Augintinių ženklinti neskuba

Gyvūnų ženk­li­ni­mas – ne nau­jie­na

Pe­rei­na­ma­jam pe­rio­dui, per kurį turėtų būti su­ženk­lin­ti vi­si Lie­tu­vo­je lai­ko­mi šu­nys, katės ir šeš­kai, skir­ti vie­ne­ri me­tai. Tad iki 2021 m. ge­gužės 1 d. at­ves­ti gyvū­nai, tarp ku­rių pa­tenka dau­gu­ma jau suau­gu­sių ke­tur­kojų, tu­ri būti su­ženk­lin­ti iki 2022 m. ge­gužės 1 die­nos (jei­gu gyvū­nai nau­do­ja­mi vers­li­niam vei­si­mui – iki 2021 m. 
rugsė­jo 1 d.). Po 2021 m. ge­gužės 1 d. at­ves­ti gyvū­nai tu­ri būti su­ženk­li­na­mi per 4 mėne­sius nuo gi­mi­mo, bet ne vėliau iki jų per­da­vi­mo ki­tam sa­vi­nin­kui ar lai­ky­to­jui.
Įstatymas nu­ma­to, kad katės, šu­nys ir šeš­kai pri­valo būti ženk­li­na­mi mik­ros­che­mo­mis ir re­gist­ruo­ja­mi Gyvūnų au­gin­ti­nių re­gist­re. Už tai at­sa­kin­gi gyvūnų sa­vi­nin­kai.
Tie­sa, veisė­jams, gyvūnų prie­glaudų dar­buo­to­jams ir ne­ma­žai da­liai gy­ven­tojų ženk­li­ni­mas – jo­kia nau­jie­na, mat jau nuo 2016 m. gyvūnų ženk­li­ni­mas ir jų įtrau­ki­mas į Gyvūnų au­gin­ti­nių re­gistrą yra pri­va­lo­mas tuo­met, kai kei­čia­si jų sa­vi­nin­kai, t. y. kuo­met gyvū­nas yra par­duo­da­mas, do­va­no­ja­mas ar per­duo­da­mas ki­tiems sa­vi­nin­kams.
Nau­ja tik tai, kad nuo šiol tą da­ry­ti pri­va­lo vi­si gyvūnų au­gin­ti­niai, net jei ne­si­ruo­šia­ma keis­ti sa­vi­nin­ko.


Būdas ap­si­draus­ti

Su­re­gist­ruo­ti au­gin­ti­nius no­ri­ma dėl dau­gybės prie­žas­čių – ligų, ne­le­ga­laus vei­si­mo ir pre­ky­bos pre­ven­ci­jos. Iš ry­žio dyd­žio mik­ros­che­mos, ku­ri ženk­li­nant gyvūną yra įve­da­ma į poodį ties ke­te­ra, tarp men­čių, ga­li­ma su­ži­no­ti, kam gyvū­nas pri­klau­so, o tai pa­si­tar­nau­ja gyvū­nui pa­bėgus ar pa­si­me­tus.
Ne­re­tai va­do­vau­ja­ma­si klai­din­ga nuo­mo­ne, kad jei gyvū­nas lai­ko­mas na­mie ir į lauką nei­šei­na, tai ir mik­ros­che­ma jam ne­rei­ka­lin­ga. De­ja, nu­tin­ka vis­ko. So­cia­li­niai tink­lai mir­ga nuo skel­bimų apie din­gu­sius au­gin­ti­nius, ku­rie bu­vo lai­ko­mi na­mie ar už­da­ro­se te­ri­to­ri­jo­se. Ka­ti­nai išk­ren­ta per bal­ko­nus ar išsprūs­ta pro lau­ko du­ris, šu­nys nu­bėga pa­skui ru­jo­jan­čias pa­te­les, iš­šo­ka iš au­to­mo­bi­lio ar pa­ten­ka į il­ga­pirš­čių ran­kas, o šešką su­žiūrė­ti – ap­skri­tai ne­men­kas iššū­kis. Ir sa­vi­nin­kui ga­li nu­tik­ti vis­ko, todėl mik­ros­che­ma – būdas ap­si­draus­ti nuo įvy­kių, ku­rių nie­kas ne­pla­nuo­ja, bet, de­ja, jie pa­si­tai­ko.


