„Galbūt gausiu per kelnes, bet bandysiu“

Jur­gi­tos NAG­LIENĖS nuo­trau­ka
V. Do­mar­kas: „Su­si­darė įspūdis, kad iki šiol visą bylą tvarkė TRATC-o sam­dy­tas ad­vo­ka­tas. Tai yra ne­ge­rai. Rei­ka­lui no­riu va­do­vau­ti aš pa­ts“
Nau­ja­sis Tel­šių re­gio­no at­liekų tvar­ky­mo cent­ro (TRATC) di­rek­to­rius Vi­di­man­tas DO­MAR­KAS šio­je įmonė­je – ne nau­jo­kas. Jį net būtų ga­li­ma pa­va­din­ti cent­ro krikš­tatė­viu, nes šis žmo­gus 2004 me­tais bu­vo iš­rink­tas pir­muo­ju tik įsteig­tos įmonės di­rek­to­riu­mi, tad jam te­ko viską su­kur­ti nuo nu­lio. Po ket­ve­rių metų centrą jis pa­li­ko, o prie­š du mėne­sius bu­vo iš­rink­tas, kaip pa­ts juo­kau­ja, ant­rai ka­den­ci­jai. Ir šįkart sa­ko prie šios įmonės vai­ro be­si­jau­čian­tis kur kas tvir­čiau, mat prie­š ke­le­rius me­tus at­si­kratė ne­rei­ka­lin­go ba­las­to – pa­si­traukė iš po­li­tinės veik­los. Kaip bebūtų, va­do­vau­jant to­kiai įmo­nei nuo po­li­ti­kos pa­bėgti ne­pa­vyks – V. Do­mar­ko iš­rin­ki­mas vie­šo­jo­je erdvė­je bu­vo su­sie­tas su tam tikrų po­li­ti­nių jėgų pa­lai­ky­mu. Apie vi­sa tai „Že­mai­tis“ kalbė­jo­si su pa­čiu V. Do­mar­ku.

– Taip. Bu­hal­terė net at­kreipė ma­no dėmesį, kad įdar­bin­tas bu­vau ly­giai tą pa­čią dieną, ku­rią prie­š tuos 11 metų išė­jau – gruod­žio 19-ąją.

– Ar per tą lai­ko­tarpį, kai bu­vo­te pa­si­traukęs, daug kas pa­si­keitė šio­je įmonė­je?

– Tiesą sa­kant, ne­la­bai. Aiš­ku, iš­siplėtė pa­slau­gos. Pa­ga­liau at­si­ra­do ir pu­siau po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai – 2007 me­tais tik bu­vo­me pra­dėję sva­jo­ti apie juos. Įves­ta dvi­narė rink­lia­vos sis­te­ma. Jėru­bai­čiuo­se bu­vo pa­sta­ty­ta at­liekų me­cha­ni­nio-bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo (MBA) ga­myk­la. Nors jau ir ta­da, ku­riant centrą, bu­vo kalbų, kad bus būti­na rūšiuo­ti ir per­dirb­ti at­lie­kas.

– Ar la­bai ski­ria­si įmonės val­dy­bos už­da­vi­niai, kel­ti jums ta­da ir ke­lia­mi da­bar?

– Pag­rin­di­nis tiks­las bu­vo ir li­ko tas pa­ts – teik­ti at­liekų tvar­ky­mo pa­slaugą. O va kaip ji bus tei­kia­ma ir už kiek, jau rei­kia sėsti ir gal­vo­ti. Per tuos du mėne­sius, kai čia grįžau, dar ne­spėjau per­skai­tyt visų su­tar­čių, kitų do­ku­mentų. Bet tam tikrų min­čių, kaip ge­rin­ti ko­kybę ir gal net su­tau­py­ti, yra. Ne­ži­nau, galbūt gau­siu per kel­nes, bet ban­dy­siu šį tą siū­ly­ti.

