Naujausios
Autorinė knyga – puikus įrodymas, kad autorė net ir sulaukusi 84-ojo gimtadienio nesėdi vietoje ir tuščiai nešvaisto laiko. Susirinkusiesiems į knygos pristatymo renginį moteris papasakojo netikėtą šio leidinio atsiradimo istoriją. Ir pridūrė, jog ankščiau niekada nebuvo nė pagalvojusi, kad jos kūrinius kažkas kitas skaitys ar juo labiau – kad jie bus publikuojami viešai.
Nepaisant to, kūrybinės mintys rietaviškės galvoje ėmė dėliotis dar mokykloje. P. Bulvydaitės sukurtas eilėraštis kartą net buvo paskelbtas mokyklos sienlaikraštyje. Tačiau kažkam kilo įtarimų dėl eilėraščio autorystės, taip rietaviškės kūrybinė gyslelė buvo užslopinta ilgam laikui. Kaip ji pati minėjo, rašė tik mintyse. Vėliau įsidrąsino savo kūrybą išlieti į sąsiuvinius.
„Atsivertusi sąsiuvinį suguldydavau susikaupusias mintis, išgirstas istorijas, širdyje užgimusius jausmus ar eilėraščių posmus. Bet vieną dieną netikėtai į svečius atvykusi sūnėno dukra pamatė ant stalo gulintį mano sąsiuvinį. Pavartė, pasižiūrėjo ir paprašė perskaityti istoriją apie Jeronimą ir obelį, kuri be galo sudomino ją. Vėliau ji telefonu pasidarė mano kūrinių nuotraukas ir išvažiavo atgal į savo namus Norvegijoje“, – pasakojo autorė.
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį ta pati sūnėno dukra ir kiti P. Bulvydaitės giminaičiai atskridę iš Norvegijos padarė moteriai staigmeną, kokios ji nė negalėjo įsivaizduoti – įteikė Norvegijoje išleistą jos kūrybos knygelę, pavadintą „Gyvenimiškos istorijos“.
Renginio vedėja P. Bulvydaitės teiravosi, kodėl ji apskritai pradėjo rašyti, bet autorė sakė atsakymo nežinanti nė pati.
„Turbūt kažkur giliai viduje glūdi kamaraitė, kurioje per gyvenimą susikaupė daugybė dalykų, gražių ir net labai skaudžių, mintys, išgirstos įvairios istorijos, nutikimai, svajonės. Kai kamaraitė prisipildė su kaupu, visa tai ėmė lietis per kraštus. Kad niekur nedingtų, sumąsčiau suguldyti ant popieriaus lapų – sau. Taip ir prasidėjo mano rašymo kelionė“, – kalbėjo ji.
Pradėjusi rašyti poeziją, moteris netrukus suprato, kad į eiles nesutalpina visų minčių. Todėl ėmėsi prozos rašymo, bet, kaip pati minėjo, stengiasi, jog visos istorijos turėtų tik laimingas pabaigas, nes aplink ir taip netrūksta blogio.
Sulaukusi garbingo amžiaus, už nugaros palikusi visus praeities rūpesčius ir darbus, P. Bulvydaitė nutarė užsiimti mėgiama veikla ir gyventi tik dėl savęs.
Vos tik išgirdusi, kad Rietave susikūrė Trečiojo amžiaus universitetas, ilgai nesvarsčiusi užsirašė į jį. Šiuose užsiėmimuose atrado visą pulką bendraminčių, leidosi į įvairias keliones, kartu atsirado ir daugiau įkvėpimo kūrybai.
Renginio metu Rietavo trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Šviesa“ skaitovai deklamavo P. Bulvydaitės eiles ir skaitė kūrinių ištraukas, o Jūratės Viršilienės vadovaujamas ansamblis dovanojo skambių dainų.
Rietavo savivaldybės I. Oginskio viešosios bibliotekos direktorė Erika Pranckevičienė, tardama sveikinimo žodį, džiaugėsi pirmu renginiu bibliotekoje šiais metais ir kad jis toks jautrus, bet kartu ir neeilinis, kadangi pristatoma kraštietės knyga.
„Didžiulė laimė ir džiaugsmas yra, kada tavo krašto žmogus pristato pirmąją savo autorinę knygą. Kokia vaizdinga ir spalvinga yra šios moters kalba, o kiek jos galvoje telpa minčių, idėjų – sunku ir įsivaizduoti. Petrutė yra labai kukli, darbšti, be galo tolerantiška, nepaprastai kūrybinga asmenybė. Noriu palinkėti stiprios sveikatos, džiaugsmingų, ilgų ir, svarbiausia, kūrybingų metų“, – kalbėjo E. Pranckevičienė.
O pati knygos autorė išdavė paslaptį, kad jos namuose giliai stalčiuose guli net penki stori sąsiuviniai, kuriuose suguldytos įvairios ir niekam dar negirdėtos jos istorijos. Paklausta, ar kada nors jie išvys dienos šviesą, rietaviškė atsakė: „Kaip jau Dievas duos...“