Ak­tua­lu tiek mies­to, tiek kai­mo gy­ven­to­jams

Apie au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mo niuan­sus mūsų ra­jo­ne pa­pa­sa­ko­jo Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­rinės tar­ny­bos Tel­šių de­par­ta­men­to Plungės sky­riaus vedė­jas Al­vy­das Mont­vy­das.
Pa­sak jo, šiuo me­tu Plungė­je ženk­li­ni­mo pa­slau­gas tei­kia dvi pri­va­čios ve­te­ri­na­ri­jos gy­dyk­los ir du pri­vatūs ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai. Nors įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad ženk­lin­ti galės as­me­nys, baigę spe­cia­lius mo­ky­mus ir tu­rin­tys tą pa­tvir­ti­nantį do­ku­mentą, bet kol kas to­kių, no­rin­čių ir ga­lin­čių pri­si­dėti, Plungė­je ne­su­lauk­ta. O gal ir po­rei­kio to­kio nėra!?
Skai­čiuo­ja­ma, kad mūsų ša­ly­je kol kas pa­ženk­lin­ta tik 9,87 pro­c. visų ka­čių ir šunų, o ne­ženk­lintų au­gin­ti­nių, ma­no­ma, yra dau­giau nei mi­li­jo­nas. Kiek ne­ženk­lintų ke­tur­kojų ga­li būti mūsų ra­jo­ne, sun­ku pa­sa­ky­ti. Pa­sak A. Mont­vy­do, kai­miš­ko­se vie­tovė­se  kiek­vie­nuo­se na­muo­se tik­rai ra­si ka­tiną ar šunį. Tad skai­čius gyvūnų, ku­rie turės būti „su­či­puo­ti“, ga­li būti ne­men­kas.
Vis tik dau­ge­liui ra­jo­no gy­ven­tojų gyvūnų ženk­li­ni­mas ke­lia daug klau­simų. Žmonės ne­ri­mau­ja, kaip iš ato­kių vie­to­vių sa­vo ke­tur­ko­jus nu­vež­ti į Plungę, ypač tiems, kas ne­tu­ri sa­vo trans­por­to prie­monės? Gal bus or­ga­ni­zuo­ja­mas au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mas se­niū­ni­jo­se, kaip bu­vo kal­ba­ma? Pa­ga­liau, kaip su­gau­dy­ti ka­tes, ku­rios gy­ve­na ūky­je, vei­sia­si lais­vai ar yra be­šei­mi­ninkės? O kur dar va­sa­ro­mis ar ru­de­niop at­va­žiuo­jan­čių „gry­bau­tojų“ kai­muo­se, pa­miškė­se ir pa­kelė­se pa­lie­ka­mi ne­be­rei­ka­lin­gi au­gin­ti­niai? Ką su jais da­ry­ti?
„Kad be­šei­mi­nin­kių gyvūnų ne­būtų, yra Sa­vi­val­dybės ir se­niū­ni­jos rei­ka­las. Jei žmo­gus ne­ga­li ar ne­no­ri lai­ky­ti ir pri­siim­ti at­sa­ko­mybės už rastą, pri­kly­dusį gyvūną, jis tu­ri kreip­tis į vie­tinę vald­žią – Sa­vi­val­dybę, se­niū­niją, se­niūną, se­niū­naitį...  Lai­kinąją globą tu­ri or­ga­ni­zuo­ti Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja jos di­rek­to­riaus nu­sta­ty­ta tvar­ka. Jei yra pra­ne­ši­mas apie kaž­kokį rastą, be prie­žiū­ros pa­liktą ar val­ka­tau­jantį gyvūną, už tai at­sa­kin­ga tar­ny­ba tu­ri at­va­žiuo­ti ir jį su­gau­ti. Po to jis tu­ri būti per­duo­tas glo­bo­ti gyvūnų globė­jui“, – kalbė­jo A. Mont­vy­das.
Svars­tant įsta­ty­mo pa­tai­sas bu­vo kal­ba­ma apie ga­li­mybę gyvūnų ženk­li­ni­mo pa­slaugą teik­ti kuo ar­čiau gyvū­no lai­ky­to­jo. Kalbė­ta ir apie įvai­rias ženk­li­ni­mo ak­ci­jas, bet ar jos bus, ka­da ir kas jas turėtų or­ga­ni­zuo­ti, vedė­jas nie­ko pa­sa­ky­ti ne­galė­jo. At­sa­ky­mo į šį klau­simą ne­ga­vo­me ir iš Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės. Įsta­ty­mo pa­tai­sos dar „švie­žios“, ma­tyt, dėme­sys vis dar yra nu­kreip­tas į pan­de­mi­jos su­val­dymą, o gyvūnų ženk­li­ni­mo klau­si­mai pa­lik­ti sa­viei­gai.


