www.zemaiciolaikrastis.lt

Kai gy­ve­ni­mas – lyg iš­si­pil­džiu­sios sva­jo­nės is­to­ri­ja

Vie­ną die­ną šią mo­te­rį pa­ma­čiau ei­nan­čią gat­ve. Akį pa­trau­kė jos il­gi švie­sūs plau­kai. Už juos mo­te­ris yra dė­kin­ga sa­vo ma­mai. „Ma­ma ne­ži­no­jo, kad lau­kia­si mer­gai­tės, o kai aš gi­miau, la­bai nu­džiu­go. Sa­kė ne­kant­rau­jan­ti, ka­da ga­lės man į plau­kus kas­pi­nus riš­ti. O kai paau­gau, iš­ties riš­da­vo – pa­čios siū­tus, ro­ži­nius, vos ne di­des­nius už ma­no gal­vy­tę“, – pri­si­mi­nė Gra­ži­na Skin­de­ry­tė-Kur­nic­kie­nė.
Gra­ži­nos Skin­de­ry­tės-Kur­nic­kie­nės as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr
Mu­zi­ki­nio spek­tak­lio „Iš­si­pil­džiu­sios sva­jo­nės is­to­ri­ja“ aki­mir­ka

Dau­giau nei prieš tre­jus me­tus Gra­ži­na kar­tu su vy­ru, Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­lis­tu eme­ri­tu Vy­tau­tu Kur­nic­ku ir dviem žir­gais at­vy­ko gy­ven­ti į Plun­gės ra­jo­ną, į Var­ka­lius. Ir da­bar sėk­min­gai dir­ba bei ku­ria mū­sų mies­te.

Kvie­čia­me skai­ty­to­jus su­si­pa­žin­ti su me­no kū­rė­ja, ope­ros so­lis­te G. Skin­de­ry­te-Kur­nic­kie­ne.

– Gra­ži­na, pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve.

– Ar mes ga­li­me sa­ve pa­žin­ti? Ma­nau, kad ki­ti mus pa­žįs­ta la­biau. Aš esu vi­so­kia, kar­tais ir ver­kiu, ir juo­kiuo­si. Kai ne­ga­liu pa­keis­ti ap­lin­ky­bių, ban­dau pa­keis­ti sa­ve, sa­vo po­žiū­rį.

 Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. birželio 27 d. numeryje (Nr. 48).

 

Dalintis

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: