Šo­kio rit­mu: nuo pir­mų­jų žings­ne­lių me­no mo­kyk­lo­je iki pro­fe­sio­na­lios sce­nos

Ry­čio ŠEŠ­KAI­ČIO nuo­tr.

Ne­ti­kė­tas dar­bo pa­siū­ly­mas at­ve­dė į Rie­ta­vą

E. Se­ra­pi­nai­tė-Kiau­la­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad šo­kis, mu­zi­ka, teat­ras ir kū­ry­ba ją ly­di nuo ma­žų die­nų. Pir­mie­ji su šo­kio pa­sau­liu su­pa­žin­di­no ne kas ki­tas, o tė­ve­liai. Gim­ti­nė­je bai­gė M. Ogins­kio me­no mo­kyk­los cho­reog­ra­fi­jos sky­rių, lan­kė tau­ti­nių ir pra­mo­gi­nių šo­kių ko­lek­ty­vus, lais­vu lai­ku kur­da­vo, da­ly­vau­da­vo ir sa­va­no­riau­da­vo įvai­riau­siuo­se ren­gi­niuo­se.

Bai­gu­si mo­kyk­lą, iš­kart įsto­jo į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą – šo­kio me­no ba­ka­lau­ro stu­di­jas. Dar stu­di­jų me­tais E. Se­ra­pi­nai­tė-Kiau­la­kie­nė pra­dė­jo ves­ti šo­kio ir kū­ry­bi­nius už­siė­mi­mus bei žen­gė į pro­fe­sio­na­lią­ją sce­ną.