– Rink­lia­vos niuan­sus kol kas pa­dėki­me į šalį. Pa­kalbė­ki­me apie po­li­tiką. Jūs pa­ts daug metų bu­vo­te Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­rys, at­sto­va­vo­te Tėvynės sąjun­gai-Lie­tu­vos krikš­čio­nims de­mok­ra­tams. Kodėl ga­liau­siai pa­si­traukė­te iš po­li­ti­kos?

– Ži­not, kaip sa­ko: nuo­monės ne­kei­čia tik miręs ar­ba dur­nas (juo­kia­si – aut.). O jei rim­tai, bu­vau la­bai pa­vargęs nuo po­li­ti­kos. Norė­jo­si pailsė­ti.

– Ir pailsėjęs vėl nėrėte į pa­tį po­li­ti­nių in­te­resų liūną. Kur jų ra­si dau­giau, nei sa­vi­val­dybės val­do­mo­je įmonė­je. O jei dar ak­ci­ninkės yra ke­tu­rios sa­vi­val­dybės...

– Ne, kodėl? Jei būčiau po­li­tiš­kai an­ga­žuo­tas, būtų kur kas sun­kiau dirb­ti. Nes kai at­sto­vau­ji ko­kiai par­ti­jai, vi­si žiū­ri tik į tai, ar ta­vo spren­di­mas at­neš nau­dos. O da­bar man la­bai ge­rai. Ga­liu da­ry­ti tai, ką iš tik­ro rei­kia da­ry­ti. Ir man vie­no­dai, kas ką siū­lys – ar kon­ser­va­to­rius, ar so­cial­de­mok­ra­tas. Sa­ky­kit ar­gu­mentą, kodėl tai siū­lot, ta­da ir kalbė­simės. Jo­kio po­li­ti­nio spau­di­mo...

– Bet nuo po­li­ti­kos dirb­da­mas šį darbą ne­pabėg­sit. Jau vien jūsų iš­rin­ki­mas TRATC-o di­rek­to­riu­mi davė pa­grin­do kai kam su­sie­ti jus su rin­kimų ko­mi­te­tu „Vie­nin­ga Plun­ge“, mat pa­sta­ruo­ju me­tu dir­bo­te „Vi­čiūnų“ įmo­nių grupė­je.

– Plungė­je, „Vi­čiūnų“ grupė­je, dir­ba 2 400 dar­buo­tojų. Pridė­ki­me jų šeimų na­rius, drau­gus – bus vi­sa Plungė. Va­di­na­si, vi­sa Plungė dau­giau ar ma­žiau yra su­si­ju­si su ši­ta po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja.

– Tik­riau­siai taip. Bet vis tiek smalsu – ar bu­vo­te sa­vo anks­tes­nių darb­da­vių pa­ra­gin­tas da­ly­vau­ti kon­kur­se į TRATC-o di­rek­to­riaus pa­rei­gas?

– Ab­so­liu­čiai ne. Su „Vi­čiūnų“ bend­ra­tur­čiu Liu­du Skie­ru­mi esu tik po­rą kartų pra­si­lenkęs ir pa­si­svei­kinęs.

– Ir „Vie­nin­gai Plun­gei“ ne­prik­lau­so­te?

– Tik­rai ne­prik­lau­sau. Jei kalbė­ti at­vi­rai, vi­si šie rin­kimų ko­mi­te­tai, su­si­kūrę Lie­tu­vo­je, yra tau­tos ne­bran­du­mo po­žy­mis. Jie su­si­bu­ria tik vie­nai ki­tai ka­den­ci­jai. Nes lie­tu­viai ne­bal­suo­ja UŽ. Lie­tu­viai bal­suo­ja tik PRIEŠ. Ir jei po kiek lai­ko at­si­ras naujų da­ri­nių, o jų tik­rai bus, vi­si da­bar­ti­niai, su­laukę rinkėjų pa­lai­ky­mo, liks be nie­ko.

