Naujausios
Žvejai žaidžia ne tik su žuvimi
„Sekmadienį ant ledo lipo tik bepročiai“, – vakar rytą į eketę įmerkęs meškerę kalbėjo šiaulietis Saulius. Trečiadienio rytą ledo storis buvo apie 6 centimetrus. Ant Talkšos ežero tupėjo ne tik susigūžusių ančių pulkelis, bet ir po visą ežerą išsibarsčiusių poledinės žūklės mėgėjų. Gelbėtojai perspėja – dideli vandens telkiniai užšąla lėčiausiai.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ant ledo nuo ankstyvo ryto
Trečiadienį priešpiet ant Talkšos ežero apie dešimt vyrų skirtingose vietose gręžėsi eketes, sėdėjo jau su meškerėmis, kai kurie žiūrinėjosi tinkamesnės vietos žvejybai, kiti vis vaikštinėjo nuo vieno žvejo prie kito – plepėjo.
„Laba diena!“ – į pasisveikinimą atsakė pusamžis vyriškis, skubiai žingsniuodamas Talkšos ledu link kranto. Paklaustas, ar jau ledo storis tinkamas vaikščioti, vyras iškelia nykštį į viršų – tinkamas.
Ledas – išvaikščiotas, žmonių pėdos driekiasi ne tik pakrante, bet ir per visą ežerą išilgai. Matosi vėžės – čiuožta ratukinėmis pačiūžomis.
Tačiau daugiausia pėdų veda į ežero gilumą, kur prie išgręžtų eketėlių sėdi vyrai. Atsirado vienas kitas, užsimetęs ant peties grąžtą, pasiėmęs žvejo amuniciją, apsimuturiavęs šiltais rūbais, kuris tokiu laiku dar tik ieškojosi tinkamiausios vietos įsikurti.
„Ar seniai sėdime? Nuo ankstyvo ryto. Jau tuoj namo ruošimės“, – sakė ant dėžės sėdintis vyras.
Žaidimai su žuvimi
Eketę nuo 10 valandos ryto išsigręžęs ir šiaulietis Saulius. Apsirengęs neperšlampamu kostiumu, ant šiltos kepurės užtraukęs gobtuvą, kantriai sėdi.
„Ar storas ledas? Vienam – gerai, trims keturiems vyrams – per plonas. Kokie 6 centimetrai bus. Dabar ledas geras, nes nebuvo pakartotinių atšilimų ir užšalimų. Ledas vientisai sušalo“, – sakė žvejys, patikinęs, kad šios poledinės žūklės sezoną atidarė pirmadienį. Tačiau tuos, kurie pradėjo žvejoti sekmadienį, išvadino bepročiais – mat ledas buvo dar per plonas.
Patikina, kad ledas dabar jį, 80 kilogramų sveriantį vyrą, lengvai išlaiko, tokią informaciją išskaitęs Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.
„Esu pablūdęs dėl žvejybos. Nereikia man nei gerti, nei rūkyti. Porą valandų pasėdžiu su meškere – jaučiuosi puikiai. Laimikio neskaičiuoju. Svarbu padalyvauti žaidime su žuvimi“, – sakydamas kviečia stebėti meškerę.
Akių nenuleisdamas nuo meškerės ir traukdamas ją į viršų ir apačią, pastuksendamas kotu į ledą, vyras kviečia stebėti momentą, kai virptelės meškerės viršūnė. Tai signalas – žaidimas baigtas. Žuvis ant kabliuko. Truktelėjo į viršų – žuvelė.
Užvaldytas aistros
Saulius peržvelgęs žvejų nugaras patikina – visi vietiniai, susirinko dar nedaug. Nepakeldamas akių pasakoja, kad sekmadienį tikrinęs ledo storį – 4 centimetrai. Pirmadienį jau buvo apie 5. Nuvažiavo prie Švedės ežero ir „patikrino su plyta“. Ką reiškia „su plyta"?
