Skip to main content

www.zemaiciolaikrastis.lt

ŠIANDIEN: 2026-09-27
Facebook

Žemaičiai kuria

Kryž­dir­bys­tės pa­vel­das šian­dien

Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja praė­ju­sią sa­vai­tę pa­kvie­tė vi­sus, nea­be­jin­gus pa­vel­dui, į pa­žin­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją apie kryž­dir­bys­tę. Su­si­ti­ki­mo me­tu dė­me­sys skir­tas ne tik Že­mai­ti­jos ke­lius bei pa­lau­kes sau­gan­tiems se­nie­siems me­di­niams kry­žiams. Šį­kart nu­tar­ta pa­žvelg­ti pla­čiau, pa­si­do­mė­ti, kaip kryž­dir­bys­tės pa­vel­das sau­go­mas ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se, pa­si­da­lin­ti tiek ge­rą­ja, tiek blo­gą­ja pa­tir­ti­mi. Bu­vo ir ko pa­si­klau­sy­ti, ir ką pa­ma­ty­ti „Suk­vie­tėm […]

Daugiau

Kai vie­no kū­ry­bos ke­lio neuž­ten­ka

Yra žmo­nių, ku­riems vie­no kū­ry­bos ke­lio tie­siog per ma­ža. Vie­ną die­ną min­tys virs­ta spal­vo­mis ant dro­bės, ki­tą – ei­lė­mis po­pie­riaus la­pe, o dar ki­tą gims­ta kny­ge­lė vai­kams. Pla­te­lių me­no mo­kyk­los mo­ky­to­ja Al­ma Vil­nie­nė praė­ju­sį penk­ta­die­nį Že­mai­tės mu­zie­ju­je, Bu­kan­tės dva­re­ly­je, pri­sta­tė ta­py­bos pa­ro­dą ir dvi nau­jas poe­zi­jos kny­ge­les ma­žie­siems skai­ty­to­jams. Va­ka­rą pra­tur­ti­no pu­čia­mai­siais gro­ję Pla­te­lių me­no […]

Daugiau

Li­nos ir Eri­ko Ru­gi­nių šei­mo­je de­ra darbš­tu­mas, kū­ry­ba ir glo­ba

Yra šei­mų, ku­rių na­muo­se vi­sa­da kaž­kas vyks­ta – kaž­kas ku­ria­ma, sta­to­ma, au­gi­na­ma, mo­ko­ma­si… To­kia yra prie pat Gin­ta­liš­kės, Ken­tų kai­me, gy­ve­nan­ti Li­nos ir Eri­ko Ru­gi­nių šei­ma. Jų kas­die­ny­bė­je gra­žiai de­ra ir dar­bai so­dy­bo­je bei mei­lė gam­tai, ir me­nas, ir gra­žaus pul­ke­lio vai­kų ug­dy­mas, di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė už dvi sa­vo duk­ras bei du į šei­mą glo­bo­ti priim­tus […]

Daugiau

Pla­te­lių dva­ro svir­ne at­gi­jo šim­ta­me­tė tau­to­dai­lės dva­sia

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Pla­te­lių dva­ro so­dy­bos svir­ne įvy­ko iš­skir­ti­nis ren­gi­nys – iš­ki­lių Že­mai­ti­jos tau­to­dai­li­nin­kų Re­gi­nos ir Jus­ti­no Jo­nu­šų 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas. Ta pro­ga su­reng­ta jų kū­ry­bos pa­ro­da bei kon­fe­ren­ci­ja „Go­de­lių me­ni­nin­kams 100“. Gau­siai su­si­rin­kę kraš­tie­čiai, me­no­ty­ri­nin­kai, ar­ti­mie­ji ir kul­tū­ros puo­se­lė­to­jai pri­si­mi­nė uni­ka­lų kū­rė­jų due­tą, de­šimt­me­čius pra­lei­du­sį Plun­gės ra­jo­no Go­de­lių kai­me ir pa­li­ku­sį gi­lų pėd­sa­ką Lie­tu­vos […]

Daugiau

Ku­ni­go Bru­no­no Ba­gu­žo gy­ve­ni­mo ke­lias ir is­to­ri­nė Al­sė­džių pa­ra­pi­ja

