Naujausios
Įsitraukė į uošvio verslą
Kazimieras Pabedinskas gimė 1904 m. vasario 7 d. Nocegaloje, Naujamiesčio valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, studijavo Kaune, Lietuvos universiteto technikos fakultete. Vėliau išvyko į Prancūzijos Grenoblio universitetą, kurį baigė, įgydamas elektros inžinieriaus specialybę. Vokietijoje 1930-1931 metais specializavosi Sorau tekstilės tyrimo institute.
Kuomet vedė plungiškę Bronę Kučinskytę, Plungėje pradėjo dirbti uošvio valdomoje linų verpykloje ir audykloje, kurią ilgainiui išugdė į didelę įmonę, turinčią bene tūkstantį darbininkų. 1930 m. įkurta akcinė bendrovė „Kučinskis-Pabedinskai“ – Juozo Kučinskio ir Pabedinskų šeimos linų pluošto verpykla ir linų bei medvilnės audykla, buvusi didžiausia ir pažangiausia tokia įmonė visoje Lietuvoje.
1931–1940 m. K. Pabedinskas buvo šios akcinės bendrovės vyriausiuoju direktoriumi ir valdybos pirmininku, vėliau – Plungės miesto tarybos, Prekybos ir pramonės rūmų nariu.
Garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje
Įsitraukęs į šeimos verslą K. Pabedinskas dėjo visas pastangas, kad AB „Kučinskis-Pabedinskai“ išsiplėstų į didelę ir perspektyvią įmonę, reprezentuojančią pramoninę Lietuvos tekstilę.
Tuo tikslu Plungėje jis pastatė nuosavą elektros stotį. Pirmasis Lietuvoje įrengė linų markas su šiltu vandeniu. Taip pat K. Pabedinsko rūpesčiu fabrike buvo pastatytos mynimo mašinos, kad būtų galima supirkinėti žalius linus. Išplėstas gaminių asortimentas: fabrike buvo gaminami ne tik lininiai, bet ir medvilniniai audiniai.
Fabriko poreikiams sumaniai panaudoti vietiniai resursai – įsigytas durpynas, įsteigta AB „Mūras“ plytoms gaminti.
Plungės fabriko produkcija pasižymėjo didele įvairove: nuo lininių ir medvilninių techninių bei medicininių audinių iki dažytų medžiagų drabužiams ir lininių sienų apmušalų.
Būtent tokiais apmušalais buvo papuoštos Lietuvos paviljono salės 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje ir Niujorke 1939 m. vykusios pasaulinės parodos „Rytojaus pasaulis“ sienos. Itin populiarios ir paklausios buvo Plungėje austos žakardinės lininės staltiesės bei rankšluosčiai.
Pasitraukė į Vakarus
Deja, viską, ką pavyko pasiekti daugiau nei per 20 metų, 1940 m. pasisavino okupacinė sovietų valdžia. AB „Kučinskis-Pabedinskai“ ir AB „Mūras“ buvo nacionalizuoti.
1944 m. K. Pabedinskas su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. išvyko gyventi į Alžyrą. Maroke ėmėsi vadovauti bankrutuojančiam fabrikui ir padarė jį itin klestinčiu.
Į JAV persikėlė 1956 m. o nuo 1958 m. buvo „Kęstučio“ korporacijos vyriausias valdybos pirmininkas, Krikščionių demokratų sąjungos centro komiteto narys. Nuo 1959 m. vadovavo statybų bendrovei „Danga“.
Sugrįžo į gimtą kraštą
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. K. Pabedinskas grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje. Dalyvavo Ateitininkų, Sąjūdžio judėjime, rengiamuose mitinguose. 1994 m. jam buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
1996 m. į Lietuvą atvykęs K. Pabedinsko sūnus Jonas užsuko ir į Plungę, norėjo pamatyti, kaip atrodo jo senelio ir tėvo turėtas linų fabrikas. Užsuko ir ministerijon – iš pagarbos tėvui pasiteirauti dėl kompensacijos galimybės.
Kai jam buvo pasiūlytas vienintelis variantas – vėl supirkti fabriko akcijas, J. Pabedinskas atsakė: „Čikagoje mes turime trijų rūšių vagis. Vieni pavagia dviratį, perdažo ir juo važinėja. Kiti pavagia ir drąsiai važinėja. O treti – patys įžūliausi: pavagia ir dar mėgina tau parduoti…“
Liūdnas fabriko likimas
1940 m. po okupacinės sovietų valdžios nacionalizavimo AB „Kučinskis-Pabedinskai“ buvo pervadinta „Linų audinių“ fabriko vardu. Tačiau šiam fabrikui nebuvo lemta išlikti. 2008 m. paskelbus apie įmonės bankrotą, „Linų audinių“ istorija nutrūko.
K. Pabedinskas mirė 1998 m. birželio 23 d. ir buvo palaidotas savo gimtinėje – Naujamiestyje.