„Jeigu prasikirto ledas su plyta, vadinasi – per plonas, bet jau nebebuvo traškesio – tai gerai“, – aiškino Saulius. Lipti ant tokio ledo nebijojo, nes matė ledu vaikštantį vyrą, kuris, jo manymu, svėrė apie 120 kilogramų. Raminosi, kad jį tikrai ežero ledas išlaikys.
Žiemą Saulius žvejoti eina kuo dažniau. Paklausus, ar ne šalta šitaip sėdėti ir spoksoti į vieną tašką, pakėlė akis iš po gobtuvo ir nusišypsojo.
„Paimkit į rankas šitą „balalaiką“ ir pamatysit. Ji užvaldo. Kaip narkomanai sėda ant adatos, taip žvejai sėda ant meškerės. Aš irgi durninau draugą žvejį, kad šalta, nuobodu, kiek čia sėdėti galima, kaip ant tokio ledo lipti? Jis man įdavė meškerę ir liepė stebėti ir laukti. Taip 15 metų sėdžiu: šalta, nešalta – sėdžiu“, – meškerės nepaleisdamas iš akių pasakojo vyras. Nutyla. Kimba.
Kliaujasi nuojauta
Saulius dažniausiai žvejoja Talkšos bei Šiaulių rajono ežeruose.
„Tie, kurie žvejoja Kauno mariose, – rizikuoja. Ledas būna suskilinėjęs, su properšomis. Aš taip nerizikuoju. Turiu šeimą, vaikų. Man geriau – gyventi“, – sakė.
Paklaustas apie saugos priemones, kurias turi, vyras parodo į ant kaklo kabančius smaigus. Patikina, kad smaigai – geras dalykas, tačiau ant kaklo pakabintais smaigais, jei įsmuktų į vandenį, greičiau pasismaugtų, negu išsigelbėtų.
„Įsitaisiau šeštą pojūtį. Žinau, kada reikia žvejoti, o kada – ne. Atsižvelgiu į oro slėgį, vėjo kryptį ir stiprumą. Plėšrios žuvys geriau kimba, kai vėjas yra šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų. Baltai – taikiajai žuviai – geriau ramesni orai tinka“, – žvejybine patirtimi dalijosi aistruolis.
Žvejys vėl patampo valą nenuleisdamas akių nuo meškerės viršūnėlės. Pirštinės specialios – su nukirptais iki sąnarių pirštais. Pirštams nešalta? Kai rankas ima gelti nuo šalčio, jas panardina į eketę ir sausai nušluosto.
„Kartą nušalo, daugiau nebešals. Kaip žmonės sniegu nusitrina ir paskui užkaista, daugiau jiems nešalta. Taip ir rankoms. Žvejybinių paslapčių daug prikaupiau“, – šypteli žvejys.
Gelbėjo pernai
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis sakė, kad šiais metais dar poledinės žūklės aistruolių gelbėti niekas nekvietė, tačiau pernai toks kvietimas buvo Radviliškio rajone.
„Jei tik gaunamas pranešimas apie įlūžusį skęstantį žmogų iškart išvažiuoja gelbėjimo automobilis su specialiąja įranga ir narų komanda. Kažkada teko skaičiuoti, kad toks iškvietimas kainuotų daugiau negu 200 litų“, – sakė G. Zonis.
Ant ledo išsiruošusiems žvejams rekomenduojama vengti vietų, kur yra švendrių, pernykščių augalų, užšalusių šakų, nes tose vietose ledas yra ploniausias. Neiti vienam toli nuo kranto, žvejoti šviesiu paros metu.
Perspėja, kad greičiausiai užšąla maži vandens telkiniai, tačiau didelių tvenkinių ledas „užsidaro“ ilgiausiai, ant jų lipti rizikingiausia. Būtina turėti smaigus.
„Žvejams reikėtų turėti specialius kostiumus. Dabar tokių yra pirkti ir mačiau tokius dėvinčių. Tokie kostiumai nerenka vandens ir žmogų laiko vandens paviršiuje. Jei specialių rūbų nėra, užteks vandens transportui skirtos liemenės“, – sakė G. Zonis.
