Naujausios
Įvertino patirtį
A. Klišonis spaudos konferencijoje kalbėjo, kad sprendimas pasikviesti naują vadovą priimtas ne vien dėl to, kad nuo darbo nušalintam A. Martusevičiui po atliktų operacijų gydytojai patarė nebedirbti stresą keliančio darbo, nes jis gali būti lemtingas jo gyvybei. Esą ieškoti stipraus vadovo suskubta dar ir todėl, jog nerimą kelia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatyta pertvarka, paliesianti kone kiekvieną sveikatos įstaigą.
„Reikia žmogaus, kuris turėtų didelę kompetenciją ir sugebėjimą vadovauti gydymo įstaigai bei kartu su mūsų ligoninės kolektyvu galėtų teikti galimas vizijas, kaip iš esamos situacijos (koronaviruso situacija Plungėje prastėja – aut.) galima išeidinėti, kokia mūsų ligoninės numatoma perspektyva po siūlomos Sveikatos apsaugos ministerijos pertvarkos“, – pristatydamas R. Mažeiką kalbėjo meras.
A. Klišonis sakė, kad jis, o ir Plungės medikai, yra dėkingi R. Mažeikai už pagalbą Plungėje suvaldant pandeminę situaciją, kuomet pastarasis buvo Šiaulių regiono infekcinių ligų klasterio vadovas. Būsimą direktorių meras apibūdino kaip žmogų, ieškanti sprendimų, o ne tik juos siūlantį.
„Manau, kad tai bus pakankamai geras impulsas sustiprinti mūsų ligoninę, turėti geras atramines išeitines pozicijas toliau kalbantis su Sveikatos apsaugos ministerija, kad mūsų ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligonine“, – vylėsi A. Klišonis.
Kandidatūra sulaukė pritarimo
Rajono vadovas pasidžiaugė, jog tam, kad laikinuoju Plungės ligoninės vadovu taptų R. Mažeika, pritarė ne tik Savivaldybės ir pačios ligoninės administracijos, bet ir liepos 27 d. pasitarime su tada dar galimu vadovu tris valandas dalyvavę Tarybos nariai, už naująjį vadovą pasisakę kone vienbalsiai.
Meras atskleidė pats Remigijų pažįstantis seniai, nuo tada, kai šis vadovavo Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
R. Mažeika yra buvęs ir Tauragės ligonių kasų direktoriumi, o pastaruosius pustrečių metų dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovu. Iš šių pareigų liepos viduryje buvo atleistas po plačiai nuvilnijusio skandalo, kai iš gyvenimo pasitraukė ten dirbusi jauna medikė.
Po šios savižudybės apie tai, kad darbe patiria mobingą, vienas po kito ėmė kalbėti nemaža dalis ligoninės darbuotojų. Prokuratūros atliekamas tyrimas dėl galimo Šiaulių medikės privedimo prie savižudybės ir dokumentų klastojimo tebevyksta.
– Ar nesvarstėte ligoninės direktoriumi paskirti kažką iš vietinių? – spaudos konferencijos metu mero teiravosi žurnalistai.
Audrius Klišonis: – Kai turėjom ankstesnį pasikalbėjimą, apie Remigijų Mažeiką nebuvo jokios kalbos. Tartasi, kaip ligoninę išsaugoti kaip aktyvaus gydymo ligoninę. Ir čia mintys sutapo su Giedriumi Ramanausku ir Danguole Luotiene, žmonėmis, kurie yra betarpiškai bendravę su Remigijumi Mažeika, kai jo ligoninė buvo kaip kovido situaciją kontroliuojanti. Tai jie iš dalykinės specifinės pusės jį pažįsta geriausiai. Ir tai yra pakankamai svarus jų pačių argumentas, nes įvesti žmogų į kolektyvą, jeigu yra kažkokia priešprieša iš pačių darbuotojų, administracijos, būtų labai sudėtinga.
– Visuomenei bus įdomu sužinoti, kodėl Šiauliuose atstatydintas direktorius pareina į Plungę...