Is­to­ri­jos ver­pe­tuo­se Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čia vi­sa­da bu­vo ne tik ti­kė­ji­mo, bet ir tau­ti­nės ta­pa­ty­bės bei lais­vės ži­di­nys. Šį ne­ma­to­mą, bet ne­pa­lau­žia­mą dva­si­nį pa­si­prie­ši­ni­mą kū­rė as­me­ny­bės, pa­si­ren­gu­sios paau­ko­ti sa­vo lais­vę dėl Die­vo ir Tė­vy­nės. Vie­na to­kių as­me­ny­bių – ku­ni­gas, po­li­ti­nis ka­li­nys ir di­si­den­tas Bru­no­nas Ba­gu­žas. Jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ir sie­lo­va­dos ke­liai neat­sie­ja­mi nuo is­to­ri­nių Že­mai­ti­jos kam­pe­lių, […]

Daugiau

Rie­ta­vas tu­ri sa­vo Sta­sį Po­vi­lai­tį – per gy­ve­ni­mą su dai­na trau­kian­tį Sta­sį Ža­lį

64-erių rie­ta­viš­kis Sta­sys Ža­lys yra gy­vas įro­dy­mas, kad pra­dė­ti įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nes nie­ka­da ne­vė­lu. Gy­ve­ni­mas il­gą lai­ką pa­šne­ko­vą blaš­kė nuo vie­no iš­ban­dy­mo prie ki­to, o su­lau­kęs bran­dos vy­ras pa­sie­kė sa­vo ra­my­bės uos­tą ir at­ra­do tik­rą­jį pa­šau­ki­mą. Pa­ty­ręs skau­džią vai­kys­tę, anks­ti ne­te­kęs tė­vų glo­bos, jau daug me­tų vy­ras sa­vo gy­ve­ni­mą ku­ria Rie­ta­ve, o jo šir­dis pla­ka […]

Daugiau

Rie­ta­vo mu­zie­ju­je – Žo­li­nės pa­svei­ki­ni­mas

Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Ža­lio­se pie­vo­se jis ma­ne gul­do“. Tai ei­lu­tė iš Bib­li­jos psal­my­no, ku­rio­je Die­vas ly­gi­na­mas su ge­ruo­ju ga­ny­to­ju, ve­dan­čiu sa­vo tau­tą į ra­my­bę ir ge­ro­vę. Bū­tent ra­my­be bei va­sa­riš­ku žy­dė­ji­mu dvel­kia ir pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi Ire­nos Jo­man­tie­nės pa­veiks­lai. Kas da­ly­va­vo pa­ro­dos ati­da­ry­me praė­ju­sį penk­ta­die­nį, jau spė­jo jais pa­si­gro­žė­ti, o […]

Daugiau

Dru­gių pa­mo­kos ir po­li­ti­kos dil­gė­ly­nas

Plun­giš­kis Ra­mū­nas Ly­dis vie­niems ži­no­mas kaip Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vas, ki­ti gal­būt jį at­si­me­na kaip bu­vu­sį Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rį ir Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­vą, kan­di­da­tą rin­ki­muo­se į Sei­mą. Tre­tiems gal­būt bus už­kliu­vu­si akis už plun­giš­kio so­cia­li­niuo­se tink­luo­se skel­bia­mų įra­šų apie gam­to­sau­gą. O štai da­bar no­ri­me pri­sta­ty­ti jums šį žmo­gų nau­ja­me amp­lua – […]

Daugiau

Ša­tei­kių švie­su­lys: mo­ky­to­ja, ku­rios šir­dy­je de­ga mei­lė žo­džiui

Kai ku­rie pe­da­go­gai ge­ba už­deg­ti mo­ki­nius mei­le dės­to­mam da­ly­kui vien sa­vo bu­vi­mu ša­lia, o jų ener­gi­ja už­pil­do kiek­vie­ną kla­sės kam­pe­lį. Bū­tent to­kia yra Dia­na Mi­nei­kie­nė – Lie­pi­jų mo­kyk­los Ša­tei­kių sky­riaus lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja. Tai pe­da­go­gė iš pa­šau­ki­mo, ku­rios kas­die­ny­bė neat­sie­ja­ma nuo be­ga­li­nio at­si­da­vi­mo sa­vo dar­bui ir nuo­la­ti­nio kny­gų pa­sau­lio ty­ri­nė­ji­mo, no­ro sa­vo pa­vyz­džiu […]

Daugiau

Pro­fe­so­riaus Ig­no Kon­čiaus 140-osioms gimimo metinėms – žy­gis jo vai­kys­tės vie­to­mis

