Kol esi jaunas ir pilnas neblėstančios energijos, sėdi į automobilį ir važiuoji, kur tau reikia. O vyresnio amžiaus žmonėms neretai net ir kelionė iki miesto centro tampa tikru iššūkiu, ypač jeigu tenka kliautis ne savo kojomis, o viešuoju transportu. Į „Žemaičio“ redakciją užėjusi plungiškė Galina Steponavičienė skundėsi, kad autobuso stotelėje J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties 14 numeriu pažymėtu pastatu, nebeliko jokio suoliuko, tad sulaukti autobuso senyvo amžiaus žmogui tapo sudėtinga.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Ši šaligatvio atkarpa netikėtai virto konfliktų zona: keleiviai reikalauja grąžinti suoliukus, o parduotuvės savininkė daro žygius, jog stotelė apskritai būtų iškelta į kitą vietą
Kai norai ir interesai nesutampa
„Jaunimas tokių dalykų kaip suoleliai mieste tikrai nepastebi, nes nėra tokio poreikio. Dažnas jų sėda į savo automobilius ir nurūksta, kur reikia, o autobusais keliauja beveik vien senjorai. Aš pati viešuoju transportu važiuoju kone kiekvieną dieną. Grįždama iš miesto centro namo autobuso laukiu J. Tumo-Vaižganto gatvėje esančioje stotelėje. Ir ne vienam, kas laukia šioje stotelėje, rūpi vienas ir tas pats klausimas – kur dingo anksčiau čia buvę du suoliukai?“ – kalbėjo plungiškė. Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. spalio 21 d. numeryje (Nr. 81).