. Ma­nau, sa­vo dar­bu, el­ge­sio kultū­ra ir mokė­ji­mu kalbė­ti Re­mi­gi­jus pa­ro­dys, koks jis va­do­vas yra iš tiesų, o ne kaip kar­tais būna pie­šia­ma.
– Kaip ma­no­te, ar jums pa­vyks pa­keis­ti vi­suo­menė­je su­for­muotą įvaizdį?
R. Ma­žei­ka: – De­ja, ši­ta si­tua­ci­ja įvy­ko Šiau­lių li­go­ninės au­gi­mo, di­de­lių po­ky­čių me­tu. Nuo to­kių si­tua­cijų nie­kas nėra ap­sau­go­tas. Jei ži­no­tu­me, elg­tumėmės galbūt ki­taip, ieš­ko­da­mi spren­di­mo. O vi­suo­menė la­bai grei­tai pa­smerkė, tuo me­tu nie­kam ne­reikė­jo faktų, nie­kam ne­reikė­jo ži­no­ti tie­sos. Ir man tik­rai la­bai gai­la ne­ma­žos da­lies li­go­ninės ko­lek­ty­vo. Jie taip pat pa­tyrė did­žiulį spau­dimą ir vi­suo­menės pa­smer­kimą. Ir jis tik­rai nėra pel­ny­tas. Li­go­ninės re­pu­ta­ci­jai su­duo­tas di­de­lis smūgis. <...>
Ko­mi­si­ja, ku­ri tyrė, ar mes pa­darė­me klaidą pro­ce­suo­se, ku­rie bu­vo su­si­ję su me­dikės at­lei­di­mu iš dar­bo, ne­nus­tatė jo­kių pa­žei­dimų. O iki­teis­mi­nis ty­ri­mas te­be­vyks­ta, ži­nau dau­giau, bet ne­ga­liu ko­men­tuo­ti <...> Gai­la, kad vi­suo­me­nei bu­vo iš­sa­ky­ta la­bai daug ne­tie­sos. Ši­toj si­tua­ci­joj blo­giau­sia, kad ne­galė­jom nie­ko sa­ky­ti. Galė­jo­me tik už­jaus­ti. O ta ne­ma­ža da­lis ne­tie­sos pa­darė did­žiulę žalą.
– O kaip dėl STT at­lie­ka­mo ty­ri­mo dėl ko­rup­ci­jos vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se – juk Šiau­lių li­go­ninė ir­gi bu­vo įtrauk­ta?
– R. Mažeikai – Bu­vo, bet ne­bu­vo at­lik­ta nei kra­ta, nei ki­ti veiks­mai, ty­ri­mas te­be­vyks­ta. SAM su­si­pa­ži­no su by­la, o pra­ėju­sių metų ma­no veiklą įver­ti­no ge­rai. Ne­bu­vo priim­ta jo­kių prie­mo­nių. O grįžtant prie įvy­ku­sio at­ve­jo (me­dikės sa­vi­žu­dybės – aut.) – vi­si su­pran­tam, kad kaž­kas tu­ri at­sa­ky­ti. Iš­kart su­pra­tau, kad at­sa­ky­ti teks va­do­vui.
– Ko­kie pir­mie­ji dar­bai bus at­ėjus, kad ir lai­ki­nai, dirb­ti Plungės li­go­ninės va­do­vu?
R. Ma­žei­ka: –  Ir Ta­ry­bo­je, ir su me­ru kalbė­jo­me, kad li­go­ninė tu­ri iš­lik­ti ak­ty­vaus gy­dy­mo li­go­ni­ne ir judė­ti į prie­kį ge­rin­da­ma pa­slau­gas, kad dau­giau pri­trauktų pa­cientų tais gy­dy­mo pro­fi­liais, ku­rie čia yra stiprūs. Tai rea­ni­ma­ci­ja, in­ten­sy­vi te­ra­pi­ja, chi­rur­gi­ja, trau­ma­to­lo­gi­ja, te­ra­pi­ja, neu­ro­lo­gi­ja, diag­nos­ti­ka, ku­ri yra svar­bi ir ku­rią reikėtų at­nau­jin­ti. Klau­si­mas yra ir spe­cia­listų pri­trau­ki­mas. Be spe­cia­listų ir kai ku­rių pro­fi­lių pa­stip­ri­ni­mo bus pro­ble­ma­tiš­ka įti­kin­ti mi­nis­te­riją, kad čia yra sau­gios, ko­ky­biš­kos pa­slau­gos, kad jos galėtų būti dar ge­resnės.
– Ar iš mi­nis­te­ri­jos pusės yra sie­kis Plungės li­go­ninę pa­vers­ti pa­sy­vaus gy­dy­mo  (slaugos) li­go­ni­ne ar­ba su­ma­žin­ti pa­slaugų?