Šią va­sa­rą Kon­čėi­nuo, Pur­vai­čių kai­me, įvy­ko bent ke­le­tas ren­gi­nių, ku­riais pri­si­min­tas et­nog­ra­fas, fi­zi­kas, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jas Ig­nas Kon­čius, gi­męs 1886 m. lie­pos 31 d. Pur­vai­čiuo­se, Plun­gės ra­jo­ne. Vie­ną jų – pės­čių­jų žy­gį I. Kon­čiaus gim­ti­nė­je – suor­ga­ni­za­vo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka ir eko­lo­gi­jos klu­bas „Lie­pi­ja“, ži­no­ma, drau­ge su pro­fe­so­riaus at­mi­ni­mo puo­se­lė­to­ju, jo vai­kai­čiu […]

Daugiau

Juo­zas Lai­vys: „Ku­riu ne­ku­rian­čio me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mą“

Juo­zas Lai­vys – Rie­ta­ve gi­męs, o da­bar Plun­gės ra­jo­no Nar­vai­šių kai­me gy­ve­nan­tis me­ni­nin­kas. Aka­de­mi­nė­je vi­suo­me­nė­je ge­rai ži­no­mas kaip Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­to dės­ty­to­jas do­cen­tas, plun­giš­kiams ir iš to­liau at­vyks­tan­tiems – kaip me­no kū­ri­nių ka­pi­nių įkū­rė­jas ir pri­žiū­rė­to­jas. Vis dėl­to re­tas bus gir­dė­jęs, kad 2015 me­tais J. Lai­vys da­vė sau žo­dį pa­da­ry­ti 14-os me­tų kū­ry­bi­nę […]

Daugiau

Na­gin­go se­ne­lio do­va­na anū­kams – žai­di­mų aikš­ty­nas

Prū­sa­lių kai­me gy­ve­nan­tis Al­gir­das Šim­ke­vi­čius – ge­rai ži­no­mas plun­giš­kiams ir ne tik. Vy­ras ke­lis de­šimt­me­čius va­do­va­vo „Že­mai­ti­jos te­le­vi­zi­jai“, reng­da­vo re­por­ta­žus, kal­bin­da­vo žmo­nes. O kai su­pras­tė­jus svei­ka­tai nu­ta­rė pa­lik­ti šį dar­bą, su už­si­de­gi­mu ėmė­si ki­tos mė­gia­mos veik­los – me­džio dar­bų. Da­bar Al­gir­do drož­tų mis­ti­nių bū­ty­bių, su­meist­rau­tų suo­lų, ro­dyk­lių, sū­py­nių ir ki­to­kių ga­mi­nių ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik […]

Daugiau

Aš­tuo­nio­lik­me­čio Do­vy­do dar­bai ste­bi­na ir vis­ko ma­čiu­sius

Rie­ta­vo kraš­tas vi­suo­met gar­sė­jo sa­vo gi­lia is­to­ri­ja ir kul­tū­ros pa­vel­du, ta­čiau tik­ra­sis jo tur­tas – čia au­gan­ti jau­no­ji kar­ta. Va­tu­šių kai­me gy­ve­nan­čio aš­tuo­nio­lik­me­čio Do­vy­do Sa­bec­ko ran­ko­se gims­ta neįp­ras­ti ar­chi­tek­tū­ri­niai na­me­lių mo­de­liai, rei­ka­lau­jan­tys ne tik ju­ve­ly­ri­nio kruopš­tu­mo, bet ir ypa­tin­gos kant­ry­bės. Įdo­mu tai, kad šis Do­vy­do ta­len­tas nė­ra at­si­tik­ti­nis. Vai­ki­no gi­mi­nė­je meist­rys­tė tu­ri gi­lias šak­nis, jo […]

Daugiau

Gim­ti­nė­je pri­sta­tė kny­gą apie šei­mos ir kraš­to is­to­ri­ją

Bir­že­lio 17 die­ną Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko plun­giš­kės biog­ra­fi­nių ir ge­nea­lo­gi­nių ty­ri­nė­ji­mų en­tu­zias­tės Re­gi­nos Mont­vi­lai­tės-Sta­niu­lie­nės kny­gos „Ta­pa­ty­bė lai­ko dul­kes nu­pū­tus“ pri­sta­ty­mas. Į pra­smin­gą ir jaut­rų ren­gi­nį su­si­rin­ko au­to­rės bi­čiu­liai, ar­ti­mie­ji, bu­vę kla­sės drau­gai bei kraš­tie­čiai, no­rė­ję su­si­pa­žin­ti su nau­juo­ju lei­di­niu ir iš­girs­ti jo au­to­rės min­tis apie tai, ko­dėl yra svar­bu už­ra­šy­ti sa­vo šei­mos, […]

