Dvi kū­rė­jos po vie­nu sto­gu

Jo­kios kliū­tys ne­nu­ga­lės kū­ry­bi­nio po­lė­kio

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Vi­sa­da po­zi­ty­vu­mu ir ge­ra nuo­tai­ka spin­du­liuo­jan­čios R. Au­ry­lai­tės plun­giš­kiams pri­sta­ti­nė­ti jau ne­be­rei­kia. Mo­te­ris yra ne tik vi­suo­me­ni­nin­kė, mo­ty­va­ci­nių pa­skai­tų lek­to­rė, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė, bet ir siu­vė­ja bei įvai­rių rank­dar­bių kū­rė­ja. Šiuo me­tu R. Au­ry­lai­tė stu­di­juo­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą, ak­ty­viai da­ly­vau­ja bend­ruo­me­nės „Mi­ni­mu­kai“ veik­lo­je. Ši or­ga­ni­za­ci­ja vie­ni­ja žmo­nes, ku­riems diag­no­zuo­ta achond­rop­la­zi­jos li­ga, le­mian­ti kau­lų au­gi­mo su­tri­ki­mą ir su­ke­lian­tį ne­pro­por­cin­gą kū­no au­gi­mą.

„So­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­sa­ko­ju apie to­kius žmo­nes kaip aš, da­li­nuo­si in­for­ma­ci­ja ir ska­ti­nu to­le­ran­ci­ją bei po­zi­ty­vų po­žiū­rį į žmo­nių įvai­ro­vę. Ma­no ma­ny­mu, kal­bė­ti apie tai yra bū­ti­na, ka­dan­gi mū­sų pa­sau­ly­je vis dar ga­ji nuo­sta­ta – jei­gu esi ki­toks, va­di­na­si, ne­ga­li nie­ko pa­siek­ti. Nors pa­ti tu­riu įgim­tą achond­rop­la­zi­jos li­gą ir esu vos 124 cm ūgio, sa­vo pa­vyz­džiu ro­dau, kad jo­kie išo­ri­niai ap­ri­bo­ji­mai ne­ga­li stab­dy­ti kū­ry­bos, pra­smin­gų dar­bų ir sva­jo­nių įgy­ven­di­ni­mo“, – tei­gia mo­te­ris.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. liepos 22 d. numeryje (Nr. 55).