
Naujausios

Nebrangs... tačiau vis tiek mokėsime brangiai
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas prašė A. Rojaus kalbėti kuo paprasčiau – suprantamai ne tik šilumininkams. Politikas stebėjosi, kam reikia šitaip detalizuoti net ir už Savivaldybės biudžeto sandaros sistemą sudėtingesnę kainų apskaičiavimo metodiką.
Tik Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis sakė manąs, kad kartais detalės – būtinos. Gaila tik, kad nei meras, nei kiti politikai nepaminėjo, o ir pats A. Rojus neužsiminė apie tai, kad rietaviškiai už šilumą kaip mokėjo, taip ir mokės bene brangiausiai šalyje. Matyt, niekam ši detalė neatrodo verta dėmesio.
Ir iš tikrųjų keista. Antai Plungėje, kur šilumos kilovatvalandė šį mėnesį kainuoja 7,11 cento (su PVM), skambinama visais pavojaus varpais, mat, lyginant su kitais šalies miestais, pagal šilumos brangumą plungiškiai – ketvirti nuo galo. O rietaviškiai už lapkritį sunaudotą šilumos kilovatvalandę mokės 7,35 cento. Ir nieko. Tyla.
Netgi priešingai: A. Rojus pasidžiaugė, kad įmonė, kaip buvo galima suprasti iš jo kalbos, ūkiškai tvarkosi. Mat turi galimybę medžio atliekų kurui įsigyti tiesiogiai iš tiekėjų – smulkiųjų ūkininkų, lentpjūvių, jeigu tik šie pasiūlo bent 5-iais procentais mažesnę kainą nei yra biržoje. Esą tada nauda būna abipusė: pastarieji dažnai medienos atliekų neturi kur dėti, tad džiaugiasi jas realizavę, o įmonė patenkinta, kad su tiekėjais nebūtina atsiskaityti iškart, priešingai nei perkant iš biržos.
Be to, pasak įmonės vadovo, kuras niekada neperkamas per patį piką. Visada tuo pasirūpinama jau vasarą, antraip tai rietaviškiams tuoj pat pasijaustų.
Dar vienu įmonės ūkiškumo pavyzdžiu pateiktas tas faktas, kad apmokėjimo lapelius įmonės darbuotojai gyventojams pristato patys. Neprireikia pašto paslaugų, kurios, kaip žinia, taip pat kainuoja. Priminta, kad buvo atnaujinta dalis šilumos trasų. Tad mažesni šilumos nuostoliai irgi daro teigiamą įtaką šilumos kainai.
„Reikia džiaugtis, kad kaina nedidės. O kas nebrangsta šiais laikais, galima sakyti, pinga“, – juokavo komiteto narys Viktoras Krajinas. Pasirodo, net ir būnant didžiausiais kainos rekordininkais, dar galima rasti, kuo pasidžiaugti.
Tačiau A. Rojus nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs. Jis kalbėjo, kad situacija kitąmet gali kardinaliai pasikeisti. „Jeigu mūsų suplanuotas šilumos kiekis nebus parduotas, kaina gali gerokai padidėti“, – prognozavo direktorius. Ir dar mestelėjo, kad, pavyzdžiui, dar ir šiandien buvusios kolegijos centriniai rūmai nešildomi, taigi, ir Rietavo komunalinio ūkio parduodama šiluma neperkama.
Už įmonės paskolas moka vartotojai
Komitetui palaiminus šį sprendimo projektą, jį svarstė ir taip pat jam pritarė po savaitės posėdžiavusi Taryba. Tiesa, šįsyk rekordiškai didelė kaina, kurią rietaviškiai moka už šilumą, pro akis nepraslydo Tarybos narei Vilijai Razmienei.
„Kai kur Lietuvoje kaina mažėjo. Ar nebuvo galima ir Rietave ją sumažinti?“ – stebėdamasi klausė politikė.
Šilumos ūkio reikalai taip pat rūpėjo kitam Tarybos nariui Alfredui Mockui. Jis norėjo išgirsti, kokią kainos dalį sudaro ta kintamoji dalis, dėl kurios ji, keičiantis kuro kainai, svyruoja.
Tada A. Rojui teko atskleisti, kad kintamoji dalis tesudaro vos 30 procento visos šilumos kainos. Tad tai, kiek mokėsime už šilumą, vis dėl to daugiausiai lemia pastovioji kainos dalis. O ji, pasirodo, išlieka didelė dėl įmonės finasinių įsipareigojimų – investicijų į šilumos ūkį. Paskolos imtos šilumos tinklų renovacijos darbams, naujos katilinės statybai. Kada įmonė jas baigs išmokėti, dar neaišku. Dabartinis terminas – iki 2024 metų. Tačiau, kaip sakė A. Rojus, išmokėjimo laiką teks pratęsti, nes įmonė nebus finansiškai pajėgi atsiskaityti per likusį terminą.
O šiluma, lyginant praėjusių metų sausį ir šių metų spalį, pigusi. Būten dėl kuro kainos kritimo.
Pasiūlė mažesnę kainą ir pasitraukė
A. Rojus komiteto narių paprašė palaiminti ir dar vieną sprendimą – patvirtinti Rietavo komunalinio ūkio parinktą apskaitos ir kontrolės uždarąją akcinę bendrovę „Auditas“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti.
Direktorius pasakojo suvargęs, kol buvo parinkta ši įmonė. Pavykę tik iš trečio karto, mat pirmus du paskelbus konkursą pretendentų neatsirado. Tiesa, ir tas trečias kartas nebuvo sklandus: laimėjusi įmonė, pati ir pasiūliusi kainą, vėliau neva už tokią mažą sumą atlikti auditą atsisakė. Tada teko rinktis UAB „Auditas“, kurios pasiūlyta metinė audito kaina – 2 664 Eur – tenkino.
Tiesa, A. Rojus parinktą įmonę prašė patvirtinti tik metams. Esą tokia suma ir jam pačiam kelianti įtarimų. Antai kitos, dalyvavusios konkurse, prašė net tris kartus didesnio apmokėjimo – apie 7 000 eurų, tad ar nebus taip, kad ji tik išvadas surašys be nuodugnios analizės.
Tačiau kažkas iš komiteto narių replikavo, kad skaičiai – dar ne viskas. Puikus to pavyzdys – Telšių regiono atliekų tvarkymo centre atliktas auditas. Kainavo solidžią sumą – net 36 000 eurų, o lūkesčių nepateisino.