Naujausios
„Situacija yra kritiška“
Vaikų ligų skyriaus veikla Plungės ligoninėje buvo nutrūkusi jau pernai. Motyvuota tuo, kad jis nuo 2013 m. buvo nuostolingas, be to, esą vaikų atvežama mažiau, trūksta pediatrų. Į tokį ligoninės sprendimą netruko sureaguoti visuomenė, tad po kurio laiko jis buvo pergalvotas ir pakeistas. Dar padirbėti buvo sutikusi ilgą laiką šiam skyriui vadovavusi S. Ščupokienė, kiek anksčiau vaikais rūpinosi ir pediatrė Jurgita Anužienė.
Tačiau džiaugtasi neilgai. 75-erių S. Ščupokienei darbą palikus, o J. Anužienei išėjus dirbti kitur, geri administracijos norai griuvo kaip kortų namelis. Ir šiandien Plungės ligoninėje pediatro nė su žiburiu nerasi, o ir prognozės nieko gero nežada. Kaip „Žemaičiui“ sakė laikinai ligoninės direktoriaus pareigas einanti Danguolė Luotienė, norinčiųjų dirbti ieškoma, bet jų vis neatsiranda.
„Šiandien situacija tikrai yra kritiška, – neslėpė D. Luotienė. – Ir mes tikrai ieškojom labai ilgai (pediatro – aut.), ir turėjom variantą, kada dienos metu būdavo daktarė, paskui nakties metu konsultuodavo.“
Esą išėjus dviem minėtoms gydytojoms, ligoninė, ieškodama ir kviesdama pediatrus, kreipėsi ir į pirminės sveikatos priežiūros centrus, bet ateiti dirbti nesutiko niekas. Todėl šiandien Vaikų ligų skyrius tuščias, be budinčio pediatro, nors jo ir dairomasi toliau.
D. Luotienė pasakojo, kad karantino metu dėl skyriaus veiklos ligoninė patyrė šimtatūkstantinį nuostolį, nes kreipėsi itin mažai vaikų, o personalą išlaikyti vis tiek reikėjo.
„Ir priėmėm tokį sprendimą, kad pakol kas tokios paslaugos yra neteikiamos. Jeigu yra labai kritiška būklė, kviečiamas reanimatologas ir tada spendžiama. Visiškai vangų ar silpną vaiką visada paguldysim į Reanimacijos skyrių ir žiūrėsim, ką daryti toliau. Nėra taip, kad visiškai visi yra varomi. Bet jeigu yra tokia situacija, kad šeimos daktaras parašo siuntimą, tai mes siunčiam – šeima turi rinktis arba Telšius, arba Klaipėdą“.
Būtinąją pagalbą turi teikti ir poliklinikos?
Apmaudu, kad ligoninė informacijos apie tai, jog vaikų šiuo metu priimti negali, nėra paskleidusi plačiau. Tėvai gaišta kartais galbūt ir gyvybei pavojingą laiką lėkdami pas ligoninės medikus į priimamąjį, tikėdamiesi skubios pagalbos, o atsimuša it į sieną.
D. Luotienė patarė vaikui smarkiau sunegalavus tiesiog kviestis greitąją. O būtinąją pagalbą, pavyzdžiui, tokią, kaip lašinės sulašinimas ir kitą, darbo dienomis, anot jos, esą turi teikti pirminės sveikatos priežiūros centrai.
Deja, bet ir jie šito kratosi. Bent jau „Klinikoje Pulsas“ mums žinomu atveju vemiantis ir silpstantis vaikas, atlikus reikalingus tyrimus, lašinti lašinių buvo išsiųstas į... Plungės ligoninę, kuri vaikų apskritai nepriima.
D. Luotienė tuo stebėjosi. „Pirminiai centrai labai aiškiai žino mūsų situaciją. Yra informuoti, kad mes dabar neturim pediatro. Visą laiką jie buvo įpratę, kad viską turi padaryti ligoninė. Bet būtinąją pagalbą turi teikti ir jie. Suprantu, jei savaitgalis, bet darbo dieną...“
Neturi patalpų
Apie tai, kodėl „Klinikoje Pulsas“ sunegalavęs vaikas negali gauti net lašinės, o registratūros darbuotojos nurodo kreiptis į vaikų nepriimančią ligoninę, paklausėme vyresniosios slaugytojos Vilijos Baublienės – įstaigos vadovas Tomas Zamulskis tuo metu atostogavo.
„Yra tame problema, kad tokių kaip dienos stacionaro paslaugų mes nelabai teikiam, nes neturim sąlygų paguldyti ir stebėti to vaiko ir ten būti su juo. Neturim patalpų ir pagal higienos normas“, – aiškino V. Baublienė.
Esą tuo metu, kai buvo atvežtas vemiantis vaikas, nė vieno pediatro klinikoje nebuvo (atostogos, neprasidėjusi pamaina). Pasak vyresniosios slaugytojos, vaikų gydytoja būtų tiksliai žinojusi, ką daryti, galbūt ir lašinę savo kabinete pastačiusi, nes turi atskirai tam patalpėlę, kur yra skiepijama.
Vis dėlto didžiausia problema šioje klinikoje, kaip įvardijo
V. Baublienė, – patalpų trūkumas.
„Anksčiau tokių reikalavimų nebuvo, kokie atsirado prie kovido. Patalpų nei galim išplėsti, nei pakeisti, nei atskiru įėjimu padaryti“, – sakė V. Baublienė.
Ir vieni, ir kiti rūpintis turėtų, bet... nesirūpina
Kaip D. Luotienė pirštu bedė į pagalbos nesuteikusią polikliniką, taip V. Baublienė įvardino, jog tokia prasta situacija dėl skubios pagalbos vaikams susidarė būtent dėl to, kad pediatro nėra ligoninėje.
„Ligoninės priėmimas visgi turėtų turėtų vaikų gydytoją, nes tuose mažuose centriukuose mes esam pakabinti tarp higienos normų ir lyg tarp savo pareigų. Taip ir atsiranda šitokie negeri dalykai. <...> Yra bloga situacija Plungėje, mes šitą jau seniai šaukiam. Ir kai būna mūsų pasitarimai su Savivaldybe, su ligonine, ištisai kalbam, kad reikia ligoninei to vaikų gydytojo, nes nėra iš tikrųjų kur padėt vaiką“, – kalbėjo vyresnioji slaugytoja.
Tačiau ji taip pat sutiko su tuo, kad gerų gydytojų spragtelėjus pirštais neatsiras – jie patys ieškantys šeimos gydytojų, bet „kad niekas neina į mūsų Plungę“.
O dėl netikslingo sergančių nepilnamiečių siuntinėjimo į ligoninę V. Baublienė su klinikos darbuotojais žadėjo pasikalbėti ir dar kartą priminti, jog reikia nukreipti į Klaipėdą ar Telšius. Beje, pasirodo, plungiškiai dažniau renkasi pirmąją.