Daugiau

Ka­zio Al­me­no ke­lias į li­te­ra­tū­rą ir moks­lą

Ka­zys Al­me­nas – iš­skir­ti­nė Lie­tu­vos kul­tū­ros ir moks­lo as­me­ny­bė, su­ge­bė­ju­si su­de­rin­ti tiks­lų­jį moks­lą su kū­ry­ba. Jo veik­la apė­mė fi­zi­ką, aka­de­mi­nį dar­bą bei li­te­ra­tū­rą, o kū­ry­bo­je daž­nai at­si­spin­dė­jo is­to­ri­jos, žmo­gaus lais­vės ir mo­ra­li­nio pa­si­rin­ki­mo te­mos. Nors di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį K. Al­me­nas pra­lei­do JAV, am­ži­no­jo poil­sio at­gu­lė tė­vo gim­ti­nė­je Plun­gės ra­jo­ne, Geg­rė­nų kai­mo ka­pi­nė­se. Su tė­vais pa­si­trau­kė […]

Daugiau

Jau­nų­jų Že­mai­ti­jos me­ni­nin­kų są­jū­dis Plun­gė­je

„…darau ton, kuo unt svie­ta nier. Pa­da­rau – ir unt svie­ta yr…“ Šie le­gen­di­niai Že­mai­ti­jos me­džio meist­ro Sta­nis­lo­vo Riau­bos žo­džiai šian­dien tu­ri ypa­tin­gą pra­smę. Jie skam­bė­jo ir už­praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Plun­gės kul­tū­ros cent­re jau XXVI kar­tą įvy­ku­sio­je jau­nų­jų me­ni­nin­kų są­jū­džio „Sta­nis­lo­vas Riau­ba – Že­mai­ti­jos An­der­se­nas“ pa­ro­dos-kon­kur­so už­da­ry­mo šven­tė­je. Be jau­nų­jų me­ni­nin­kų ne­bū­tų ir šio kon­kur­so Šis […]

Daugiau

Tarp kū­ry­bos ir ap­lin­ki­nių mei­lės – pra­smin­gas Lai­mu­tės Pui­do­kie­nės ju­bi­lie­jus

Ju­bi­lie­jai ne tik skai­čiuo­ja me­tus – jie lei­džia su­sto­ti ir pa­ma­ty­ti, kiek žmo­gus pa­li­ko ki­tų šir­dy­se. To­kia ypa­tin­ga šven­tė ge­gu­žės 23-ią­ją su­reng­ta tau­to­dai­li­nin­kei, au­dė­jai, il­ga­me­tei bend­ruo­me­nės švie­suo­lei Lai­mu­tei Pui­do­kie­nei. Gau­siai į Pla­te­lių dva­ro svir­ną su­si­rin­kę ar­ti­mie­ji, bi­čiu­liai, mo­ki­niai ir bend­ra­min­čiai – vi­si tie, ku­rių gy­ve­ni­me ji pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką – ju­bi­lia­tę svei­ki­no ne tiek su […]

Daugiau

Leo­nar­do Čer­niaus­ko ta­py­bos ma­gi­ja

Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke, bu­vu­sia­me gra­fo Šua­ze­lio van­dens ma­lū­ne, dai­li­nin­ko ir me­džio meist­ro Leo­nar­do Čer­niaus­ko įkur­ta me­no ga­le­ri­ja-dirb­tu­vės lau­kia lan­ky­to­jų iš­ti­sus me­tus. Pats dai­li­nin­kas ver­ti­na­mas kaip vie­nas ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nių Lie­tu­vos pei­za­žis­tų, su­ge­ban­tis per­teik­ti lie­tu­viš­ką kraš­to­vaiz­dį ne­ti­kė­tu ir emo­cin­gu ra­kur­su. Kas ne­ti­kė­ta, kad jo kū­ry­bo­je su­si­lie­ja eksp­re­sio­niz­mas, že­mai­tiš­ka dva­sia ir pri­gim­ti­nis ry­šys su gam­ta. Nu­ta­pęs pir­mą­jį pa­veiks­lą […]

