Naujausios
Nugalėtoja iš Lietuvos
Iš Nyderlanduose vykusio Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso į Lietuvą atskriejo džiugi žinia – Kauno technologijos universiteto taikomosios chemijos pirmakursės studentės Medos Surdokaitės tyrimas „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“ laimėjo pirmąją vietą. Prestižiniame konkurse šiemet dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių. Tarp devyniasdešimt tiriamųjų darbų biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse M.Surdokaitės projektas išrinktas geriausiu.
Jaunoji Lietuvos chemikė susintetino organinį dažiklį, skirtą aptikti mikroplastikams ir ląstelėms dažyti, gaminamą nenaudojant toksiško tirpiklio. Anot išradėjos, pasitelkę organinę chemiją galime saugoti vandenynus nuo mikroplastikų, gydyti sunkias ligas ir kurti ekologiškesnę kasdienybę.
Šis preparatas nepaprastai gretai buvo pritaikytas praktikoje. Viena biotechnologijos kompanija sėkmingai panaudojo M. Surdokaitės produktą smegenų ląstelėms, formuojančioms mieliną, dažyti. Mielino dažymas leidžia tirti procesus, vykstančius sergant skleroze, šizofrenija ir panašiomis ligomis.
Kartu su šiuo garbingu įvertinimu M. Surdokaitė apdovanota ir specialiuoju prizu – kvietimu į Nobelio premijų įteikimo ceremoniją Stokholme, Švedijoje.
Metų startuolės – prieš plastiką
Kuo džiaugtis ir švęsti šį rudenį turi ir Vokietijoje 2020 metais įmonę „Traceless“ („Be pėdsakų“) įkūrusios mokslų daktarės Anne Lamp ir Johanna Baare. Dviejų jaunų moterų įkurta įmonė daugiausiai iš žemės ūkyje natūraliai susidarančių augalinių atliekų gamina tvarią alternatyvią medžiagą įprastiems sintetiniams ir bioplastiko gaminiams.
Rugsėjo 13 d. Hamburge vykusiame startuolių įvertinimo metiniame renginyje „Deutscher Gründerpreis“ žiedinės bioekonomikos startuolių kategorijoje ši kompanija pripažinta nugalėtoja.
Merginos pasiūlė idėją kaip spręsti pasaulinę užterštumo plastiku problemą. Šis nepaprastai aktualus išradimas labai vertinamas ir palaikomas, kompanija gavo 2,42 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų tarybos, šiuo metu jau dirba su bandomaisiais produktais su tokiomis Europoje ir pasaulyje žinomomis kompanijomis kaip OTTO, „Lufthansa“, „Chapeau“.
Bioplastikas geriau, bet ne išeitis
Prieš kurį laiką kaip ekologiškenė alternatyva rinkoje pasirodė bioplastikas. Biologinio pagrindo plastikai gaminami ne iš iškastinio kuro, o iš atsinaujinančių augalinės kilmės žaliavų – kukurūzų, bulvių ir cukranendrių arba iš kitos biomasės. Problema tame, kad daugelio biologinės kilmės plastikų žaliava yra vertingi maisto produktai, kuriuos reikia užauginti. Kuo didesnis jų poreikis, tuo intensyviau naudojama ir tuo pačiu alinama dirbama žemė.
Tačiau tą atperka mažesnė aplinkos tarša, nes biologiškai skaidų plastiką gyvi organizmai gali suskaidyti į gamtoje natūraliai esančius elementus, tokius kaip CO2 arba metanas, vanduo ir biomasė. Pramoninio kompostavimo sąlygomis (maždaug 58°C temperatūroje) tokie plastikai suyra po trijų, o biologiškai – po šešių mėnesių.
Bet biologiškai skaidus plastikas nebūtinai yra biologinis, nes gali būti gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų arba iškastinio kuro. Kitaip tariant, bioplastikas gali būti biologinės kilmės, biologiškai skaidus arba abu kartu, priklausomai nuo to, ar pateks į aukštos temperatūros sąlygas. Aplinkoje, kur tokių sąlygų nėra, bioplastikas degraduotų labai lėtai, gali būti, kad nesuirtų iš viso, tuo vis tiek didindamas taršą.
Greitai suyrantis plastikas iš atliekų
Dr. A. Lamp ir J. Baare surado būdą, kaip iš žemės ūkio pramonės likučių, vadinamosios 2-os kartos biomasės, pagaminti naują medžiagą – alternatyvą plastikui. Idėja, kaip iš panaudotų žemės ūkio pramonės likučių, tokių kaip grūdų valymo atliekos ir pan., inovatyvių technologinių procesų dėka išgauti natūralius biopolimerus, yra ir paprasta, ir kartu stebinanti. Anot mokslininkių, užuot sintetinę ir kūrę naujas polimerų molekules, galime panaudoti tas, kurias gamta jau sukūrė, bet jas išmetame kaip nebereikalingas.
Gamybos procesas visiškai nekenksmingas aplinkai. Kilogramas naujosios medžiagos „sutaupo“ kilogramą plastiko, kuris dažniausiai atsiduria vandenynuose ar miškuose, 100 l vandens, 1,06 aro žemės, CO2 emisiją sumažina 1,65 kg, taip pat sutaupoma ir nemažai iš iškastinio kuro gaunamos energijos.
„Traceless“ sukurta medžiaga suyra natūraliomis sąlygomis paprasčiausio komposto krūvoje arba net jei kur vėjas nunešė po medžiu ar į vandenį, o suirusi nepalieka jokių kenksmingų medžiagų. Priklausomai nuo storio, iš naujosios medžiagos pagaminta pakuotė, išmesta aplinkoje, visiškai ir nekenksmingai suyra per 2–9 savaites.
Plastiku planetos nebenuodysime
Dabar gaminama dar nedaug naujosios rūšies plastiko, tačiau ateityje apimtys plėsis. Gamybos pajėgumai, kompanijos atstovų teigimu, dabar siekia apie 2,4 tūkst. tonų, tačiau tikimasi, kad šiemet jie beveik padvigubės, o 2026 m. turėtų pasiekti maždaug 7,5 tūkst. tonų. Priklausomai nuo žaliavų šaltinių prieinamumo, gamyba turėtų labai spartėti ir išaugti iki 2050 m., kai visa iškastinių medžiagų pagrindu gaminamo plastiko pramonė privalės stabdyti savo veiklą.
Atsiimdamos prestižinį Vokietijos „Metų startuolio“ apdovanojimą, mokslininkės sakė, kad šiame eksperimente vadovavosi pasaulio be taršos ir atliekų vizija. Jų ir visos jų komandos didžiausias siekis – ne tik padėti išspręsti taršos plastiku problemą, bet ir ateičiai palikti švaresnę planetą.
Kad mes visi taip galvotume ir to siektume, gal tada plastikinis „Vytauto“ mineralinio vandens butelis, kurį savo dokumentiniame filme apie planetos vandenynų taršą plastiku užfiksavo britų BBC, o parodė Vokietijos televizija, nedreifuotų kažkur prie Galapagų salų. Gerų žinių apie ateitį be įkyraus plastiko jau yra, tik kiekvienas mūsų elkimės atsakingiau ir nešiukšlinkime, kur papuolė.