Naujausios
Masinius gyventojų trėmimus į Sibirą Sovietų Sąjunga pradėjo 1941 metų birželio 14 dieną. Su savimi pasiėmę tik pačius būtiniausius daiktus ar duonos kepaliuką apie 18 500 žmonių išsiųsti į tolimą amžinojo įšalo kraštą.
Tarp jų buvo ir Plungės rajono bei Rietavo savivaldybės gyventojų. Jėga suvaryti į gyvuliams vežti skirtus vagonus pasmerkieji apie tris savaites be maisto ir vandens gabenti į visišką nežinią.
Minėjimą stotyje vedė „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Jolanta Mažuknė, gimnazistai skaitė eiles ir dainavo dainas. Plungės rajono buvusių tremtinių organizacijos „Paliesti tremties“ vadovė Aniceta Grikšienė pasidalino skaudžiais savo vaikystės prisiminimais iš tremties.
„Mano tėvelis 1948 metų gegužės 22 dieną iš šios Plungės miesto geležinkelio stoties buvo ištremtas į nežinią. Aš ten gimiau, gavau Buriatišką gimimo liudijimą, vaikyste, kokią dabar turite jūs, mieli gimnazistai, deja, pasigirti negalėjau. Sugrįžę į Lietuvą nebuvome laukiami, neturėjome kur gyventi, o tėvai buvo tarytum pasmerkti – negaudavo net darbų. Dažnai pagalvoju, kad dabar mes labai gerai gyvename, mūsų vaikai ir anūkai gali svajoti, kurti gyvenimus tokius, kokius tik nori. O mūsų norai anuomet būdavę labai paprasti ir žemiški – gauti lietuviškos duonos riekutę ir kad būtų šilta“, – pasakojo tremtinė.
Minėjimo metu prisiminusios praeitį ašaras šluostė ir buvusios tremtinės Lina Guobienė, Liucija Bertulienė, Gerda Sakalauskienė, Birutė Smilgevičiūtė, Vilma Pociuvienė bei Elena Šleinienė. Moterys pasakojo, kad sunkiausia būdavo ištverti badą, stingdantį šaltį, artimųjų netektis ir nežinią, – kada galės naują dieną sutikti savo Tėvynėje.
Penktadienį minėjimas vyko ir Rietave, uždegtos atminimo žvakelės tremtinių ir partizanų memorialuose. Vėliau aukotos šv. Mišios Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, po jų rimties eisena, dalyvaujant šauliams ir Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleiviams, patraukė iš Laisvės aikštės į dvaro sodybą.
Prie koplytstulpio pagerbtas už Lietuvos laivę žuvusių Rietavo krašto žmonių atminimas, žodį tarė ir savo mintimis pasidalino meras Antanas Černeckis ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Minėjimas tęsėsi kraštiečio Petro Turskio dokumentinės instaliacijos „Tremtys, rezistencija ir egzistencija“ pristatymu oficinos laikrodžio bokšte.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje vyko Antano Ruškio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas ir ekspozicijos „Tūkstantmečio Lietuva“ pristatymas, kurioje – unikali ir daugiau kaip 150 drožinių turinti kolekcija. Muziejuje taip pat vyko prof. dr. Rasos Čepaitienės knygos „Post-sovietinis tranzitas“ sutiktuvės.