Daugiau

Va­lan­čiaus idė­jos Plun­gė­je gy­vos

Ba­lan­džio 21 d. Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ku­sia­me Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus 225 m. su­kak­čiai pa­mi­nė­ti skir­ta­me suė­ji­me „Že­mai­ti, baik spruog­tė, vo pra­ger­si Lie­to­vą“ pra­ne­šė­jai kal­bė­jo apie blai­vy­bės są­jū­džio pa­ki­li­mus ir nuo­smū­kius nuo Va­lan­čiaus lai­kų iki šių die­nų. Ren­gi­nio pa­va­di­ni­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti kiek dras­tiš­kas, bet bib­lio­te­kos dar­buo­to­ja Vir­gi­ni­ja Liu­ti­kai­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad iš tie­sų tai žo­džiai iš 1989 m. […]

Daugiau

Paskaita apie ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių ir kla­si­ciz­mo pa­vel­dą Lie­tu­vo­je

Praė­ju­sią sa­vai­tę Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­ju­je vie­šė­jo ir pa­skai­tą apie ku­ni­gaikš­čius Ogins­kius ir kla­si­ciz­mo pa­vel­dą Lie­tu­vo­je skai­tė hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė, Rie­ta­vo gar­bės pi­lie­tė, Val­do­vų rū­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ra­mu­nė Šmi­gels­ky­tė-Stu­kie­nė. Apš­vie­tos epo­chos bruo­žai Ren­gi­nys pra­si­dė­jo nuo mu­zi­kos. Ba­ro­ko ir kla­si­ciz­mo kū­ri­nius do­va­no­jo Rie­ta­vo My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los mo­ki­niai. Aus­tė­ja Sa­ka­laus­ky­tė for­te­pi­jo­nu at­li­ko Jo­seph Haydn […]

Daugiau

Kai me­tai te­ka grei­čiau ir už Bab­run­gą

Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka praė­ju­sią sa­vai­tę vi­sus sa­vo lan­ky­to­jus pa­kvie­tė į pra­smin­gą po­pie­tę – pa­mi­nė­ti plun­giš­kio is­to­ri­ko, pe­da­go­go ir ko­lek­ci­nin­ko Bro­nis­lo­vo Po­ciaus 80-ąjį ju­bi­lie­jų bei kar­tu ap­žiū­rė­ti jo su­kaup­tų se­no­vi­nių bank­no­tų ir mo­ne­tų pa­ro­dą. Kaip ir įpras­ta to­kiuo­se ren­gi­niuo­se, dau­ge­lis ju­bi­lia­tui lin­kė­jo su­lauk­ti ir 100-o me­tų, o il­ga­me­tis jo bi­čiu­lis Sta­nis­lo­vas Tut­lys dar ori­gi­na­liau pa­lin­kė­jo: „Gy­venk […]

Daugiau

Po Plun­gės kul­tū­ros cent­ro sto­gu sau­go­mas gy­va­sis au­di­mo pa­vel­das

Nuo se­nų lai­kų žmo­nės ieš­ko­jo įvai­rių bū­dų, kaip pa­si­ga­min­ti dra­bu­žių ir ki­tų rei­ka­lin­gų daik­tų kas­die­niam gy­ve­ni­mui. To­dėl vie­nas svar­biau­sių ama­tų bu­vo au­di­mas, lei­džian­tis iš siū­lų su­kur­ti tvir­tą ir gra­žų au­di­nį. Skir­tin­gų tau­tų mo­te­rys, taip pat ir lie­tu­vės, au­di­niuo­se steng­da­vo­si per­teik­ti įvai­rius raš­tus, spal­vas ir sim­bo­lius, dėl to au­di­mas lai­ko­mas ne tik pra­kti­niu dar­bu, bet ir […]

Daugiau

Gin­ta­ras Kon­čius: „Ko­dėl ne­pa­sis­kel­bus, kad Plun­gė yra var­tai į Že­mai­ti­jos šir­dį?!“