– R. Ma­žei­ka: – Kar­telė pa­ke­lia­ma. Pla­nuo­ja­mos tam tik­ros per­tvar­kos, ku­rio­se bus ver­ti­na­mos tiek ga­li­mybės teik­ti pa­slau­gas, tiek dar­buo­to­jai, ku­rie dir­ba. Taip pat dar­bo ir poil­sio re­ži­mo rei­ka­la­vi­mai. Per­so­na­lo klau­si­mas la­bai svar­bus. Ati­tik­ti ši­tuos kri­te­ri­jus ne­bus taip pa­pras­ta. Ei­na kal­ba ir apie tai, jog reikės turė­ti tam tikrą kiekį pa­cientų, kad būtų iš­sau­go­ma gy­dy­tojų kva­li­fi­ka­ci­ja, kom­pe­ten­ci­ja. Rei­kia iš­sau­go­ti srau­tus, rei­kia ga­li­my­bių: tiek tech­no­lo­gi­nių, tiek žmo­giškųjų. Tad tam tik-
rų grėsmių yra.
– Da­bar va­do­vu esa­te pa­skir­tas lai­ki­nai, bet galbūt jūsų pla­nuo­se – ir nuo­la­ti­nis dar­bas?
R. Ma­žei­ka: Bus kon­kur­sas, bus ma­tyt. Bet jei ži­no­čiau, kad ne­tu­riu ką ge­ro pa­da­ry­ti, tik­rai nea­tei­čiau. <...> Ne­pai­sant to, kaip baigė­si su Šiau­lių li­go­ni­ne, šim­tai dar­buo­tojų rašė pra­šy­mus, kreipė­si vi­sur, kad pa­liktų ma­ne dirb­ti, nes matė, kad su ma­nim bu­vo vis­kas ge­rai. Da­lis pa­tikė­jo, kas pa­ra­šy­ta, bet da­lis ne­ti­ki. Pa­tikė­kit, pa­čiam už­siim­ti int­ri­go­mis, mo­bin­gu...  Nu ne, aš ieš­ko­jau ly­de­rių vyk­dy­ti po­ky­čius. <...> Pa­da­riau mak­si­mumą ir ne­si­gai­liu nie­ko, išs­ky­rus ne­laimę. O su­ki­lo da­lis, ku­ri bu­vo ne­pa­ten­kin­ta po­ky­čiais, kai pra­ra­do įtaką li­go­ninė­je. <...> Tad nėra vie­na­reikš­miš­kai, kad blo­gos re­pu­ta­ci­jos va­do­vas į Plungę atei­na.
–––––––––
Spau­dos kon­fe­ren­ci­jos me­tu R. Ma­žei­ka pa­si­da­li­jo min­ti­mis ir apie li­go­ninės Vaikų sky­rių. Esą ma­ža vil­čių, kad toks sky­rius čia galėtų ir to­liau būti, mat tam rei­kia bent pen­kių pe­diatrų etatų, o vai­kus gy­dan­čių me­dikų sun­ku pri­si­kvies­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je, ką jau kalbė­ti apie ra­jo­nus. Tad dėl to, kaip to­liau tu­ri būti tei­kia­ma pa­gal­ba Plungės vai­kams, anot jo, reikės kalbė­tis ir pa­gal­bos tikė­tis iš vie­ti­nių me­dikų.
Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vavęs gy­dy­to­jas G. Ra­ma­naus­kas ant­ri­no, kad Plungė­je vai­kams galėtų būti tei­kia­ma ne­bent die­nos sta­cio­na­ro pa­slau­ga. Tam, kad liktų sky­rius, per me­tus reikėtų bent 900 vaikų, o tai sun­kiai įma­no­ma net teo­riš­kai.
Sa­vo ruož­tu G. Ra­ma­naus­kas gyrė naująjį va­dovą, su ku­riuo te­ko pa­čiam bend­rau­ti, kai va­do­va­vo Plungės li­go­ninės ko­vi­di­niui sky­riui, o R. Ma­žei­ka bu­vo Šiau­lių re­gio­no in­fek­ci­nio klas­te­rio va­do­vu.
„Kas sa­vaitę vyk­da­vo su­si­rin­ki­mai nuo­to­li­niu būdu. Jautėmės esą glo­boj, prie­žiū­roj ir ne­pa­lik­ti li­ki­mo va­liai. Ne­su­sidūrėm su ne­su­si­kalbė­ji­mais, ne­su­si­bend­ra­vi­mais, komp­ro­mi­so ne­su­ra­di­mais. Tuo mo­men­tu bu­vo baltas pa­vy­das, kad Šiau­liai tu­ri li­go­ninėj tokį va­dovą. Kai va­do­vui ne­pa­si­sekė Šiau­liuo­se, su­kirbė­jo min­tis – kodėl ne­pa­ban­dyt pri­si­kvies­ti? Min­tys su­ta­po su me­ro po­zi­ci­ja ir at­vedė prie de­rybų sta­lo“, – sakė G. Ra­ma­naus­kas.
Ge­ru žod­žiu R. Ma­žeiką minė­jo ir Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas, pri­si­minęs jo pa­galbą, kai pan­de­mi­jos me­tu Sto­nai­čių pen­sio­ne bu­vo šios in­fek­ci­jos ži­di­nys.
Ta­čiau vi­si su­ti­ko, kad va­do­vo tin­ka­mumą ir su­gebė­ji­mus pa­ro­dys būsi­mi dar­bai. Ir pa­ts R. Ma­žei­ka sakė norįs re­zul­ta­to. „Jei ne­pa­vyks, pa­si­trauk­siu. Ir į Šiau­lius ėjau ne dėl kėdės“.