Kiekviena diena – su knyga ir adata rankose

Monikos PALIONĖS asmeninio archyvo nuotraukos
Monika yra ne tik aistringa knygų skaitytoja, bet ir itin kruopšti įvairių rankdarbių meistrė
Monika Palionė – viena iš Plungės miesto bibliotekos knygų klubo „Purpurinė gija“ narių. Būdama dar visai jaunutė, mamos švelniai paraginta pamilo knygų pasaulį, o vėliau netikėtai atrado užslėptą talentą – rankdarbius. Dabar moteris sako, kad be šių mylimų veiklų nebesivaizduoja nė dienos.

Įniko į knygų pasaulį

Kiek Monika prisimena, knygelėmis susidomėjo dar vaikystėje. Mergaitei augant, keitėsi ir skaitoma literatūra. Vieną dieną kilo mintis, kodėl gi nepradėjus užsirašinėti visų perskaitytų knygų, kad vėliau galėtų peržvelgti besipildantį sąrašą.

„Tą sąsiuvinį saugau iki šiol. Pirmasis įrašas padarytas, kai man buvo 12–13 metų. Šiai dienai esu perskaičiusi jau 642 knygas ir, tiesą sakant, neketinu sustoti“, – teigia Monika.

Plungėje susikūrusį knygų klubą „Purpurinė gija“ pirmoji pradėjo lankyti jos mama, vėliau pakvietė prisijungti ir dukrą. Moters gyvenime buvo laikotarpis, kada visai neskaitė, mat dėl savo kitų pomėgių ir kasdienių darbų fiziškai neberasdavo tam laiko. Nepaisant to, įsimetusi į rankinę visada nešiodavosi kokią nors knygą. Matydama tai ir tikėdamasi, kad Monika vėl paims knygą į rankas, mama ir pakvietė ją prisijungti prie klubo.

„Mėgstamiausi mano knygų žanrai yra net keli: detektyvai, meilės romanai. O neseniai atradau dar vieną mėgstamą – fantastiką. Su knyga visada tikiuosi gerai praleisti laiką ir pasinerti į kitą pasaulį, ką ir gaunu skaitydama šio žanro knygas“, – teigia Monika.

Viena iš priežasčių, kodėl pašnekovei taip patiko Plungės miesto bibliotekoje susibūrusio knygų klubo veikla, yra ta, kad jame galima skaityti kokias tik nori knygas, o susitikimuose prie arbatos jas dar ir aptarti bei pasidalinti savo įspūdžiais. Taip pat labai smagu susitikti ir pabendrauti su bendramintėmis, vykti į keliones, aplankyti įvairius muziejus, sudalyvauti kasmet Vilniuje rengiamoje knygų mugėje.

Panirusi į knygų pasaulį moteris ėmė kaupti ir savo asmeninę biblioteką, o dabar nė neįsivaizduoja savo namų be knygų lentynų. Ir savaime suprantama, kad elektroninėms knygoms jos namuose –  elektroniniai prietaisai niekada neprilygs šnarantiems popieriaus lapams.

Beje, ne tik knygas Monika kolekcionuoja, moteris renka ir knygų skirtukų bei siuvimo antpirščių kolekcijas.

Netikėtai atrado savo talentą

Plungiškė pasakojo, kad būdama moksleivė kaip ir daugelis jos amžiaus aktyvių vaikų lankė įvairius būrelius: šokių, karpinių, taip pat chorą. Bet tai buvo tik laisvo laiko leidimas po pamokų, neišsivystęs į tolimesnius pomėgius.
Sėkmingai baigusi Senamiesčio vidurinę mokyklą, Monika išvyko studijuoti į Vilnių. Pasirinko finansų ekonomikos studijas Mykolo Romerio universitete. Pamilusi sostinę, liko ten gyventi. Kiek vėliau susipažino su Andžėjumi, kilusiu iš Šalčininkų rajono, ir prieš trejetą metų sukūrė šeimą.

M. Palionė prisipažino, kad rankdarbiai jos niekada nežavėjo, nors dažnai matydavo, kaip mama laisvu laiku neria vąšeliu, bet savęs niekaip negalėjo įsivaizduoti užsiimant tokia veikla.

Viskas kardinaliai pasikeitė 2012 metais, kada vasaros atostogų metu naršant internete akys netyčia užkliuvo už vienos moters darbo, siuvinėto kryželiu. Mintyse pagalvojo – na ir kas čia tokio sudėtingo, ir aš taip galėčiau padaryti.

Šios minties ji jau nebepaleido. Leidosi į informacijos paieškas, nuo ko reikėtų pradėti ir kokios priemonės reikalingos.

„Pirmasis mano darbas buvo išsiuvinėtas pagal specialia programa sukurtą schemą iš nuotraukos. Nors galutinis vaizdas užbaigus manęs netenkino, apsiginklavau kantrybe ir nenumečiau šios veiklos į šoną, nors minčių tikrai buvo. Vėliau sekė darbai iš įvairių rankdarbių žurnalų, sukomplektuotų siuvinėjimo rinkinių, atradau ir autorines schemas. Net pati nepajutau, kaip stipriai įsitraukiau į šią veiklą“, – prisiminusi praeitį pasakojo plungiškė.

Ir siuva, ir neria

Dabar Monika yra tikra, kad jeigu žmogus išbando vieną kurią nors rankdarbių rūšį, tikrai susigundys išbandyti ir kitas, tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Taip moters namuose atsirado siuvimo mašina, mat reikėjo apsiūti ir apipavidalinti siuvinėtus darbus.

Po to nejučia rankose atsirado vąšelis, Monika pradėjo nerti žaislus, išmoko net kojines megzti. Moteris juokiasi, kad mokykloje per darbų pamokas visos mergaitės mokėsi megzti ir nerti, bet ji šito į galvą tada neįsidėjo, tad jau vėliau teko žinių semtis iš video pamokų, rastų internete.

„Dabar aš galiu užtikrintai pasakyti, kad visiems mano pomėgiams yra per mažai valandų dienoje. Net pačiai keista, kaip apsivertė viskas aukštyn kojom ir kad dabar nebegaliu įsivaizduoti savo dienos be rankdarbių“, – pasakojo moteris.

Savo siuvinėtais darbais ir gyvenimo aktualijomis ji dalinasi instagramo paskyroje kuttis_x_stitch. Ten tikrai galima paganyti akis į įvairias grožybes, gimstančias Monikos rankose.

Sostinėje su šeima gyvenanti Monika patikino, kad savo gimtojo krašto tikrai neišsižadėjo, visada per didžiąsias šventes sugrįžta į Plungę aplankyti artimųjų ir draugų bei sudalyvauti knygų klubo susitikimuose.