Ne­se­niai man te­ko gar­bė su­si­tik­ti ir pa­bend­rau­ti su fi­zi­ku ir vers­li­nin­ku Gin­ta­ru Kon­čiu­mi. Nors tu­rė­jau tiks­lą dau­giau su­ži­no­ti apie pa­šne­ko­vą, po­kal­bio me­tu jis kuk­li­no­si, la­biau no­rė­jo gir­ti Plun­gės mies­tą ir jam pa­žįs­ta­mas ra­jo­no vie­tas, pa­sa­ko­ti apie sa­vo šak­nis nei kal­bė­ti apie sa­ve. Vis dėlto šį tą pa­vy­ko su­ži­no­ti, tad da­li­na­mės mū­sų po­kal­biu. – Ger­bia­mas Gin­ta­rai, […]

Daugiau

Pris­ta­ty­ta Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­gos na­rių kū­ry­bos pa­ro­da

Ko­vo 19 die­ną Plun­gės kul­tū­ros cent­ro pa­ro­dų sa­lė­je vy­ko Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­gos (LASS) na­rių kū­ry­bos pa­ro­dos „Ma­ty­ti šir­di­mi“ pri­sta­ty­mas. Pa­ro­dos me­tu sa­vo kū­ry­bą, rank­dar­bius, au­di­mo dar­bus pri­sta­tė Plun­gės ir Skuo­do fi­lia­lų na­riai. Plun­gės kul­tū­ros cent­ro tau­to­dai­lės ku­ra­to­rė Jo­lan­ta Mil­te­nė, pra­dė­da­ma ren­gi­nį, ne­slė­pė džiaugs­mo dėl atė­ju­sių­jų pa­ma­ty­ti pa­ro­dą gau­sos. J. Mil­te­nė kar­tu su Lie­tu­vos […]

Daugiau

Kvie­čia Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko me­ni­nin­kų pa­ro­da

Šį pa­va­sa­rį ypa­tin­ga nuo­tai­ka sklis Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke – čia bus mi­ni­ma gar­bin­ga par­ko gy­va­vi­mo 35 me­tų su­kak­tis. Šven­tė su­burs gam­tos my­lė­to­jus, bend­ruo­me­nę ir kū­rė­jus. Ta pro­ga ant­ra­die­nį Pla­te­lių dva­ro svir­ne lan­ky­to­jams du­ris at­vė­rė iš­skir­ti­nė, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je ku­rian­čių me­ni­nin­kų pa­ro­da, kvie­čian­ti ne tik pa­žvelg­ti į par­ko is­to­ri­ją, bet ir at­ras­ti jo įkvėp­tą šiuo­lai­ki­nę […]

Daugiau

Mo­ters knyg­ne­šės sim­bo­lis – grei­ta­ko­jė Mag­dė

Šios sa­vai­tės pra­džio­je, ko­vo 16-ąją, vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo mi­ni­ma knyg­ne­šio die­na. Mū­sų ša­lies is­to­ri­jo­je knyg­ne­šiai uži­ma la­bai svar­bią vie­tą, nes jų neį­ti­kė­ti­na drą­sa ir pa­siau­ko­ji­mas pa­dė­jo iš­sau­go­ti lie­tu­vių kal­bą, kul­tū­rą ir tau­ti­nę ta­pa­ty­bę. Tarp šių drą­sių žmo­nių bu­vo ir mo­te­rų, ku­rios taip pat pri­si­dė­jo prie lie­tu­viš­kos spau­dos pla­ti­ni­mo. Vie­na jų – Mag­da­le­na Ban­kai­tė, pra­min­ta net […]

Daugiau

„Liu­ci­ja, ko­dėl tau to rei­kė­jo?“

Ši­to kar­tais pa­ti sa­vęs klau­sia kap­sū­diš­kė Liu­ci­ja Ber­tu­lie­nė, to pa­ties jos tei­rau­ja­si ir ap­lin­ki­niai: ar be­rei­kia ap­siim­ti tiek veik­lų, ar ne me­tas dau­giau lai­ko skir­ti sau? Bet kai klau­sai­si Liu­ci­jos pa­sa­ko­ji­mo, su­si­da­ro įspū­dis, kad kaž­kas ją ve­da už ran­kos ir at­ve­da prie tų žmo­nių ar si­tua­ci­jų, kur ji la­biau­siai rei­ka­lin­ga, kur pa­čios pa­tir­tis ir ta­len­tai […]