Pro­cedū­ra – grei­ta ir ne­skaus­min­ga

Norė­da­mi su­ži­no­ti, ko­kia yra rea­li si­tua­ci­ja ir ko­kiais tem­pais vyks­ta au­gin­ti­nių ženk­li­ni­mas Plungės ra­jo­ne, su­si­siekė­me su pri­va­čios ve­te­ri­na­rinės gy­dyk­los va­do­ve Liu­da Gri­cie­ne. Po­kal­bio me­tu paaiškė­jo, kad šioks toks gyvūnų ženk­li­ni­mo suak­tyvė­ji­mas yra.
Daž­niau­siai at­ve­žu­sie­ji pa­skie­py­ti sa­vo au­gin­tinį tuo pa­čiu jį ir pa­ženk­li­na. Ši pro­cedū­ra – trum­pa ir ne­skaus­min­ga, esą il­giau užt­run­ka­ma pil­dant do­ku­men­tus.  Pa­sak ve­te­ri­narės, daž­nai šios pro­cedū­ros pra­šo­ma net ne­si­do­mint kai­na. O mums vis tik smal­su, kiek reikės pa­plo­nin­ti pi­ni­ginę, no­rint ne­nu­si­ženg­ti įsta­ty­mui? Šio­je gy­dyk­lo­je ženk­li­ni­mo ir įre­gist­ra­vi­mo pa­slau­ga kai­nuo­ja 20 eurų. Daug tai ar ma­žai, pa­lik­si­me spręsti skai­ty­to­jams.
Rei­kia pa­minė­ti ir tai, kad Gyvūnų ge­rovės įsta­ty­mo pa­tai­sos nu­matė ne tik prie­volę pa­ženk­lin­ti lai­ko­mus na­mi­nius ke­tur­ko­jus, bet ir pa­tirtų iš­laidų kom­pen­sa­ciją so­cia­liai rem­ti­niems as­me­nims.
Jų lai­komų ka­čių, šunų ir šeškų, at­vestų iki šių metų gegužės 1 die­nos, ženk­li­ni­mo ir re­gist­ra­vi­mo iš­lai­dos tu­ri būti kom­pen­suo­ja­mos iš vals­tybės ir sa­vi­val­dy­bių biud­žetų lėšų. Nu­ro­dy­ta, kad šia leng­va­ta bus ga­li­ma pa­si­nau­do­ti net iki 2022 m. gruod­žio 31 d., bėda tik, kad mūsiškė­je –  Plungės ra­jo­no – sa­vi­val­dybė­je apie to­kią leng­vatą nie­kas nėra net girdėjęs.
„Jo­kios in­for­ma­ci­jos, jo­kių ap­rašų ar išaiš­ki­nimų dėl kom­pen­sa­vi­mo tvar­kos, ab­so­liu­čiai nie­ko ne­sa­me gavę. Tad at­ėjęs žmo­gus, ne­ši­nas ženk­li­ni­mo sąskai­ta, pa­ra­mos gau­ti ne­galėtų, – „Že­mai­čiui“ sakė So­cia­linės pa­ra­mos sky­riaus vedė­ja Jo­lan­ta Pui­do­kienės. – Įsta­ty­mo pa­tai­sos priim­tos, bet pa­lik­ta spra­ga, nie­kas dau­giau nėra pa­da­ry­ta. Kol kas dar rei­kia lauk­ti.“