Plungės piktžaizdė – ligoninė be pediatro

„Si­tua­ci­ja yra kri­tiš­ka“

Vaikų ligų sky­riaus veik­la Plungės li­go­ninė­je bu­vo nu­trūku­si jau per­nai. Mo­ty­vuo­ta tuo, kad jis nuo 2013 m. bu­vo nuo­sto­lin­gas, be to, esą vaikų at­ve­ža­ma ma­žiau, trūksta pe­diatrų. Į tokį li­go­ninės spren­dimą ne­tru­ko su­rea­guo­ti vi­suo­menė, tad po ku­rio lai­ko jis bu­vo per­gal­vo­tas ir pa­keis­tas. Dar pa­dirbė­ti bu­vo su­ti­ku­si ilgą laiką šiam sky­riui va­do­va­vu­si S. Šču­po­kienė, kiek anks­čiau vai­kais rūpi­no­si ir pe­diatrė Jur­gi­ta Anu­žienė.
Ta­čiau džiaug­ta­si neil­gai. 75-erių S. Šču­po­kie­nei darbą pa­li­kus, o J. Anu­žie­nei išė­jus dirb­ti ki­tur, ge­ri ad­mi­nist­ra­ci­jos no­rai griu­vo kaip kortų na­me­lis. Ir šian­dien Plungės li­go­ninė­je pe­diat­ro nė su ži­bu­riu ne­ra­si, o ir pro­gnozės nie­ko ge­ro ne­ža­da. Kaip „Že­mai­čiui“ sakė lai­ki­nai li­go­ninės di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­ti Dan­guolė Luo­tienė, no­rin­čiųjų dirb­ti ieš­ko­ma, bet jų vis neat­si­ran­da.
„Šian­dien si­tua­ci­ja tik­rai yra kri­tiš­ka, – ne­slėpė D. Luo­tienė. – Ir mes tik­rai ieš­ko­jom la­bai il­gai (pe­diat­ro – aut.), ir turė­jom va­riantą, ka­da die­nos me­tu būda­vo dak­tarė, pa­skui nak­ties me­tu kon­sul­tuo­da­vo.“
Esą išė­jus dviem minė­toms gy­dy­to­joms, li­go­ninė, ieš­ko­da­ma ir kvies­da­ma pe­diat­rus, kreipė­si ir į pir­minės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rus, bet atei­ti dirb­ti ne­su­ti­ko nie­kas. Todėl šian­dien Vaikų ligų sky­rius tuš­čias, be bu­din­čio pe­diat­ro, nors jo ir dai­ro­ma­si to­liau.
D. Luo­tienė pa­sa­ko­jo, kad ka­ran­ti­no me­tu dėl sky­riaus veik­los li­go­ninė pa­tyrė šim­tatūks­tan­tinį nuo­stolį, nes kreipė­si itin ma­žai vaikų, o per­so­nalą iš­lai­ky­ti vis tiek reikė­jo.
„Ir pri­ėmėm tokį spren­dimą, kad pa­kol kas to­kios pa­slau­gos yra ne­tei­kia­mos. Jei­gu yra la­bai kri­tiš­ka būklė, kvie­čia­mas rea­ni­ma­to­lo­gas ir ta­da spend­žia­ma. Vi­siš­kai vangų ar silpną vaiką vi­sa­da pa­gul­dy­sim į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių ir žiūrė­sim, ką da­ry­ti to­liau. Nėra taip, kad vi­siš­kai vi­si yra va­ro­mi. Bet jei­gu yra to­kia si­tua­ci­ja, kad šei­mos dak­ta­ras pa­ra­šo siun­timą, tai mes siun­čiam – šei­ma tu­ri rink­tis ar­ba Tel­šius, ar­ba Klaipėdą“.


Būtinąją pa­galbą tu­ri teik­ti ir po­lik­li­ni­kos?

Ap­mau­du, kad li­go­ninė in­for­ma­ci­jos apie tai, jog vaikų šiuo me­tu priim­ti ne­ga­li, nėra pa­sklei­du­si pla­čiau. Tėvai gaiš­ta kar­tais galbūt ir gy­vy­bei pa­vo­jingą laiką lėkda­mi pas li­go­ninės me­di­kus į prii­mamąjį, tikė­da­mie­si sku­bios pa­gal­bos, o at­si­mu­ša it į sieną.
D. Luo­tienė pa­tarė vai­kui smar­kiau su­ne­ga­la­vus tie­siog kvies­tis greitąją. O būtinąją pa­galbą, pa­vyzd­žiui, to­kią, kaip la­šinės su­la­ši­ni­mas ir kitą, dar­bo die­no­mis, anot jos, esą tu­ri teik­ti pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rai.
De­ja, bet ir jie ši­to kra­to­si. Bent jau „Kli­ni­ko­je Pul­sas“ mums ži­no­mu at­ve­ju ve­mian­tis ir silps­tan­tis vai­kas, at­li­kus rei­ka­lin­gus ty­ri­mus, la­šin­ti la­ši­nių bu­vo iš­siųs­tas į... Plungės li­go­ninę, ku­ri vaikų ap­skri­tai ne­prii­ma.
D. Luo­tienė tuo stebė­jo­si. „Pir­mi­niai cent­rai la­bai aiš­kiai ži­no mūsų si­tua­ciją. Yra in­for­muo­ti, kad mes da­bar ne­tu­rim pe­diat­ro. Visą laiką jie bu­vo įpratę, kad viską tu­ri pa­da­ry­ti li­go­ninė. Bet būtinąją pa­galbą tu­ri teik­ti ir jie. Sup­ran­tu, jei sa­vait­ga­lis, bet dar­bo dieną...“


