Fotografus vilioja ūkininkų laukai

Nijolės JANKUVIENĖS nuotrauka
Svarbu nepamiršti, kad ir ūkininkų laukuose galioja tam tikros elgesio taisyklės
Šiandien fotografija išgyvena tikrą renesansą. Ši meno šaka dar niekada nebuvo tokia populiari – fotografuojančiųjų skaičius sparčiai auga, ką jau bekalbėti apie „pliauškintojus“ išmaniaisiais telefonais. Didžioji dalis nuotraukų tarsi konvejeriu keliauja tiesiai į socialinius tinklus.
Tai tarsi užburtas ratas. Ieškodami naujų idėjų, žmonės pradeda mėgdžioti vieni kitus. Jei vienas nusifotografavo rapsų lauke, kitam taip pat būtinai reikia įsibristi į „geltonąją jūrą“. Ar visi fotografuojantieji yra pasiryžę dėl tobulo kadro niokoti svetimą turtą? Šito „Žemaitis“ teiravosi Plungės ir Rietavo krašto fotoklubo „Žybt“ vadovo rietaviškio Manto Viržinto.

Ar išmoksime gėrėtis iš tolo?

Neseniai visi stebėjomės, kokia „pekla“ užvirė žymiajame „aguonų lauke“. Sunku patikėti, bet žmonės į Trakus traukė net iš pajūrio. „Esu tikras, kad didžioji dalis „fotografų“ buvo tiesiog paprasti žmonės, atvažiavę pasidaryti asmenukių. Ir viskas tik dėl to, kad socialiniuose tinkluose surinktų daugiau patiktukų“, – įsitikinęs M. Viržintas, neslepiantis apmaudo dėl tokiu būdu menkinamo fotografų įvaizdžio.

Rietaviškis neslepia – žydinčios pievos ir javų laukai išties traukia tiek jo, tiek kitų fotografų dėmesį. Juk kaimo žmogui jie yra kasdienybė, o miesto – tikra egzotika.

„Gyvename tokiu laikmečiu, kai vis dažniau atsigręžiame į gamtą – į tai, kas natūralu ir paprasta, todėl daugelis nori įsiamžinti tikrų spalvų apsuptyje. Kitas svarus argumentas, kodėl visi traukia į gamtą, kad tokiai fotosesijai nereikalingos jokios dekoracijos – pigu, paprasta, greita...“

Ūkininkų laukuose taip pat galioja taisyklės

Prakalbus apie fotosesijoms tinkančias vietas paaiškėjo, kad fotografijoje taip pat egzistuoja mados ir jos bėgant metams keičiasi. Seniau jaunavedžiai buvo pamėgę fotografuotis prie šieno ritinių, bet šiandien tai – jau praeitas etapas.

Su šypsena fotografas prisimena ir laikus, kai vestuvių fotosesijai buvo madinga naudoti įvairias dekoracijas – jų fotografai prisikraudavo pilną bagažinę, vargdavo tempdami per laukus. O dabar gražiausios gyvenimo šventės fotosesijai pakanka paprasčiausio miško takelio, pušynėlio ar vandens telkinio.

Už lango jau rugpjūtis ir daugumos fotografų žvilgsniai vėl krypsta į javų laukus. M. Viržintas sako nieko blogo tame nematantis. Pasak jo, reikia džiaugtis gražia Lietuvos gamta, išnaudoti tą nemokamą gamtos dekorą. Bet svarbu nepamiršti padoraus elgesio taisyklių. Visai nebūtina po javus braidyti, lakstyti ar juose gulinėti. Puikių kadrų galima „pagauti“ ir stovint šalia lauko. O jei norisi paėjėti tolėliau, galima pasinaudoti ir ūkininkų padarytomis provėžomis. Svarbu, kad nebūtų trypiamas svetimas turtas.

Originali idėja vertingesnė už brangią įrangą

Fotografavimas šiandien – smagus ir populiarus užsiėmimas, tik vieniems tai pomėgis ar laisvalaikio praleidimo būdas, o kitiems – pajamų šaltinis. Pats rietaviškis save laiko užkietėjusiu fotografu, bet tai nėra jo pagrindinis darbas, o tik papildomas pajamų šaltinis.

Nemaža dalis jo pažįstamų fotografų, beje, kaip ir jis pats, nėra baigę fotografijos studijų. Nors niekas nesiginčys, kad išsilavinimas leidžia lengviau siekti profesionalios karjeros, bet, pasak pašnekovo, pasitaiko ir taip, kad mokslus krimtusieji praranda laisvę, jaučiasi labiau suvaržyti, tarsi suspausti į tam tikrus tos srities rėmus.

O kaip atskirti mėgėją fotografą nuo profesionalo? Pasirodo, tai nėra taip sunku. Tereikia atkreipti dėmesį į fotografo naudojamą įrangą. Vis dėlto, M. Viržinto nuomone, kad būtum „graibstomas“ fotografas, nereikia brangios technikos. Kur kas svarbesnė yra bendravimo kultūra, elgesys, charakterio savybės, mokėjimas pagauti įdomius ir prasmingus kadrus.

Žinoma, tam reikia įgūdžių, patirties, nes geriausios akimirkos slypi mažose detalėse. O kad jas pastebėtum, reikia gero pasiruošimo ir vizijos.

Siekiant fotografijos aukštumų, reikia turėti savo braižą, būti kūrybiškam, originaliam, nebijoti eksperimentuoti ir improvizuoti. Bet galvojantiems, kad tai lengvas darbas, fotografas siūlo nepamiršti įvertinti ir konkurencijos, kuri net ir Plungės rajone yra didžiulė.

Geriau mažiau, bet kokybiškai

Visą pasaulį pavasarį pristabdęs koronavirusas pirmiausia sugriovė paslaugų sektoriuje dirbančiųjų planus. Ne išimtis – ir fotografai.

„Kovo mėnesį paskelbus karantiną užsakymų visiškai nebeliko. Šią vasarą turėjusios vykti vestuvės buvo nukeltos į kitus metus, kai kurios kitos šventės – į rudenį. Apie trečdalis mano užsakovų yra lietuviai, gyvenantys užsienyje, todėl dėl tokio jų sprendimo negaliu pykti“, – sako M. Viržintas.

Tiesa, atšaukus karantiną baimindamiesi antrosios viruso bangos žmonės vėl suskubo planuoti šventes, tad ir likusios tuščios vietos rietaviškio darbo kalendoriuje greitai vėl užsipildė, nors ir gerokai mažesnėmis šventėmis.

O baigdamas pokalbį fotografas patarė pradedantiesiems ieškoti naujovių ir savo nišos, nesidairyti į kitų išmindytus laukus. O svarbiausia – vadovautis principu, kad geriau mažiau, bet kokybiškai, nei greitai ir daug.