Naujausios
Atkurtas istorikės pastangomis
Kambarėlyje galima pajusti stiprų ryšį su kurį laiką Kuliuose gyvenusia lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike S. Kymantaite-Čiurlioniene. Kambarys atkurtas pagal jos dienoraštį. Jame – XIX a. pab. ir XX a. pr. baldai – lova, komoda, stalas su kėdėmis, kiti daiktai.
Taip „Žemaičiui“ pasakojo kuliškė istorikė Zuzana Jankevičienė. Būtent jos pastangomis Kuliuose atkurtas kampelis, gyventas išties neeilinės asmenybės. Istorikė sakė, jog minėti baldai nėra autentiški, tačiau jie iš to laikmečio, kuomet gyveno Sofija. Bet čia yra iki šių dienų išlikęs porcelianinis puodelis bei stalo dekoracija. Jie priklausė S. Kymantaitei-Čiurlionienei.
Kambaryje, kuris, vos tik atvėręs duris, neatsigina lankytojų, galima rasti ir knygų apie Sofiją bei jos fotografijų.
Kad ne tik išgirstų, bet ir pamatytų
O kaip gimė mintis prikelti minėtą kambarėlį? „Tai – sena mano svajonė. Daugybę metų gvildenau šią idėją, bet vis trūko kažkokio spyrio. Juo tapo Sofijos festivalis, už kurį kuliškiai dėkingi miestelyje gyvenančiam žymiam aktoriui ir režisieriui profesoriui Valentinui Masalskiui bei jo žmonai Raimondai. Jo metu daug kalbama apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmoną Sofiją, gyvenusią Kuliuose.
Pamaniau, būtų gražu, jei žmonės galėtų pamatyti ir vietą, kurioje ji gyveno. Apie tai užsiminiau Kulių kultūros centro direktorei Mirgai Gulbinskienei, kuri paskatino imtis darbų ir pažadėjo pagelbėti atkuriant Sofijos kambarėlį, kuris yra senosios klebonijos pastate. Tame pačiame, kur įsikūręs ir Kulių krašto muziejus“, – pasakojo Z. Jankevičienė.
Pasak jos, Sofijos festivalis kiekvienais metais sulaukia vis daugiau smalsuolių. Antai šiemet buvo perpildyti visi svečių namai. Renginį savo apsilankymu kaskart pagerbia ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės palikuonys. Viena jų – anūkė Dalia Ona Palūkaitienė. Esą būtent dėl šių palikuonių labiausiai būdavo gėda kalbėti apie tai, kad Kuliuose yra kambarys, kuriame gyveno Sofija, bet jo neparodyti.
O parodyti nebuvo galima dėl to, kad jis buvo paverstas kolūkio kontora. „Negi rodysi žmonėms grotomis užkaltus langus ar senais dokumentais užverstą kambarį?“ – retoriškai klausė istorikė.
Džiaugiasi visi
Su vyskupija pasirašius ilgalaikę nuomos sutartį, kambarėlyje imtasi darbų. Z. Jankevičienė tikino, jog dieną naktį triūsė, kol iš ten išvilko per daug metų susikaupusį šlamštą. Viską išvalius, pradėta dažyti. Atliekant visus darbus vienaip ar kitaip talkino M. Gulbinskienė. Kuliškiai Severina ir Romas Pušinskai pasirūpino baldais. Auksines rankas turintis Romas gautus senus baldus restauravo.
O tuo tarpu Z. Jankevičienė konsultavosi su muziejininkais, kas dar turėtų būti įkurdinta kambaryje, kad nors kažkiek perteiktų Sofijos laikų dvasią. Taip kambaryje atsirado knygų bei fotografijų. Iš viso galima pamatyti 12 nuotraukų, susijusių su rašytojos vaikyste bei laiku, praleistu Kuliuose.
Šiame miestelyje Sofija svečiavosi ir jau ištekėjusi – kartu su vyru M. K. Čiurlioniu 1909-aisiais ji lankė savo tėvus. Paskutinį kartą Kuliuose viešėjo 1958 metais. Anot istorikės, senieji kuliškiai dar mena susitikimą su Sofija, prisimena jos pasakojimus apie Kuliuose praleistą laiką. Mena ir tai, kad ji aprodė savo gyventą kambarėlį, kuris šiandien prikeltas naujam gyvenimui.
Z. Jankevičienės teigimu, kad pagaliau veiklių kuliškių dėka atgimė ši vieta, džiaugiasi ne tik ji ir kuliškiai, bet ir Čiurlionių palikuonys. O D. O. Palūkaitienė, paprašyta istorikės, pažadėjo sutvarkytą erdvę praturtinti nors keletu Sofijai priklausiusių daiktų. Kuliškė svajoja, kad tarp jų bus ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės rankraščių ištraukos, nors tai būtų ir kopijos.
