Naujausios
Rinkiminių batalijų suaktyvėjimas pirmiausia suaktyvėjo dėl prasidėjusių batalijų televizijose. Kiekvienas jas stebintis supranta, kad studijose būnant daugiau kaip trims partijoms debatus organizuoti sunku, o kartais iš viso nebeįmanoma. Tokie debatai tampa mitingu, turgumi arba „gaidžių“ peštynėmis.
Šįkart stebėdamas šiuos debatus padariau išvadą, jog pagrindinis leitmotyvas yra puolimas ant Vyriausybės. Man ir daug kam yra aišku, ką Vyriausybė darė blogai, ką nuveikė gero, o kas nelabai pavyko. Labiau norėčiau išgirsti, ką besiveržiantys į valdžią darys kitaip, kokias jie naujas idėjas atsineša. Gaila, bet jei kas apie tai ir užsimena, tai tie pasisakymai būna didžiai populistiniai. Ne tik rinkėjui, bet ir „arkliui“ aišku, kad tokie pažadai negali būti įgyvendinti.
Kandidatų į Seimą debatai prasideda ir rajonuose. Mažai politikų mato reikalą važinėti ir susitikinėti su rinkėjais, dažniau savo nuotrauką įdeda į feisbuką arba į vietinės spaudos puslapius. Ir tik retkarčiais suorganizuojami susitikimai su rinkėjais arba kandidatų debatai. Gerai, bet per maža tokios agitacijos. Tad rinkėjai ir toliau lieka matantys ne daugiau kaip kurmiai.
Rinkimuose JAV – visai kita situacija, ten kandidatų debatai ir susitikimai su rinkėjais „paskaninami“ šūviais. Gaila Ukrainos prezidento, kuriam tenka „plaktis“ tarp esamo ir galimo prezidentų bei visuomeninių organizacijų, kad galėtų pateikti savo taikos planą. Amerikiečiai, o tuo pačiu ir jų renkamieji, noriau kalba apie sieną su Meksika. Baisi realybė, bet ji tokia.
Kita vertus, juk ir mūsų Seimas, kad ir paskubomis, bet ne svarbiausias problemas mėgina išspręsti, o opozicija visiškai pro šalį „šaudo“ – jiems kažkieno vila ar sklypas tampa svarbiausia problema valstybėje...