Kaip mums pavyko sutvarkyti vežėjų reikalą
Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė
Po spalio 8 dieną Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos posėdyje įvykusio mano su kolega vokiečiu pateikto Žodinio klausimo Europos Komisijai dėl diskriminacinių muitinės procedūrų taikymo Lietuvos vežėjams Rusijos pasienyje svarstymo, kuriame dalyvavo ir už tarptautinę prekybą atsakingas Europos Komisijos narys K. de Gucht, jau kitą dieną, spalio 9-ąją, buvo paskelbta, kad Rusijos prezidentas V. Putinas įsakė nuo spalio 10 d. atšaukti sustiprintą Lietuvos vežėjų muitinės kontrolę Rusijos ir Lietuvos pasienyje ir grįžti prie įprastos tikrinimo tvarkos.
Kaip mums tai pavyko – trumpai ir konkrečiai.
Rugsėjo 12 diena. Rusija pradeda sankcijas prieš Lietuvą. Automobiliai su lietuviškais numeriais, visi krovininiai vilkikai stabdomi Rusijos muitininkų ir atliekama detali patikra: prekes tenka iškrauti, jos detaliai tikrinamos, po to jas vėl reikia pakrauti. Pasienyje nusidriekia kilometrinės eilės, nepasitenkinimas su kiekviena diena auga, Lietuvos vežėjų, visų ES eksportuotojų, gabenančių prekes per Lietuvą, nuostoliai – taip pat. Rusija nereaguoja į Lietuvos prašymus paaiškinti tokio elgesio motyvus.
Rugsėjo 23 diena, pirmadienis. Išvykstu į EP misiją Gruzijoje susitikti su Gruzijos premjeru, kitais valstybės pareigūnais. Nuo sankcijų pradžios praėjo jau dvi savaitės, padėtis Lietuvos-Rusijos pasienyje tik blogėja. Lietuvos Vyriausybė neryžtingai trypčioja, veiksmų nesiima. Spėliojama, kad Rusija taip elgiasi dėl politinių priežasčių: Lietuva, šį pusmetį pirmininkaujanti ES Tarybai, neva per daug aktyviai remia Ukrainą, Moldovą, Gruziją, siekdama, kad jos sudarytų Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES ir visiems laikams išsiveržtų iš dusinančio Rusijos glėbio.
Rugsėjo 26 diena, ketvirtadienis. Grįžtu į Briuselį iš misijos Gruzijoje. Nerišlūs Vyriausybės paaiškinimai, taip pat iš Lietuvos vežėjų gauta informacija, kad kiekvieną dieną jų patiriama žala siekia mažiausiai 2 mln. eurų, padeda apsispręsti. Imuosi veikti Briuselyje, Europos Parlamente: kaip EP Tarptautinės prekybos komiteto narė parengiu Žodinį klausimą Europos Komisijai, vėlai vakare derinu jį su Lietuvos URM ir Lietuvos atstovybe Briuselyje.
Rugsėjo 27 diena, penktadienis. Mano parengtą klausimą EP tarnybos išsiunčia į sekretoriatą Liuksemburge, kad laikantis taisyklių jis būtų oficialiai įregistruotas likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki EP plenarinės sesijos, kurioje siūloma jį svarstyti. Mano kolega vokietis D. Caspary savo parašą prijungia vėliau, išsiųsdamas jį į Liuksemburgą, o kad šis klausimas nebūtų vien mūsų frakcijos narių iniciatyva, dar vėliau savo parašą prideda L. Donskis (Liberalų frakcija).
Spalio 1 diena, antradienis. Europos Parlamente Briuselyje mūsų frakcijos Užsienio reikalų darbo grupėje pristatau Žodinį klausimą dėl Lietuvos vežėjų diskriminavimo Rusijos pasienyje ir sulaukiu frakcijos kolegų pritarimo, kad jis būtų įtrauktas į artimiausios plenarinės sesijos (spalio 7-10 d.) darbotvarkę; klausimas teikiamas svarstyti EP Pirmininkų sueigai, kuri tvirtina EP plenarinių posėdžių darbotvarkes.
