Naujausios
Archeologinių radinių – kaip iš gausybės rago
Šiauliuose rekonstruojant Šiaulių apygardos teismo rūmus buvo užsakyti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. Kasinėjimus atlikusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Virginija Ostašenkovienė džiaugiasi: jau iškasus pirmąjį šurfą pasipylė radiniai. „Daugiau kaip 500 radinių iš XVII ir XVIII amžių“, – šypsosi archeologė.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Rasta ūkinė duobė ir pamatai
Rekonstruojant teismo rūmus norėta įrengti lietaus nuotekų sistemą, tam reikėjo atlikti žemės kasimo darbus. „Kadangi teritorija yra prie kultūros paveldo objekto, buvo privalu atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus“, – sakė V. Ostašenkovienė.
Archeologė priminė, kad Šiaulių apygardos teismo rūmų pastatas Dvaro g. 83 – tai buvusios dvaro arklidės. „1789 metų inventoriuje minimi baigti statyti mūriniai prūsiško fachverkinio stiliaus Šiaulių dvaro rūmai ir dvaro arklidės, prie kurių ir buvo atlikti archeologiniai tyrimai“, – sakė V. Ostašenkovienė.
Teismo rūmų kieme ir arčiau gatvės archeologai iškasė septynis šurfus. Kieme, iškart po velėna, buvo aptiktas XIX amžiaus pabaigos, Zubovų laikotarpio, iš neskaldytų akmenų sudėtas grindinys.
Šiaurės rytinėje pusėje, visai prie pat gatvės, buvo atkasti pamatų fragmentai ir ūkinė duobė. Taip archeologai vadina sankaupą nereikalingų daiktų, kuriuos kadaise išmetė šioje vietoje gyvenę žmonės.
Archeologams tikra šventė aptikti ūkinę duobę. Kodėl? Virginijos žodžiais, jose visuomet būna gausu radinių, kurie gali daug papasakoti apie čia gyvenusių žmonių įpročius ir buitį.
Lygiagrečiai Dvaro gatvės buvo aptiktas ir nedidelis čia stovėjusio akmeninių pamatų fragmentas: vieno metro ilgio, 40 centimetrų pločio ir 45 aukščio. Pamatų akmenys sutvirtinti kalkių skiediniu. Archeologė svarstė, kad tai gali būti tvoros arba buvusio pastato fragmentas.
„Sprendžiant iš to, kad radiniai yra XVII amžiaus vidurio ir pabaigos, greičiausiai ten būta ankstesnio pastato, kurio pamatus mes ir aptikome“, – sakė Virginija.
Šilingai padėjo datuoti radinius
Dvi monetos archeologams padėjo tiksliai nustatyti aptiktos ūkinės duobės radinių amžių. Viena moneta gerai išlikusi – tai varinis Jono Kazimiero šilingas, nukaldintas 1663 metais, kitas rastas šilingas – deformuotas, išsilaikęs prasčiau.
„Kadangi rasti šilingai yra 1663 metų, tai visą ūkinę duobę galime datuoti XVII amžiaus vidurio antrąja puse“ – pažymėjo archeologė.
Tai, anot jos, patvirtina ir radiniai: apatinėje ūkinės duobės dalyje aptikta XVII amžiaus koklių, keramikos fragmentų, o viršutinis sluoksnis jau datuojamas XVIII amžiaus pirma puse, nes keičiasi koklių ornamentai, keramikos formos.
Pačiame viršutiniame sluoksnyje aptikta XIX amžiaus pabaigos kelios keramikos šukės. Iš viso, neskaičiuojant kaulų, ūkinėje duobėje archeologai aptiko apie 500 radinių.
Keramika ir kokliai, archeologės žodžiais, įdomūs tuo, kad kai kuriuos galima rekonstruoti. Virginija pati kaip dėlionę iš rastų šukių jau baigia atkurti tris keramikos puodus. „Yra išlikusios visos šių trijų keramikos puodų dalys: ir pakraštėliai, ir sienelės, ir dugneliai – galima atkurti visą profilį“, – džiaugėsi V. Ostašenkovienė. Koklių šukės smulkesnės, todėl jų rekonstruoti nepavyks.
Ūkinėje duobėje rastų koklių įvairovė, anot pašnekovės, stebina – yra ir glazūruotų, ir neglazūruotų. Vyrauja įdomūs piešinių motyvai – rugiagėlės ir tulpės.
„Manau, kad rastoji ūkinė duobė su vėliau pastatytomis dvaro arklidėmis nėra susijusi, greičiausiai prie jos stovėjo kitos paskirties ankstesnis dvaro pastatas“, – apibendrino archeologė.
Dvaro teritorijoje buvo daugybė pastatų
1588 metais Abiejų Tautų Respublikos Seimas nutarė įkurti ekonomiją, kurios turėjo išlaikyti didžiojo kunigaikščio asmeninį dvarą. Šiaulių ekonomija buvo įkurta viena iš pirmųjų. Dabartinių archeologinių kasinėjimų vietoje buvo Šiaulių ekonomijos administracijos centras.
„Vizualiai dvaro teritorija yra išsidėsčiusi ant kalnelio – jeigu pažiūrėtumėte Dvaro gatvė kyla į kalną“, – pastebi archeologė. Teismo pastatas vidinėje kiemo dalyje remiasi į kalno šlaitą. Ir toliau parko teritorija kyla į kalną – dvarui specialiai buvusi parinkta tokia vieta.
Archeologės žodžiais, nors radiniai aptikti dvaro teritorijoje, jie nesiskiria nuo miesto radinių – tad galima spėti, kad ir eilinių miestiečių, ir dvare gyvenusių žmonių buitis mažai skyrėsi.
Dvaro teritorijoje, kaip nurodoma inventoriuje, buvo daugybė pastatų – ne tik arklidės, bet ir šunidės, vežiminės, jaujos. Vieno iš jų pamatus, V. Ostašenkovienės žodžiais, greičiausiai ir pavyko aptikti šių kasinėjimų metu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĖKMĖ: Iškasus pirmąjį šurfą radiniai pasipylė kaip iš gausybės rago – iš viso jų aptikta 500. Archeologė Virginija Ostašenkovienė sakė, kad daugiausia rasta keramikos dirbinių ir koklių šukių.
ŠILINGAS: Varinis Jono Kazimiero šilingas, nukaldintas 1663 metais, padėjo nustatyti, kokio laikotarpio radiniai yra aptiktoje ūkinėje duobėje.
ATKŪRIMAS: Bandoma atkurti tris keramikos puodus, nes yra išlikusios visos jų dalys: pakraštėliai, sienelės ir dugneliai.
DEKORAS: Koklių puošyboje vyrauja tulpių ir rugiagėlių motyvai.