Naujausios
Žada atverti mokyklas
Atsakydamas į šį klausimą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis sakė, jog vadovaudamasi Vyriausybės sprendimu atverti mokyklas 5–11 klasių mokiniams Plungės savivaldybė planuojama gegužės 10 dieną. Tik iki to laiko reikia daug ką nuveikti. Pirmiausia galimybę sugrįžti prie kontaktinio ugdymo neva būtina aptarti mokyklų bendruomenėse, po to – išklausyti tėvų nuomones.
„Faktas, kad nuo nuo kitos savaitės dalis mokinių grįš. Detalių dar negaliu pasakyti, kad nesuteikčiau vilčių, nes kol kas nėra Sveikatos apsaugos ministerijos sąlygų. Mokyklos diskusijas bendruomenėse pradėjo. Laikomės principo, jog daugiau sprendimų priimtų pačios mokyklos, pasitarusios su mokyklų bendruomenėmis, nes būtina įvertinti mokyklų pajėgumus įgyvendinti hibridinį ugdymą“, – kalbėjo vedėjas.
Pasak jo, kiekviena mokykla turi skirtingą nuomonę. Vienos teigia klasėse galinčios organizuoti hibridinį ugdymą, jeigu tiriasi ne mažiau kaip 60 proc. mokinių, kitos mano, kad besitiriančių ir grįžtančių į klases turi būti bent 70 ar net 80 procentų.
„Šiuo metu pagrindinis klausimas – ar bus šalies mastu nustatyta ta minimali riba, norint klasei grįžti prie kontaktinio ugdymo“, – aiškino ketvirtadienį „Žemaičio“ kalbintas vedėjas ir pažymėjo, kad, bet kokiu atveju, į klases negalės grįžti netestuoti vaikai, nebent ugdymo procesas būtų organizuojamas lauke. Mėginiai kaupinių metodu bus imami periodiškai, testuotis turės ir visas mokyklos personalas, dirbantis kontaktiniu būdu.
Mokyklos spręs pačios
Penktadienį G. Rimeikis patikslino, kad nustatyta 60 proc. riba. Vadinasi, jei bent 60 proc. klasės mokinių sutiks kas savaitę kaupinių metodu testuotis dėl COVID-19, tai klasei bus galima taikyti hibridinį ugdymą: testuoti mokiniai mokysis klasėje, likusieji – iš namų. Tokiu principu mokosi ir pirmieji prie kontaktinio ugdymo grįžę pradinukai.
Tik vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, spręsdamos tolimesnio ugdymo klausimą, mokyklos pačios galės įvertinti savo galimybes ir, pasitarusios su įstaigos bendruomene (mokyklos taryba), individualiai priimti sprendimą, kiek klasėje turi būti sutinkančių testuotis mokinių, jog būtų galima grįžti prie kontaktinio ugdymo. Svarbu, jog riba nebūtų žemesnė nei 60 procentų.
„Labai svarbu, jog kiekviena mokykla įsivertintų savo pajėgumus. Ten, kur 10 vaikų klasėje, gal ir nebus sunkumų dirbti su 6-iais mokiniais kontaktiniu būdu, o su 4-iais – nuotoliniu, bet kur klasėje 30 mokinių, situacija visai kita“, – kalbėjo G. Rimeikis ir patikino, jog viskas iki galo turi susidėlioti per šią savaitę.
Tėvų nuomonės išsiskyrė
Ar verta grįžti į mokyklas, kai iki mokslo metų pabaigos liko labai mažai laiko, „Žemaitis“ klausė ir mokinių tėvelių. Jų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – vieni pasisakė už tai, kad jų atžalos sugrįžtų į klases dar šiais mokslo metais, kiti buvo prieš.
Pastarųjų teigimu, dėl mėnesio laiko nebeverta išderinti mokiniams šiais mokslo metais jau įprasto tapusio nuotolinio mokymosi. Esą žinių atžvilgiu grįžimas prie kontaktinio ugdymo naudos jau tikrai nebeduos.
„Nežadu leisti į mokyklą nė vienos iš savo dviejų atžalų. Per mažai laiko liko, kad blaškytumėmės. Be to, aš manau, kad grįžti į klases šiuo metu, kai susirgimų koronavirusu atvejų tik daugėja, netgi pavojinga. Ir testai nuo susir-
gimų neapsaugos. Galvokime, kaip normaliai pradėti naujus mokslo metus, o ne kaip sugrįžti į mokyklas dar šiais“, – kalbėjo plungiškė mama.
O už kontaktinio ugdymo atnaujinimą pasisakantys tėvai aiškino, kad šiuo atveju pirmoje vietoje – ne vaikų žinios, o jų emocinė būsena. Esą visi jau pervargę nuo nuotolinių pamokų, sėdėjimo namuose, todėl būtinas „gyvas“ bendravimas su bendraamžiais, mokytojais. Dar jie ragino nebijoti testavimo. „Mano pradinukė jau eina į mokyklą ir testuojasi. Tyrimas – visiškai neskausmingas, nekeliantis jokių nemalonių pojūčių“, – teigė plungiškė, kuri už tai, kad į mokykla grįžtų ir vyresnėlė jos dukra.