Daugiau

Pla­te­liai, ko­kius iš­vy­do My­ko­las Brenš­tei­nas

Pla­te­lių dva­ro svir­ne pri­sta­ty­ta kny­ga „My­ko­lo Brenš­tei­no ke­lio­nės pės­čio­mis po Že­mai­ti­ją 1896 me­tų va­sa­rą die­no­raš­tis“, su­tei­kian­ti uni­ka­lią ga­li­my­bę nu­si­kel­ti 130 me­tų at­gal ir dvie­jų ke­liau­to­jų – M. Brenš­tei­no ir jo bi­čiu­lio Leo­pol­do And­ri­jaus­ko – aki­mis pa­si­žval­gy­ti po to me­to Že­mai­ti­jos mies­te­lius ir kai­mus. Ka­dan­gi kny­gos pri­sta­ty­mas vy­ko Pla­te­liuo­se, jo me­tu ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta lei­di­ny­je spaus­di­na­miems […]

Daugiau

Pri­si­min­ta mo­ky­to­ja, ta­py­to­ja, au­dė­ja, ke­liau­to­ja Zi­ta Sta­siš­kie­nė

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Plun­gės kul­tū­ros cent­re ati­da­ry­ta ta­py­to­jos ir tau­to­dai­li­nin­kės, pe­da­go­gės Zi­tos Sta­siš­kie­nės kū­ry­bos pa­ro­da. Pa­ti pa­ro­dos kal­ti­nin­kė ren­gi­ny­je ne­da­ly­va­vo – ji am­ži­no­jo poil­sio iš­ly­dė­ta dar 2024 me­tais. Ta­čiau, kaip kal­bė­jo da­ly­va­vu­sie­ji pa­ro­dos pri­sta­ty­me, Zi­tos bu­vi­mą ga­lė­jai jus­ti tiek pa­si­da­lin­tuo­se jos ar­ti­mų­jų pri­si­mi­ni­muo­se, tiek jos įvai­ria­ly­pė­je kū­ry­bo­je, tiek žva­ke­lių lieps­nos plaz­dė­ji­me. Įk­vė­pi­mo sem­da­vo­si ke­lio­nė­se „Zi­ta bu­vo […]

Daugiau

Trys as­me­ny­bės, trys ju­bi­lie­jai

Rie­ta­vo kraš­tas ga­li di­džiuo­tis išau­gi­nęs ne­ma­žai žy­mių žmo­nių – mu­zi­kų, is­to­ri­kų, me­ni­nin­kų, moks­li­nin­kų, ra­šy­to­jų. Va­sa­rio mė­ne­sį mi­nė­ti tri­jų iš jų ju­bi­lie­jai: va­sa­rio 16-ąją – teat­ra­lo ir kraš­to­ty­ri­nin­ko Adol­fo Liau­gau­do, va­sa­rio 22-ąją – poe­to ir ra­šy­to­jo, kul­tū­ros pa­vel­do puo­se­lė­to­jo Al­fon­so Jo­cio, o va­sa­rio 24-ąją – kal­bi­nin­ko And­riaus Aš­man­to. „Pi­la­lės“ ini­cia­to­rius A. Liau­gau­das gi­mė 1916 m. va­sa­rio […]

Daugiau

„Kai švie­si die­na, ma­nęs ne­truk­dy­kit“

Penk­ta­die­nį Plun­gės vie­šo­ji bib­lio­te­ka pa­kvie­tė plun­giš­kius pra­leis­ti po­pie­tę bib­lio­te­ko­je ir pa­mi­nė­ti kraš­to­ty­ri­nin­kės mo­ky­to­jos Eleo­no­ros Ra­vic­kie­nės 110-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė Oti­li­ja Juo­za­pai­tie­nė pa­si­džiau­gė, kad su­si­rin­ko ne tik gau­sus bū­rys bu­vu­sių kraš­to­ty­ri­nin­kės bi­čiu­lių, bend­ra­žy­gių, kai­my­nų. Iš sos­ti­nės at­vy­ko ir ju­bi­lia­tės, ku­ria vi­si va­di­no tie­siog Mo­ky­to­ja, vai­kai – sū­nus Jo­nas ir duk­ra Re­gi­na. Plun­giš­kiai ge­rai ži­no per­kū­no […]