A. Klišonis: – Lengvų sprendimų nebūna, ypač tokiais atvejais. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, kuri neteko artimo žmogaus. Tai didelė tragedija. Tačiau keistoka, kai antrą dieną po atsitikimo kažkuri parlamentarų grupė pasako, kad vadovas turi būti atleistas. Tuo metu SAM yra statoma prieš ultimatumą ir reikia ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų.
Žemaičiai turi tokią labai nuotaikingą ir gražią šventę žiemą, vadinamą Užgavėnėm. Ir vienas iš atributų per jas yra Morės deginimas. Bet niekad žemaičiai nedegina gyvos Morės. <...> Kai yra „sudeginamas“ žmogus, kuris, manau, nėra padaręs nusižengimo, tiesiog yra daroma viena ar kita politinė Morės deginimo akcija <...>. Iš kitos pusės, ačiū ministrui, kad turim galimybę turėt gerą vadovą. Manau, savo darbu, elgesio kultūra ir mokėjimu kalbėti Remigijus parodys, koks jis vadovas yra iš tiesų, o ne kaip kartais būna piešiama.
– Kaip manote, ar jums pavyks pakeisti visuomenėje suformuotą įvaizdį?
R. Mažeika: – Deja, šita situacija įvyko Šiaulių ligoninės augimo, didelių pokyčių metu. Nuo tokių situacijų niekas nėra apsaugotas. Jei žinotume, elgtumėmės galbūt kitaip, ieškodami sprendimo. O visuomenė labai greitai pasmerkė, tuo metu niekam nereikėjo faktų, niekam nereikėjo žinoti tiesos. Ir man tikrai labai gaila nemažos dalies ligoninės kolektyvo. Jie taip pat patyrė didžiulį spaudimą ir visuomenės pasmerkimą. Ir jis tikrai nėra pelnytas. Ligoninės reputacijai suduotas didelis smūgis. <...>
Komisija, kuri tyrė, ar mes padarėme klaidą procesuose, kurie buvo susiję su medikės atleidimu iš darbo, nenustatė jokių pažeidimų. O ikiteisminis tyrimas tebevyksta, žinau daugiau, bet negaliu komentuoti <...> Gaila, kad visuomenei buvo išsakyta labai daug netiesos. Šitoj situacijoj blogiausia, kad negalėjom nieko sakyti. Galėjome tik užjausti. O ta nemaža dalis netiesos padarė didžiulę žalą.
– O kaip dėl STT atliekamo tyrimo dėl korupcijos viešuosiuose pirkimuose – juk Šiaulių ligoninė irgi buvo įtraukta?
– R. Mažeikai – Buvo, bet nebuvo atlikta nei krata, nei kiti veiksmai, tyrimas tebevyksta. SAM susipažino su byla, o praėjusių metų mano veiklą įvertino gerai. Nebuvo priimta jokių priemonių. O grįžtant prie įvykusio atvejo (medikės savižudybės – aut.) – visi suprantam, kad kažkas turi atsakyti. Iškart supratau, kad atsakyti teks vadovui.
– Kokie pirmieji darbai bus atėjus, kad ir laikinai, dirbti Plungės ligoninės vadovu?
R. Mažeika: – Ir Taryboje, ir su meru kalbėjome, kad ligoninė turi išlikti aktyvaus gydymo ligonine ir judėti į priekį gerindama paslaugas, kad daugiau pritrauktų pacientų tais gydymo profiliais, kurie čia yra stiprūs. Tai reanimacija, intensyvi terapija, chirurgija, traumatologija, terapija, neurologija, diagnostika, kuri yra svarbi ir kurią reikėtų atnaujinti. Klausimas yra ir specialistų pritraukimas. Be specialistų ir kai kurių profilių pastiprinimo bus problematiška įtikinti ministeriją, kad čia yra saugios, kokybiškos paslaugos, kad jos galėtų būti dar geresnės.
– Ar iš ministerijos pusės yra siekis Plungės ligoninę paversti pasyvaus gydymo (slaugos) ligonine arba sumažinti paslaugų?