– Įta­ri­mus dėl jūsų bi­čiu­lystės su „Vie­nin­ga Plun­ge“ su­stip­ri­no ir tas fak­tas, kad TRATC-o Eksp­loa­ta­ci­jos sky­riaus vedė­ju įdar­bi­no­te jos na­rio Ro­ber­to End­ri­ko sūnų Os­valdą End­riką. Per pa­sku­tinįjį ta­ry­bos po­sėdį opo­zi­ci­ja tei­ra­vo­si, ar to­kioms pa­rei­goms ne­be­rei­ka­lin­gi kon­kur­sai?

– O ka­da jų reikė­jo? TRATC-ui jau – 17 metų. Pa­ban­dy­ki­te čia su­ras­ti nors vieną dar­buo­toją (ne di­rek­to­rių), ku­ris būtų priim­tas kon­kur­so būdu? Pa­si­žiūrė­kim pla­čiau, ap­žvel­kim vi­sas Sa­vi­val­dybės val­do­mas įmo­nes bei įstai­gas, mo­kyk­las. Ku­rios skel­bia to­kius kon­kur­sus? Gavęs me­ro užk­lau­simą aš net sa­vo pa­va­duo­to­jo Juo­zo Šle­pe­čio pa­klau­siau, ar jis į darbą priim­tas kon­kur­so būdu? Ne, ne­bu­vo jo­kio kon­kur­so.

Įmonės įsta­tuo­se ra­šo­ma, kad val­dy­ba ga­li nu­ma­ty­ti pa­rei­gy­bių, kai į darbą prii­ma­ma kon­kur­so būdu, sąrašą. Bet to­kių spren­dimų ne­bu­vo priim­ta.

Vi­sa pro­ble­ma – to vai­ki­no pa­vardė.

– No­ri ne­no­ri, ji duo­da sa­vo. Pa­sa­ky­kit at­vi­rai – kur jūs jį ra­dot?

– Sa­vo ko­lek­ty­ve. Aš visą­laik ten ieš­kau, kai rei­kia žmo­nių. Imu klau­sinė­ti, kas galėtų dirb­ti tą darbą. Sa­ko – dir­bo čia toks žmo­gus, ka­žin kur da­bar jis... Aš, aiš­ku, ta­da, iš­girdęs jo pa­vardę, Ro­ber­tui skam­bi­nau, klau­siau – kur ta­vo sūnus? Taip ir ra­dau jį.

Ir me­ras ar tie, ku­rie tei­kia to­kius pa­klau­si­mus, ga­li or­ga­ni­zuo­ti kaž­ko­kius pa­tik­ri­ni­mus. Jei bus kons­ta­tuo­ta, kad vai­ki­nas dir­ba blo­gai, aš tuoj pat jį at­lei­siu. Juo­lab kad da­bar jis priim­tas ban­do­ma­jam lai­ko­tar­piui.

– Plungės ra­jo­no me­ras vie­tos spau­do­je ko­men­ta­vo ir jūsų pa­sky­rimą TRATC-o di­rek­to­riu­mi, stebė­jo­si, kodėl bu­vo iš­rink­tas žmo­gus „tu­rin­tis ne ko­kią re­pu­ta­ciją ir di­de­lių as­me­ni­nių pro­blemų“. Skaitė­te?

– O kaip­gi... As­me­ni­nių pro­blemų tik­rai esu turėjęs ir da­bar jų tu­riu. Kas jų ne­tu­ri!? O re­pu­ta­ci­ja... Man la­biau­siai pa­ti­ko to straips­nio ga­lu­ti­nis sa­ki­nys, ku­ris ga­ran­ta­vo, kad STT iš­va­da dėl ma­no sky­ri­mo į šias pa­rei­gas bus tei­gia­ma. Ta­ry­tum aš jau būčiau nu­si­pirkęs ir STT.

Gy­ve­ni­mo vin­gių būna vi­so­kių... Bet aš ma­nau, kad tai, kas mūsų nesužlugdo, pa­da­ro mus stip­res­nius. Ži­no­ma, to­kio vie­šo dėme­sio tik­rai ne­si­norė­jo. Ir ne­mi­gos naktų bu­vo po to­kių pa­ra­šymų... Bet ka­dan­gi da­bar esu stip­res­nis – iš­gy­ve­nau (juo­kia­si – aut.).