Spalio 3 diena, ketvirtadienis. EP Pirmininkų sueiga šio klausimo į artimiausios savaitės EP plenarinės sesijos Strasbūre darbotvarkę neįtraukia, nes Socialistų frakcija jo… neremia, mat jų prioritetas – smurto prieš moteris klausimo svarstymas. Tą pačią dieną parašau laiškus įvairiems EP vadovams, primygtinai reikalaudama įtraukti šio klausimo svarstymą į artimiausios EP sesijos darbotvarkę ir nesutikdama su atidėjimu vėlesniam laikui. Laiškus parašau ir V. Blinkevičiūtei (Socialistų frakcija) bei L. Donskiui (Liberalų frakcija), abiejų prašydama nedelsiant kreiptis į savo frakcijų vadovus, dar kartą paaiškinant, kad šis klausimas – skubus, kiekviena diena reiškia milijoninius nuostolius Lietuvos vežėjams, taip pat nuostolius kitiems ES eksportuotojams, kurių prekės į Rusiją keliauja per Lietuvą. V. Blinkevičiūtė savo atsakyme man pataria nesijaudinti ir sutikti atidėti klausimą vėlesnei plenarinei sesijai.
Spalio 7 diena, pirmadienis. Iš pat ryto esu Strasbūre ir toliau dirbu, kad Lietuvos vežėjų klausimas būtų įtrauktas į vakare prasidėsiančios EP plenarinės sesijos darbotvarkę. Paprašau ir Lietuvos URM paramos, kad UR viceministras V. Leškevičius, kuris ES Tarybos, jai pirmininkaujančios Lietuvos vardu kalba EP plenarinėse sesijose, paskatintų atsakingus EP pareigūnus šį klausimą svarstyti plenarinėje sesijoje. 16 val. mūsų (didžiausios) frakcijos posėdyje nusprendžiama plenarinės sesijos pradžioje dar kartą siūlyti šiuo klausimu papildyti greitai prasidėsiančios EP plenarinės sesijos darbotvarkę; tuo metu gauname pranešimą ir iš Socialistų frakcijos, kad jie parems (pagaliau!) šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę.
17 val. prasideda EP plenarinė sesija. Mano kolega vokietis mūsų frakcijos vardu pasiūlo šiuo klausimu papildyti sesijos darbotvarkę. Balsuojame: iš Lietuvos vienintelė dalyvauju balsavime, nes kiti Lietuvos atstovai arba dar neatvykę, arba nedalyvauja posėdyje. Rezultatas – klausimą dėl jo svarbos nutarta įtraukti į spalio 8 d. EP plenarinės sesijos darbotvarkę. Valio – pirmoji pergalė!
Spalio 8 diena, antradienis. EP plenarinės sesijos debatuose dalyvavę visi EP nariai – ir lietuviai, ir nelietuviai – yra vieningi: šalin rankas nuo Lietuvos! Europos Komisijos narys olandas K. de Gucht pareiškia kad EK rengia kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją, kurios nare praėjusiais metais tapo Rusija, pastarajai galioja visi narystės įsipareigojimai ir taisyklės. Kalbu ir aš, reikalauju iš Europos Komisijos neatidėliotinų ir griežtų priemonių.
Spalio 9 diena, trečiadienis. Paskelbiamas V. Putino įsakymas Rusijos muitinei nutraukti detalią Lietuvos vežėjų patikrą Rusijos pasienyje ir grįžti prie įprastos tvarkos, kuri galiojo iki sankcijų įvedimo pradžios.
Tą pačią dieną Europos Parlamente surengiame lietuviškos pieno produkcijos reklamos akciją: 1000 lietuviškų „Magijos“ sūrelių, atkeliavusių į EP mano biuro vardu, išdalijami europarlamentarams. Ant jų puikuojasi užrašai: „Contains Milk and European Solidarity“ (Susideda iš pieno ir europietiško solidarumo) ir „Lithuanian milk production not dangerous for Europeans“ (Lietuviška pieno produkcija nepavojinga europiečiams).
Tai mano atsakymas abejojantiems Europos Parlamentu ir jo galiomis, taip pat tiems, kurie mėgsta padejuoti, kad ES Lietuvos negina.