– R. Mažeika: – Kartelė pakeliama. Planuojamos tam tikros pertvarkos, kuriose bus vertinamos tiek galimybės teikti paslaugas, tiek darbuotojai, kurie dirba. Taip pat darbo ir poilsio režimo reikalavimai. Personalo klausimas labai svarbus. Atitikti šituos kriterijus nebus taip paprasta. Eina kalba ir apie tai, jog reikės turėti tam tikrą kiekį pacientų, kad būtų išsaugoma gydytojų kvalifikacija, kompetencija. Reikia išsaugoti srautus, reikia galimybių: tiek technologinių, tiek žmogiškųjų. Tad tam tik-
rų grėsmių yra.
– Dabar vadovu esate paskirtas laikinai, bet galbūt jūsų planuose – ir nuolatinis darbas?
R. Mažeika: Bus konkursas, bus matyt. Bet jei žinočiau, kad neturiu ką gero padaryti, tikrai neateičiau. <...> Nepaisant to, kaip baigėsi su Šiaulių ligonine, šimtai darbuotojų rašė prašymus, kreipėsi visur, kad paliktų mane dirbti, nes matė, kad su manim buvo viskas gerai. Dalis patikėjo, kas parašyta, bet dalis netiki. Patikėkit, pačiam užsiimti intrigomis, mobingu... Nu ne, aš ieškojau lyderių vykdyti pokyčius. <...> Padariau maksimumą ir nesigailiu nieko, išskyrus nelaimę. O sukilo dalis, kuri buvo nepatenkinta pokyčiais, kai prarado įtaką ligoninėje. <...> Tad nėra vienareikšmiškai, kad blogos reputacijos vadovas į Plungę ateina.
–––––––––
Spaudos konferencijos metu R. Mažeika pasidalijo mintimis ir apie ligoninės Vaikų skyrių. Esą maža vilčių, kad toks skyrius čia galėtų ir toliau būti, mat tam reikia bent penkių pediatrų etatų, o vaikus gydančių medikų sunku prisikviesti visoje Lietuvoje, ką jau kalbėti apie rajonus. Tad dėl to, kaip toliau turi būti teikiama pagalba Plungės vaikams, anot jo, reikės kalbėtis ir pagalbos tikėtis iš vietinių medikų.
Konferencijoje dalyvavęs gydytojas G. Ramanauskas antrino, kad Plungėje vaikams galėtų būti teikiama nebent dienos stacionaro paslauga. Tam, kad liktų skyrius, per metus reikėtų bent 900 vaikų, o tai sunkiai įmanoma net teoriškai.
Savo ruožtu G. Ramanauskas gyrė naująjį vadovą, su kuriuo teko pačiam bendrauti, kai vadovavo Plungės ligoninės kovidiniui skyriui, o R. Mažeika buvo Šiaulių regiono infekcinio klasterio vadovu.
„Kas savaitę vykdavo susirinkimai nuotoliniu būdu. Jautėmės esą globoj, priežiūroj ir nepalikti likimo valiai. Nesusidūrėm su nesusikalbėjimais, nesusibendravimais, kompromiso nesuradimais. Tuo momentu buvo baltas pavydas, kad Šiauliai turi ligoninėj tokį vadovą. Kai vadovui nepasisekė Šiauliuose, sukirbėjo mintis – kodėl nepabandyt prisikviesti? Mintys sutapo su mero pozicija ir atvedė prie derybų stalo“, – sakė G. Ramanauskas.
Geru žodžiu R. Mažeiką minėjo ir Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, prisiminęs jo pagalbą, kai pandemijos metu Stonaičių pensione buvo šios infekcijos židinys.
Tačiau visi sutiko, kad vadovo tinkamumą ir sugebėjimus parodys būsimi darbai. Ir pats R. Mažeika sakė norįs rezultato. „Jei nepavyks, pasitrauksiu. Ir į Šiaulius ėjau ne dėl kėdės“.