La­bai fi­lo­so­fiš­kai į vi­sa tai žiū­riu. Ką no­rit, ra­šy­kit – nuo to aš nei ge­res­nis, nei blo­ges­nis būsiu. Žmo­nių nuo­monę apie ma­ne lems tik ma­no dar­bai. Jei pa­vyks kažką ge­ro nu­veik­ti, girs, o jei ne... Galė­sit ta­da apie ma­ne ra­šy­ti kad ir auk­sinėm raidėm – žmonės ma­tys, kaip yra iš tikrųjų.

– Te­gul dar­bai kal­ba pa­tys už sa­ve?

– Taip.

– Tai ir pa­kalbė­kim apie jūsų lau­kian­čius dar­bus. Ne­ži­nau, kaip Ma­žei­kiuo­se, kur jūs gy­ve­na­te, bet Plungėj mes tu­rim pro­blemą su stam­bia­ga­ba­ritė­mis at­lie­ko­mis bei ža­lie­no­mis, su­krau­na­mo­mis prie kon­tei­ne­rių. Jau kurį laiką esa­me mai­ti­na­mi pa­ža­dais, kad įren­gus ap­tver­tas pu­siau po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių aikš­te­les ši­tos bėdos ne­liks, nors man la­bai sun­ku tuo pa­tikė­ti. Kas teršė, terš to­liau, tik jau ne prie kon­tei­ne­rių, o ša­lia jų tvo­ros.

– Plungė tuo at­žvil­giu ga­na ge­rai su­si­tvar­kiu­si. Ma­žei­kiuo­se vaiz­das – dar liūd­nes­nis. Yra du būdai šiai pro­ble­mai išspręs­ti. Vieną siū­ly­siu jau ry­toj po­sėdžiau­sian­čiai val­dy­bai – įkur­ti va­di­namąją tak­si pa­slaugą. No­rin­tie­ji galės re­gist­ruo­tis ir už 10–15 eurų iš­ve­ši­me jų se­nus bal­dus ar bui­tinę tech­niką į sąvar­tyną. Ir trans­por­to tu­ri­me. Krei­piau­si į se­niū­niją, kad at­si­ųstų pa­si­ūlymą, už kiek ji galėtų iš­vež­ti. Taip galė­tu­me su­si­tvar­ky­ti. Po to be­liktų tik sąskai­tom mo­juo­ti. Bet svar­bu, kad būtų šva­ru.

Ki­tas da­ly­kas, kas pa­dės su tuo ko­vo­ti, bus prie naujųjų aikš­te­lių įreng­tos vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ros. Tie­sa, Rie­ta­vo pa­vyz­dys ro­do, kad pa­kei­tus se­nus kon­tei­ne­rius į pu­siau po­že­mi­nius iš­ties ne­be­šiukš­li­na­ma. Nes tai, kas už tvo­ros, lyg jau ir ma­no kie­mas – kaip ga­liu ten mes­ti kažką? Aš ti­kiuo­si, kad pa­na­šiai bus mąsto­ma ir Plungė­je.

– Per­nai Plungės, Rie­ta­vo, Ma­žei­kių ir Tel­šių sa­vi­val­dybės su­si­dėju­sios nu­samdė įmonę, kad ši at­liktų cent­ro veik­los au­ditą. Nors jo iš­va­dos bu­vo skan­da­lin­gai pa­lan­kios TRATC-ui, vieną kitą pa­stabą au­di­to­riai vis tik iš­sakė. Vie­na jų – kad cent­ras gy­ve­na vien tik iš gy­ven­tojų mo­ka­mos rink­lia­vos ir neiš­nau­do­ja ga­li­my­bių gau­ti lėšų iš kitų šal­ti­nių, pa­vyzd­žiui, iš sąvar­ty­no dujų. Buvęs TRATC-o di­rek­to­rius aiš­ki­no, kad jam nerū­pi, kur tos du­jos dings­ta. Svar­bu, kad nu­sam­dy­ta įmonė Ap­lin­kos ap­sau­gos agentū­rai kas­met pa­tei­kia ata­skaitą, jog sąvar­ty­nas iš­du­ji­na­mas. Ar jūs ma­no­te taip pat?