Daugiau

Mu­zi­kan­tas, gai­vi­nan­tis vie­ną se­niau­sių ama­tų – odi­nin­kys­tę

Plun­giš­kis Mar­ty­nas Ra­tas su šei­ma gy­ve­na Klai­pė­do­je, ta­čiau jau aš­tun­tus me­tus kas­dien va­ži­nė­ja į dar­bą pas sa­vo mo­ki­nius Rie­ta­vo My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je. O po dar­bų pu­čia­mų­jų inst­ru­men­tų pe­da­go­gas at­si­pa­lai­duo­ja kur­da­mas odi­nius ran­kų dar­bo ga­mi­nius. Tę­sia pe­da­go­gi­nes šei­mos tra­di­ci­jas M. Ra­tas gi­mė ir au­go Plun­gė­je, jo tė­ve­liai Sau­lius ir Vir­gi­na – pra­di­nių kla­sių pe­da­go­gai, […]

Daugiau

Prakartėlių konkurse sėkmingai debiutavo ir jaunieji medžio meistrai iš Plungės

Rokiškio krašto muziejuje praėjusią savaitę pasibaigė XIX respublikinė prakartėlių konkursinė paroda, subūrusi kūrėjus iš visos Lietuvos ir dar kartą patvirtinusi, kad tiek medžio meistrų, tiek prakartėlių tradicijos gyvos ir nuolat atsinaujinančios. Pra­kar­tė­lė – skulp­tū­rų gru­pė, vaiz­duo­jan­ti Kris­taus gi­mi­mą. Tai sa­vo­tiš­kas dai­lės žan­ras, ku­rio užuo­maz­gos sie­kia XIII am­žių. Lie­tu­vo­je pra­kar­tė­lės at­si­ra­do kar­tu su krikš­čio­ny­be, ta­čiau iki […]

Daugiau

Se­na­mies­čio mo­kyk­la už­bai­gė ju­bi­lie­ji­nius me­tus

Praė­ju­sį tre­čia­die­nį Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je vy­ko bai­gia­ma­sis ju­bi­lie­ji­nių me­tų ren­gi­nys. 50-ies me­tų su­kak­tį vi­sus me­tus mi­nė­ju­si mo­kyk­la ren­gi­nių cik­lą už­bai­gė bu­vu­sios pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jos, tau­to­dai­li­nin­kės, kar­pi­nių meist­rės Olės Ston­ku­vie­nės kar­pi­nių pa­ro­dos pri­sta­ty­mu. Gruo­džio 17 die­ną mo­kyk­los kie­me, ąžuo­lų gi­rai­tė­je, su­si­rin­kę pe­da­go­gai dar kar­tą pri­si­mi­nė mo­kyk­los is­to­ri­ją ir nuei­tą ke­lią, ku­rį pri­mins ren­gi­nio da­ly­vių ant me­džio […]

Daugiau

Pris­ta­tė au­ten­tiš­ką mū­sų tau­tos tra­ge­di­jos liu­di­ji­mą

Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­ju­je pri­sta­ty­ta kny­ga apie kraš­tie­tį trem­ti­nį Vla­dis­lo­vą Jo­ni­ką (1935–2022) „Į ne­ži­nią. Si­bi­ro trem­ties me­džia­ga“. „Kur mes ga­lė­sim pa­kal­bė­ti apie is­to­ri­nę at­min­tį?!“ Ren­gi­nį pra­dė­jęs mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas pri­si­mi­nė, ka­da pir­mą kar­tą iš­gir­do apie V. Jo­ni­ką. Jis pa­sa­ko­jo, kad bai­giant res­tau­ruo­ti pa­sta­tą, ku­ria­me da­bar vei­kia mu­zie­jus, ki­lo abe­jo­nių, ar Rie­ta­vui iš vi­so […]

Daugiau

Šven­tuo­sius dro­žian­tis Au­ri­mas: „Tuš­čiai švais­ty­ti lai­ką – ne man“

Plun­giš­kiui Au­ri­mui Jur­gai­čiui dar tik 24-eri, bet per­spek­ty­vus me­džio meist­ras jau yra pel­nęs ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą už sa­vo su­kur­tus dar­bus. Dar anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je pa­mi­lęs šį se­ną­jį ama­tą, ne kar­tą pa­su­kęs klyst­ke­liais ir vėl su­grį­žęs prie kū­ry­bos, šian­dien vai­ki­nas sa­vo kas­die­ny­bės neį­si­vaiz­duo­ja be pri­si­lie­ti­mo prie me­džio, ku­ris įkve­pia ir lei­džia į gy­ve­ni­mą pa­žvelg­ti ki­to­mis aki­mis. Vi­sa­da […]

Daugiau