Ne­tu­ri pa­talpų

Apie tai, kodėl „Kli­ni­ko­je Pul­sas“ su­ne­ga­lavęs vai­kas ne­ga­li gau­ti net la­šinės, o re­gist­ra­tūros dar­buo­to­jos nu­ro­do kreip­tis į vaikų ne­prii­man­čią li­go­ninę, pa­klausė­me vy­res­nio­sios slau­gy­to­jos Vi­li­jos Baub­lienės – įstai­gos va­do­vas To­mas Za­muls­kis tuo me­tu ato­sto­ga­vo.
„Yra ta­me pro­ble­ma, kad to­kių kaip die­nos sta­cio­na­ro pa­slaugų mes ne­la­bai tei­kiam, nes ne­tu­rim sąlygų pa­gul­dy­ti ir stebė­ti to vai­ko ir ten būti su juo. Ne­tu­rim pa­talpų ir pa­gal hi­gie­nos nor­mas“, – aiš­ki­no V. Baub­lienė.
Esą tuo me­tu, kai bu­vo at­vež­tas ve­mian­tis vai­kas, nė vie­no pe­diat­ro kli­ni­ko­je ne­bu­vo (ato­sto­gos, ne­pra­sidė­ju­si pa­mai­na). Pa­sak vy­res­nio­sios slau­gy­to­jos, vaikų gy­dy­to­ja būtų tiks­liai ži­no­ju­si, ką da­ry­ti, galbūt ir la­šinę sa­vo ka­bi­ne­te pa­sta­čiu­si, nes tu­ri at­ski­rai tam pa­talpėlę, kur yra skie­pi­ja­ma.
Vis dėlto did­žiau­sia pro­ble­ma šio­je kli­ni­ko­je, kaip įvar­di­jo 
V. Baub­lienė, – pa­talpų trūku­mas.
„Anks­čiau to­kių rei­ka­la­vimų ne­bu­vo, ko­kie at­si­ra­do prie ko­vi­do. Pa­talpų nei ga­lim išplės­ti, nei pa­keis­ti, nei at­ski­ru įėji­mu pa­da­ry­ti“, – sakė V. Baub­lienė.


Ir vie­ni, ir ki­ti rūpin­tis turėtų, bet... ne­si­rūpi­na

Kaip D. Luo­tienė pirš­tu be­dė į pa­gal­bos ne­su­tei­ku­sią po­lik­li­niką, taip V. Baub­lienė įvar­di­no, jog to­kia pra­sta si­tua­ci­ja dėl sku­bios pa­gal­bos vai­kams su­si­darė būtent dėl to, kad pe­diat­ro nėra li­go­ninė­je.
„Li­go­ninės pri­ėmi­mas vis­gi turėtų turėtų vaikų gy­dy­toją, nes tuo­se ma­žuo­se cent­riu­kuo­se mes esam pa­ka­bin­ti tarp hi­gie­nos normų ir lyg tarp sa­vo pa­reigų. Taip ir at­si­ran­da ši­to­kie ne­ge­ri da­ly­kai. <...> Yra blo­ga si­tua­ci­ja Plungė­je, mes šitą jau se­niai šau­kiam. Ir kai būna mūsų pa­si­ta­ri­mai su Sa­vi­val­dy­be, su li­go­ni­ne, iš­ti­sai kal­bam, kad rei­kia li­go­ni­nei to vaikų gy­dy­to­jo, nes nėra iš tikrųjų kur pa­dėt vaiką“, – kalbė­jo vy­res­nio­ji slau­gy­to­ja.
Ta­čiau ji taip pat su­ti­ko su tuo, kad gerų gy­dy­tojų sprag­telė­jus pirš­tais neat­si­ras – jie pa­tys ieš­kan­tys šei­mos gy­dy­tojų, bet „kad nie­kas nei­na į mūsų Plungę“.
O dėl ne­tiks­lin­go ser­gan­čių ne­pil­na­mie­čių siun­tinė­ji­mo į li­go­ninę V. Baub­lienė su kli­ni­kos dar­buo­to­jais žadė­jo pa­si­kalbė­ti ir dar kartą pri­min­ti, jog rei­kia nu­kreip­ti į Klaipėdą ar Tel­šius. Be­je, pa­si­ro­do, plun­giš­kiai daž­niau ren­ka­si pirmąją.