Se­no­sios Plungės ka­pinės ke­lia ne­rimą

Prob­lemų – ne vie­na

Apie senųjų ka­pi­nių pro­ble­mas dis­ku­tuo­ta pra­ėju­sią sa­vaitę per Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sėdį. Dėmesį į tai, kad se­no­sios mies­to ka­pinės jau ke­le­rius me­tus ne­be­tu­ri pri­žiūrė­to­jo, at­kreipė Sa­vi­val­dybės pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Gin­ta­ras Ra­mo­nas

Pa­sak jo, dėl to ka­pi­nių būklė jau da­bar ke­lia ne­rimą, o atei­ty tik blogės. Esą būti­na pa­si­rūpin­ti ver­tin­gais kry­žiais, pa­mink­lais, nes da­bar žmonės pa­tys ima­si ini­cia­ty­vos ir, ne­turė­da­mi lei­di­mo, ver­tin­gus ant­ka­pi­nius pa­mink­lus bei tvo­re­les pa­kei­čia nau­jais, taip po tru­putį nai­kin­da­mi senųjų ka­pi­nių vertę.

Spe­cia­lis­tas siūlė su­da­ry­ti ver­tingų ant­ka­pi­nių pa­minklų bei kry­žių, ku­rių ne­būtų ga­li­ma keis­ti nau­jais, sąrašą. Tie­sa, atei­ty­je darbą pa­leng­vins jau pra­dėtas ka­pi­nių skait­me­ni­ni­mas – atei­ty visų kap­vie­čių ri­bos, ant­ka­pių fo­tog­ra­fi­jos ir koor­di­natės bus priei­na­mos in­ter­ne­tu.

Vis di­des­niu gal­vos skaus­mu tam­pa ir griū­van­ti dar XIX a. pab. pa­sta­ty­ta ak­me­ninė senųjų ka­pi­nių tvo­ra, taip pat stip­riai nu­si­dėvėjęs dar so­viet­me­čiu nu­ties­tas pa­grin­di­nis ta­kas iki kop­ly­čios. Juos rei­kia kuo sku­biau tvar­ky­ti.

G. Ra­mo­nas kalbė­jo, kad rūpestį ke­lia ir žy­mių as­menų kap­vietės, meistrų rankų be­si­pra­šan­tys jo­se pa­sta­ty­ti pa­mink­lai. Dva­si­nin­kams skir­tus pa­mink­lus esą kaž­kiek pa­tvar­ko baž­ny­čia, ta­čiau su ki­tais – bėda.

Reikėtų mo­bi­laus pri­žiūrė­to­jo?

Kad se­no­sio­mis Plungės ka­pinė­mis būtų pa­si­rūpin­ta, pa­vel­do­sau­gi­nin­ko nuo­mo­ne, reikėtų nors ir ne­pil­nu eta­tu dir­ban­čio jų pri­žiūrė­to­jo ar­ba per­ka­mos ka­pi­nių prie­žiū­ros pa­slau­gos. Juk šios ka­pinės – dau­giau nei hek­ta­ro plo­to, jo­se yra 2 578-ios kap­vietės.

Dau­giau apie ka­pi­nių prie­žiūrą galėtų pa­pa­sa­ko­ti Plungės mies­to se­niūnė Dan­gi­rutė Jur­ku­vienė, ta­čiau vyks­tant po­sėdžiui ji turė­jo ne­dar­bin­gu­mą. Tie­sa, apie tai kiek anks­čiau ji bu­vo trum­pai kalbė­ju­si su ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke Vi­da Bon­daus­kie­ne ir už­si­minė apie būti­nybę turė­ti mo­bilų ka­pi­nių pri­žiūrė­toją, ku­ris ir pa­si­rūpintų vi­sais su mies­to ka­pinė­mis su­si­ju­siais rei­ka­lais.
Pir­mi­ninkė per­davė se­niūnės nuo­monę ir dėl ak­me­ninės ka­pi­nių tvo­ros. D. Jur­ku­vienės įsi­ti­ki­ni­mu, ją būti­na ka­pi­ta­liš­kai re­mon­tuo­ti, nes kai ku­rio­se vie­to­se ji išg­riu­vu­si nuo pa­matų. Di­des­niam re­mon­tui se­niū­ni­jos lėšų tik­rai ne­pa­kaks, todėl se­niūnė siūlė svars­tant kitų metų Sa­vi­val­dybės biud­žetą at­ski­rai nu­ma­ty­ti tam lėšų.