Aplinkosaugininkai tikrina ir skiria baudas
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas patvirtino, kad poledinės žūklės mėgėjus, kurie nesilaiko nustatytų taisyklių, baudžia. Jei apie tokius kas nors praneša ar jie randami organizuojamų reidų metu.
„Pareigūnų nedaug, o prižiūrėti reikia visą regioną, be to, kraštas – vandeningas. Per dieną galima patikrinti 4-5 ežerus“, – skaičiavo A. Konderauskas.
Pabrėžia, kad žvejams draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Draudžiama lipti ant ledo neturint dviejų lanksčia jungtimi sujungtų smaigų. Įlūžus tai svarbi priemonė išlipti“, – sakė vyriausiasis specialistas.
A. Konderauskas vardijo, kokios skiriamos baudos už neteisėtą žvejybos įrankių ar žvejybą draudžiamu būdu. Baudos – nuo keliasdešimties iki tūkstančio litų. Su žvejybinės įrangos konfiskavimu.
„Užvakar buvo gautas pranešimas. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai vyko į Šiaulių rajone esantį Paežerių ežerą. Ten buvo rastas žvejys, kuris turėjo daugiau žvejybos įrankių nei leidžiama. Vyrui surašytas protokolas“, – sakė A. Konderauskas.
Verta žinoti ne tik žvejams
Naujai susiformavęs, šilumos nepaveiktas 4 centimetrų storio ledas išlaiko žmogų. Toks ledas nelūžta staiga, jis traška ir taip perspėja apie pavojų.
Dėl nevienalaikio užšalimo ledo dangos storis įvairiose vietose yra nevienodas, susidaro 2–3 cm skirtumas. Jei vienoje vietoje nustatomas 5 centimetrų storio ledas, kitoje to paties vandens telkinio vietoje ledas gali būti dvigubai plonesnis. Laikoma, kad 7 centimetrų storio ledas yra saugus – išlaiko vieną žmogų.
Ledas plečiasi žemėjant temperatūrai, tuomet trūkinėja, tai vyksta nuolat. Nustatyta, kad dėl atšalimo plėsdamasis 1 kilometro pločio ledo laukas išsiplečia dar 40 centimetrų. Dėl oro temperatūros svyravimų vandens telkinių ledo dangoje yra daugybė įtrūkių. Vieni jų, užsipildę vandeniu, užšąla, greta atsiranda nauji.
Chaotiškame ledo trūkinėjimo procese gali susidaryti nedideli ledo ploteliai iš visų pusių apsupti neužšalusiais įtrūkiais. Einant ledu galima patekti ant ant tokio plotelio ir įlūžti, nors ledo danga ir būtų pakankamai stora.
Siūlomas toks gelbėjimosi būdas: pasisukti nugara į eketės kraštą, rankomis ir sprandu laikytis už ledo, o kojas energingai judinti taip, kaip plaukiant nugara ir kartu kelti liemenį aukštyn. Kojoms iškilus į vandens paviršių, staigiu judesiu vieną koją užmesti ant ledo ir nusiristi nuo eketės. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, būtina iš anksto apmąstyti, sumodeliuoti šią situaciją.
Lietuvos meteorologijos tarnybos inf.
Ledo storis (centimetrais) gruodžio 3 d.
Totoriškių ežeras (Trakai) – 2
Kauno marios (Darsūniškis) – 7
Kuršių marios (Ventė) – 9
Kuršių marios (Nida) – 6
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys
Jono TAMULIO nuotr.
ŠALTIS: Spaudžiant 7-8 laipsnių šaltukui žvejai gręžėsi eketes ir merkė meškeres.
GAUSA: Vakar iš ryto ant Talkšos ežero netrūko poledinės žūklės gerbėjų.
AISTRUOLIS: Šiaulietis Saulius – žiemos žūklės aistruolis, užšalus ledui kuo dažniau skuba žvejoti.
ŽAIDIMAS: Žvejai tikino, kad labiausiai žavi žaidimai su žuvimi.
LAIMIKIS: Poros valandų poledinės žūklės laimikis.
STORIS: Eketes prasigręžę žvejai tikino, kad ledo storis yra 5-6 centimetrai.