„Torem Platelių kraštou nusipeniusi dėdeli žmuogu“
Renginį jautriai ir savaip pradėjo Žemaitijos nacionalinio parko specialistė, kultūros paveldo puoselėtoja Aldona Kuprelytė, kalbėjusi žemaitiškai: „Šindėin torēm didlē dėdelė švėntė, torēm Plāteliū kraštou nusipeniusi dėdeli žmuogu, katras švėnt graži jubilieju – tai mūsa Laimutė. Linkam sveikātas, optimizma, gal sustiprės, gal į stakles atsisės, neišardytas dar yra…“
Specialistė demonstravo skaidres iš Laimutės įvairių gyvenimo etapų, priminė jos nueitą kelią ir svarbiausius darbus. Susirinkusieji galėjo pavartyti albumą su tautodailininkės gyvenimo akimirkomis.
Ypač visus sudomino L. Puidokienės vaikystės fotografijos. A. Kuprelytė atkreipė visų dėmesį į suknelę, kurią penkerių metų Laimutei pasiuvo teta, o kruopščiai išsiuvinėjo mama. Pasak etnografės, Laimutės mama taip pat buvusi itin kūrybinga – mezgė, siuvo, puošė dukrą išskirtinai gražiai ir kartu ugdė pagarbą rankų darbui. Etnologė akcentavo L. Puidokienės pagarbą paveldui. Jubiliatė iki šiol išsaugojo mamos rinktus saldainių popierėlius, skutinėtus margučius ir kitus buities ženklus, kurie yra tapę krašto atminties dalimi.
Audimas – gražiausia gyvenimo stotelė
Ilgametė Plungės tautodailininkų globėja Zafira Leilionienė sveikindama jubiliatę jos gyvenimą palygino su greituoju traukiniu, kuriame buvo daugybė stotelių – džiugių ir skaudžių, pilnų atradimų ir netekčių.
Taip pat skaitykite
„Metai kuo toliau, tuo greičiau bėga, skuba kaip greitasis traukinys. Žinoma, šeima buvo labai puiki stotelė, bet pati nuostabiausia jos gyvenime, manau, buvo audimas“, – sakė Z. Leilionienė.
Audimas Laimutei tapo gyvenimo pakilimu – ji dalyvavo parodose, pristatinėjo senąjį amatą įvairiuose renginiuose, įstojo į tautodailininkų sąjungą. Z. Leilionienė jubiliatei perdavė didžiausius sveikinimus nuo dabartinės tautodailininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkės Jolantos Miltenės, o nuo savęs jautriai pridūrė: „Man visada atrodei romantiška. Linkiu dar pasvajoti, sveikatos ir stiprybės. Tikiu, jog būsi su mumis ilgai“.
Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.
Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.
Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.„Visiems audėjams ji – kaip mama“
Daug šiltų žodžių dėkodamos už kantrybę ir linkėdamos stiprybės skyrė tautodailininkei ir jos audimo mokinės Vilma Rečkauskienė bei Dalia Jakštienė, o ilgametė audimo bičiulė Marija Striaukienė sakėsi esanti ypatingai dėkinga likimui, kad sutiko Laimutę savo gyvenime: „Laimutės dėka išaudžiau šešis tautinius kostiumus, dovanojau juos savo mylimiausiems žmonėms. Ji mokė lėtai, ramiai, labai kantriai, su motiniška šiluma, ypatingu žmogiškumu. Visiems audėjams ji – kaip mama“.
Sveikino L. Puidokienę ir kiti menininkai. Žinomas medžio meistras Vytautas Jaugėla ta proga prisiminė vaikystę ir kaimynę audėją – kaip jis mažas matydavo ją nenuilstamai dirbant staklėse. Vyras negailėjo pagyrų visiems žmonėms, atsidavusiems audimui. Audėjus pavadino stebukladariais ir šventais žmonėmis, nes šis darbas reikalauja ypatingo pasišventimo.
Lavina sveikinimų tą popietę akivaizdžiai stebino ir džiugino jubiliatę. Dėkodama susirinkusiems ji prisipažino, kad nesitikėjo sulaukti atvykstant tiek daug draugų, kad jos mintys išlakstė, kas visiems yra suprantama, visiems linkėjo „paprasto ir svarbiausio dalyko – kad pildytųsi norai, netrūktų draugiškumo ir laimės“.
Nors jau keletą metų, pristigus jėgų, L. Puidokienė nebesėda prie audimo staklių, jos darbai tebėra gyvi žmonėse. Kaip ne vienas susirinkęs tądien sakė – tokį jubiliejų reikia užsitarnauti gerais darbais. O Laimutė jų atliko daugybę.
Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.
Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.
L. Puidokienės asmeninio albumo nuotr.