„To ne­turėtų būti“

Į dis­ku­siją įsit­rau­ku­si ko­mi­te­to narė bei is­to­rikė Jo­lan­ta Skur­daus­kienė džiaugė­si, kad pa­ga­liau pa­ju­din­tos senųjų ka­pi­nių pro­ble­mos, ir vylė­si, kad tai ne­bus tik tuš­ti žod­žiai, nes ka­pi­nių klau­si­mas žmonėms – la­bai ak­tua­lus. Ypač Plungė­je, kur ka­pi­nių si­tua­ci­ja tik­rai nėra ge­ra.

Ji sakė ži­nan­ti ir senųjų ka­pi­nių tvo­ros, ir ta­ko pro­ble­mas, ta­čiau šįkart ak­cen­ta­vo žy­mių plun­giš­kių kap­vie­čių prie­žiū­ros klau­simą.

„Mes, Ta­ry­bos na­riai, su­lau­kiam žmo­nių nu­si­skun­dimų, nes tos kap­vietės at­ro­do iš­ties blo­gai, jos ne­pri­žiū­ri­mos. To ne­turėtų būti, nes tai yra žy­mių žmo­nių am­ži­no­jo poil­sio vie­tos.

Šie­met mi­ni­mos 160-osios Fe­lik­so Sra­gio gi­mi­mo me­tinės. Jis buvo vie­nas iš „Saulės“ gim­na­zi­jos įkūrėjų, mo­ky­to­jas, lek­si­kog­ra­fas, knyg­ne­šys. O jo kap­vietės pa­mink­las – su nulū­žu­sia viršū­ne, ne­įskai­to­mu už­ra­šu. Nie­kas nie­ko ne­da­ro, nors vi­si ži­no­me, kad ši­to ka­po jau nėra kam pri­žiūrė­ti. Yra ir kitų pa­vyzd­žių, ku­rie by­lo­ja, kad šiai sri­čiai rei­ka­lin­gas dėme­sys. Tam būti­nas ka­pi­nių pri­žiūrė­to­jas“, – kalbė­jo po­li­tikė.

Lai­do­ja, kur no­ri

Posėd­žio me­tu pri­si­min­tos ir vie­nos se­niau­sių Lie­tu­vo­je Ber­žo­ro ka­pi­nės, ku­rio­se taip pat pa­lai­do­ta ne­ma­žai žy­mių žmo­nių. Ko­mi­te­to narė Ju­di­ta Stan­kutė kalbėjo, jog būti­na tvar­ky­ti ir šių ka­pi­nių se­nuo­sius pa­mink­lus, o taip pat – per­žiūrė­ti lai­do­ji­mo tvarką, nes da­bar žmonės sa­vo mi­ru­sius ar­ti­muo­sius lai­do­ja, kur no­ri. Esą ne­su­sirū­pi­nus tuo ateis die­na, kai ne­be­bus kaip pe­rei­ti ka­pi­nių, mat jau da­bar nau­jos kap­vietės for­muo­ja­mos ant ta­ke­lių ar­ba pa­sta­rie­ji iš­mi­na­mi per se­nus ka­pus.

Ir šios bėdos G. Ra­mo­nui – ne nau­jie­na. „Su Ber­žo­ru iš­ties su­dėtin­ga si­tua­ci­ja. Kalbė­jo­me apie tai ir su se­niū­ne, ku­ri skundė­si, kad ka­pinės – per­pil­dy­tos, bet daug kas vis tiek dar no­ri kaž­kaip įsigrūs­ti. Bėdą išspręstų lai­do­ji­mas ur­no­se, bet dėl to, ko ge­ro, su­kiltų se­nes­nie­ji žmonės. Iš tikrųjų tai – jaut­rus klau­si­mas, ta­čiau neiš­ven­gia­mas. Atei­ty­je apie tai reikės kalbė­ti“, – sakė Sa­vi­val­dybės pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.