Dva­si­nin­ko no­ras – pa­ro­dy­ti pa­pras­tą baž­ny­čios vei­dą

Ša­tei­kių pa­ra­pi­jos nuo­tr.

– Pa­kal­bė­ki­me apie jū­sų pra­džią Ša­tei­kių pa­ra­pi­jo­je. Kas nu­ste­bi­no čia at­vy­kus? Ar per tą lai­ką kas nors pa­si­kei­tė?

– Esu ki­lęs iš Nau­jo­sios Ak­me­nės, tai­gi pa­ts esu že­mai­tis. Pa­ti ap­lin­ka per­ne­lyg ne­nus­te­bi­no. Ki­ta ver­tus, no­rint pri­si­tai­ky­ti rei­kė­jo lai­ko. Pir­mie­ji me­tai bu­vo su­si­pa­ži­ni­mo me­tai. Pir­muo­sius du mė­ne­sius dėl tar­mės skir­tu­mų kar­tais bu­vo su­dė­tin­ga su­pras­ti kal­bą. Šiek tiek ski­ria­si ir pa­čių žmo­nių mąs­ty­mas.

„Že­mai­čio“ nuo­tr.

Lan­kant pa­ra­pi­jie­čius pa­vy­ko pa­žin­ti jų gy­ve­ni­mus bei pro­ble­mas. Nus­te­bi­no tai, jog Ša­tei­kių pa­ra­pi­jos bend­ruo­me­nė yra ga­na jau­na. Kai lai­kiau pir­mą­sias mi­šias, la­bai ste­bė­jau­si tuo, kad į jas su­si­rin­ko ne tiek jau daug vy­res­nio am­žiaus ti­kin­čių­jų. Ly­gi­nant su tra­di­ci­nė­mis pa­ra­pi­jo­mis, tik­rai ga­li­ma pa­jus­ti skir­tu­mą. Bend­ruo­me­nė­je gau­su ma­žus vai­kus au­gi­nan­čių jau­nų šei­mų. Tuo ši pa­ra­pi­ja ir yra ypa­tin­ga.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. birželio 17 d. numeryje (Nr. 46).