– Sąvar­ty­nas – se­nas, kau­pe dujų tik­rai yra. Klau­si­mas – kiek? Ty­ri­mai kai­nuo­ja apie 8–10 tūkst. eurų. Su val­dy­ba pa­si­tar­sim, gal nu­kel­sim juos į ru­denį.

Man da­bar ak­tua­lesnė pro­ble­ma – ša­lia sąvar­ty­no vei­kian­čios MBA ga­myk­los ope­ra­to­rius „Veis­tas“. Ši įmonė pri­va­lo su­rink­ti iš ga­myk­lo­je pūdomų at­liekų iš­sis­ki­rian­čias du­jas ir iš jų ga­min­ti elektrą, bet to ne­da­ro. At­siuntė man raštą, kad jiems eko­no­miš­kai ne­nau­din­ga. Sau­sio pra­džio­je su­sėdę pa­šnekė­jom, kodėl toks tei­gi­nys yra gry­nas ab­sur­das.

Pa­sa­kiau: jei jums eko­no­miš­kai ne­nau­din­ga ga­min­ti elektrą, aš at­sii­mu iš jūsų tą ge­ne­ra­to­rių, imu jūsų du­jas ir ga­mi­nu elektrą. Ir man bus nau­din­ga. Antrą dieną po šio po­kal­bio jie man at­sakė: „ Ne ne, mes pa­tys ga­min­sim.“ Tai ir lau­kiu.

Da­bar jie ma­ne mai­ti­na pa­ža­dais, kad tuoj tuoj už­kurs ge­ne­ra­to­rių. At­seit kaž­ko­kia jo tar­pinė bu­vo su­ge­du­si, tur­biną iš­vežė tai­sy­ti į Es­tiją. Ir štai tu­ri­me jau va­sa­rio 18-ąją, ge­ne­ra­to­rius dar ne­vei­kia ir elekt­ra nėra ga­mi­na­ma. Du­jas jie tie­siog su­de­gi­na, o elektrą per­ka.

– O juk iš pra­džių, per­ėmęs tą ga­myklą eksp­loa­tuo­ti, „Veis­tas“ elektrą ga­mi­no, bet vėliau ge­ne­ra­to­rių su­stabdė. Pa­na­šiai tuo me­tu buvęs Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ba­gu­žis pa­skelbė prie sąvar­ty­no radęs dujų vamzdį, ku­riuo ga­li­mai du­jos iš sąvar­ty­no kau­po tekė­jo į MBA ga­myklą. „Veis­to“ va­do­vai „Že­mai­čiui“ die­va­go­jo­si, kad jo­kio vamzd­žio nėra ir būti ne­ga­li. Buvęs TRATC-o di­rek­to­rius Rimantas Adomaitis pri­sie­kinė­jo apie jį ir­gi nie­ko ne­ži­nan­tis. Su­si­da­ro įspūdis, kad net minė­ta­sis au­di­tas bu­vo už­sa­ky­tas ir jam ar ne 45 tūkst. eurų iš­leis­ti vien tam, kad būtų gau­tas at­sa­ky­mas – yra ten tas vamz­dis ar ne?

– Yra jis ten. Ir te­ri­to­ri­jos brėži­niuo­se pa­žymė­tas, ir rea­liai nu­ties­tas. Tik šiuo me­tu nu­pjau­tas bei už­san­da­rin­tas.

– O sąvar­ty­no du­jos juo ar tekė­jo „Veis­tui“?

