Prie gydytojo kabineto – lyg prie nemokamos dešros

Linos RUIBIENĖS nuotrauka
Neretai pacientai laukdami vizito pas gydytoją praranda kantrybę
Kai užklumpa liga, nieko nelaukę skubame registruotis pas gydytoją, paskirtą dieną kantriai sėdime prie jo kabineto durų ir laukiame vizito. Deja, ne visada paprasta jo sulaukti. Į „Žemaičio“ redakciją paskambinusi plungiškė Vaida pasakojo, kad net iš anksto užsiregistravusi pas otorinolaringologą (LOR) Plungės ligoninėje ir paskirtu laiku atvykusi konsultacijai bei gavusi talonėlį su nurodytu jos laiku, prie gydytojo kabineto pralūkuriavo ne vieną valandą, tačiau savo eilės taip ir nesulaukė.

„Tokio absurdo dar nebuvau mačiusi“

Plungiškė pasakojo, kad prieš kurį laiką pajuto peršalimo simptomus. Po kelių dienų jie komplikavosi, tad teko skubiai užsiregistruoti loristo konsultacijai.

„Pajutau, kad abi ausys užkrito ir nieko nebegirdžiu. Kantriai laukiau keletą dienų, vis tikėdamasi, kad klausa pasitaisys, bet matydama, kad savijauta negerėja, nutariau užsirašyti gydytojo apžiūrai į Plungės ligoninę. Telefonu paskambinau į registratūrą ir gavau talonėlį su konkrečia diena bei nurodyta valanda“, – pasakojo Vaida.

Atvykusi į gydymo įstaigą, moteris iškart pastebėjo koridoriuje prie loristo kabineto nusidriekusią pacientų eilę. Nieko blogo neįtardama ir pati prisėdo ant suolo laukti lapelyje nurodytos savo valandos. Galiausiai šalia sėdintis vyriškis jai leptelėjo, kad nėra ko į tą talonėlį žiūrėti, reikia kliautis „gyva“ eile. Dar pridūrė, kad Vaida bus po jo.

Taip belaukiant moters dėmesį patraukė baltu chalatu vilkinti ligoninės darbuotoja, kuri už rankos vedina jauna panele lyg niekur nieko įsliūkino į kabinetą. Žvilgtelėjusi į laikrodį Vaida pamatė, kad jos vizitas jau gerokai atsilieka nuo talone nurodytos valandos.

„Aš į kabinetą turėjau užeiti 10 valandą, bet 11 valandą dar vis sėdėjau ant suolo, o pagal „gyvą“ eilę buvau tik šešta. Ir ne tik ta seselė užlindo be eilės, po jos kabineto duris pravėrė dar bent trys žmonės. Kiekvienas jų prieš tai nerišliai burbtelėdavo „aš tik noriu pasiklausti“, o išeidavo kone po pusvalandžio. Na, žinokite, tokio absurdo dar nebuvau mačiusi. Tai kurių galų reikalingi tie talonėliai, jei atėjęs turi laukti nežinia kiek laiko?!“ – piktinosi mūsų skaitytoja.

Moteris sakė prie kabineto prasėdėjusi dvi valandas, bet taip ir nesulaukusi kvietimo užeiti. Galiausiai turėjo grįžti į darbą, nes baigėsi laikas, kuriam buvo išsiprašiusi, tad taip ir liko nepasikonsultavusi su loristu.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2024 m. gruodžio 3 d. numeryje (Nr. 92).