– Ši­to aš pa­sa­ky­ti ne­ga­liu. Kaip pa­sa­kytų kon­ser­va­to­rių pa­triar­chas – o kas galėtų pa­neig­ti? Žiūrė­kim iš ki­tos pusės. Visą ob­jektą statė vie­na įmonė, ir nei iš šio, nei iš to bu­vo nu­ties­tas tas vamz­dis... Tik­riau­siai ne be rei­ka­lo...

– O kaip R. Ado­mai­tis galė­jo ne­ži­no­ti apie jį?

– Du va­rian­tai: ar­ba dur­nas bu­vo, ar­ba gud­rus. Aš ma­ny­čiau, kad gud­rus. Bet tik­rai ne­tu­riu jo­kių įro­dymų, net ne­tie­sio­gi­nių.

– Tad gal yra kaž­koks ry­šys ir tarp to, kad buvęs Eksp­loa­ta­ci­jos sky­riau vedė­jas Al­gir­das Vait­kus (po jo ka­bi­ne­to lan­gais tas vamz­dis ir bu­vo nu­ties­tas) bei buvęs di­rek­to­rius R. Ado­mai­tis iš TRATC-o pa­si­traukė pa­na­šiu me­tu?

– Tuo klau­si­mu aš nie­ko ne­no­riu sa­ky­ti, nes tas ry­šys... Jei ir bus nustatytas, jis bus la­bai ne­gra­žus. Juo­lab kad ant ma­no sta­lo da­bar – teis­mi­nių ginčų su „Veis­tu“ do­ku­men­tai. Su­si­pa­ži­nus su jais su­si­darė įspūdis, kad iki šiol visą bylą tvarkė TRATC-o sam­dy­tas ad­vo­ka­tas. Tai yra ne­ge­rai. Rei­ka­lui no­riu va­do­vau­ti aš pa­ts, pa­si­telk­da­mas ad­vo­ka­to pa­galbą. Keis­tas jaus­mas neap­leid­žia ir per­skai­čius TRATC-o bei „Veis­to“ pa­si­ra­šytą su­tartį. Toks įspūdis, kad ją rengė vel­niai ži­no kas, tik jau ne pa­ts TRATC-as.

– Vis gar­siau pa­si­girs­ta kalbų, kad su­tartį su „Veis­tu“ būti­na nu­trauk­ti, ir kuo grei­čiau. Ką jūs pa­sa­ky­tumėt apie tai?

– Ne nu­trauk­ti, bet pri­vers­ti ją vyk­dy­ti. Iš­sig­ry­nin­ti, kur mes ga­li­me turė­ti nau­dos. Elekt­ros ga­my­ba, me­ta­lo, plas­ti­ko iš­rin­ki­mas... Jie įsi­pa­rei­goję iš bend­ro at­liekų srau­to iš­rink­ti 80 pro­c. me­ta­lo, o iš­ren­ka ge­riau­siu at­ve­ju apie 50. Nors tą ro­diklį pa­siektų. Tą tik­rai ga­li­ma pa­da­ry­ti ir ne­ra­si­me ar­gu­mentų, kodėl ne­ga­lim.

––––––––––––

Kitą dieną po šio in­ter­viu V. Do­mar­kas su­rengė spau­dos kon­fe­ren­ciją ir pra­nešė, kad „Veis­tas“ TRATC-ui pa­teikė dar vieną teis­minį ieš­kinį. Šįkart – dėl MBA ope­ra­torės ne­gau­to pel­no. „Veis­tas“ pra­šo pri­teis­ti jam 111 tūkst. eurų, ku­riuos, ne­va, būtų gavęs, jei būtų Jėru­bai­čiuo­se ga­minęs elekt­ros ener­giją ir ją par­davęs. Apie tai skai­ty­ki­te ki­ta­me „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je.

Ok­sa­nos ŠU­KIENĖS nuo­trau­ka
Pa­sak nau­jo­jo TRATC-o va­do­vo, „Veis­tas“ ne­vyk­do su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­jimų – iš bend­ro at­liekų srau­to neiš­ren­ka sutarto kiekio me­ta­lo, plas­ti­ko ir popieriaus

Komentarai

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.