Kūryba garsina gimtąjį kraštą
Vilniaus kuršėniškių klubo nariai ir pas juos atvykusieji iš Kuršėnų kalbasi apie žmones. Apie tuos, kurie imasi plunksnos, kad apie juos papasakotų savo knygose, ir tuos, apie kuriuos jose pasakojama.
Autorių, kilusių iš jiems mielo krašto, tiek daug, kad ir po oficialiojo kraštiečių sambūrio šnekos netyla.
Kalbamasi apie tai, kas sukurta. Apie tai, kas dar kuriama. Apie ateities planus.
Kai pasikalbi apie gimtąjį kraštą, atrodo, kad ir toliau išvykus jis visada – šalia.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Populiarinamas teisingumas
Socialinių mokslų daktaras profesorius Jonas Kievišas, beveik prieš dešimtmetį ėmęs organizuoti ugdymo dvasingumui skirtas mokslines konferencijas, išleido jau trečią knygą šia tema.
Jonas KIEVIŠAS:
– „Ugdymo dvasingumo kontekstas“ – trečioji šios serijos knyga. Pirmoji buvo „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“, antroji – „Ugdymo dvasingumas“. Knygų straipsnių autoriai – daugiausiai profesoriai, du akademikai.
Tiesioginis ryšys su Kuršėnais yra visose knygose. Šioje paskutinėje knygoje yra straipsnis apie mokytoją Stasį Anglickį. Jį rašė šviesios atminties Jolanta Anglickaitė.
Dar yra ir kitoks ryšys su Kuršėnais ir Šiaulių rajonu.
Leidžiant knygas, visada problemų yra dėl finansavimo. Leidžiant pirmąją knygą, labai padėjo Šiaulių rajonas – ačiū už tai. Antrąją padėjo išleisti Vilniaus universitetas. Leidžiant trečiąją knygą vėl reikėjo ieškoti, kas mums padės.
Noriu padėkoti ir už išleistas, ir už išleidžiamą knygą, už palaikymą, už gražius pristatymus Kuršėnuose, Šiaulių rajone. Svarbiausia – populiarinamos teisingumo idėjos. Kiekvienas savyje nešame dvasingumą, jį skleidžiame ir kuriame šią dvasinę atmosferą. Ją reikia gebėti kurti – ne tik norėti kurti. Reikia išmokti, įprasti kurti. Tada jausimės laimingesni, dvasiškai turtingesni.
Aš labai džiaugiuosi, kad Kuršėnų krašto žmonės tuos dalykus supranta, remia ir palaiko.
Kuršėniškiams, garbingiausiai publikai, šią naują knygą, matyt, atskirai reikės pristatyti.
Rūmai bus atstatyti
Kuršėniškiai į klubo renginį atsivežė ką tik išleistą knygelę „Kuršėnų dvaras: atgimstantis kultūros židinys“.
Kuršėniškis Vytautas KIRKUTIS:
– Šią knygelę sudarėme dviese su Aurelija Pacevičiūte.
Nedidelės apimties knygele norime atkreipti visų žvilgsnį į Kuršėnų dvarą – kokį gražų turime, ką norime padaryti, kaip restauruoti.
Kaip norime restauruoti visą sodybą – ne tik pagrindinius rūmus. Turime surašę įvairiausias paraiškas Europos Sąjungai. Žinoma, pinigai ateina ne taip greit, kaip mes norėtume, bet vis dėlto tikimės, kad bent jau pagrindinius rūmus atstatyti ir čia įkurti Kuršėnų amatų ir kalendorių muziejų mums artimiausiu metu pavyks. Bent taip mes esame įsitikinę, kad šitaip bus.
Taip jau susiklostė, kad tas dvaras privatizuotas. Ir kiti pastatai yra privatūs. Vienas priklauso Kuršėnų bendrovei, kitas – UAB „Grąžulas“, dar pastatus turi viena bendrovė. Dabar, norint spręsti dėl šio dvaro, pagrindinis dalykas yra išpirkti pastatus.
Visi kainas žino, sugeba jas sukelti, sugeba prašyti, ir kol kas apie kitus pastatus kalbėti labai sunku. Bet pagrindinis pastatas – dvaro rūmai – jau yra Savivaldybės, techninis projektas, galima sakyti, po korekcijos irgi bus, taigi, mes pasiruošę, jeigu dar bus Europos Sąjungos paramos ir ji nukeliaus ne tik į didmiesčius, bet ir atkeliaus į Kuršėnus.
Manau, kad mūsų mintys taps realybe.
Žvilgsnis į praeitį
Dar šį mėnesį iš leidyklos turėtų pasirodyti kuršėniškio istoriko Jono Kiriliausko knyga „XIX a. – XX a. pirmosios pusės Kuršėnai: gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės“.
Jonas KIRILIAUSKAS:
– Šią knygą pasirinkau rašyti pakankamai sudėtingą turiniu. Bandžiau parašyti paraleliai miestelio ir parapijos istoriją.
Rašau apie pakankamai skandalingą asmenybę kleboną Antaną Eidintą, apie taip pat Kuršėnuose klebonavusius Joną Novickį ir Vaclovą Dambrauską. Abiejų tragiški likimai: V. Dambrauską sušaudė 1941 metų birželio 25-ąją, J. Novickį – Viekšniuose birželio 26-ąją. Jie pripažinti tikėjimo kankiniais.
Knygoje naudojuosi Kauno gubernijos – nuo 1847 metų buvo leidžiamos „Pamiatnyje knizki“ („Atminimo knygelės“, – red. past.). Jose daug statistinės informacijos apie šią guberniją.
Stengiausi įdėti daug spaudos citatų, kad, skaitant tą knygą, būtų galima tartum girdėti tų laikų šnektą. Daug turėjau reikalų su redaktoriumi, kadangi redaktorius mėgsta lietuvių kalbos švarumą. Su Šiaulių universiteto docentu Stasiu Tumėnu mes turbūt visus metus stumdėme tą rankraštį. Dvejus metus rašiau, metus turėjau su redaktoriais kovoti, kiekvieną citatą turėjau perpatikrinti ir, galų gale, išėjo taip, kaip išėjo.
Teko pasinaudoti Lietuvos ypatingojo archyvo medžiaga. Mane domino penktosios kolonos veikla Kuršėnuose, komunistinis pogrindis. Mieste virė įdomus gyvenimas su visokiais šnipais šnipeliais.
Kuršėnų istorija įdomi ir pasidomėjus kriminaliniais nusikaltimais – mieste buvo žiaurūs apiplėšimai. Važiuojančius į geležinkelio stotį ginkluoti plėšikai apstodavo, šaudydavo, atimdavo didžiules pinigų sumas.
Tai knygoje aprašyta, bet, kalbant apie tarpukario istoriją, mano dėmesys buvo skirtas parodyti, kaip žmonės gyveno, ką jie veikė, organizacijas.
Mano 400 puslapių knygelė gausiai iliustruota to meto nuotraukomis, kurias teko rinkti pas kolekcininkus ir kitur.
Esu parašęs Kuršėnų miesto bibliotekos istoriją. Kitais metais, jei pavyks gauti finansavimą, išleisiu.
Sukaktis paminėta kalendoriumi
Metų kalendoriumi pripažintas kuršėniškių režisierių Leontinos ir Petro Valskių parengtas 2014-2015 metų kalendorius „Kazimieros pasaulis, prasidėjęs mieste prie Ventos“, skirtas aktorės, režisierės Kazimieros Kymantaitės 105-osioms gimimo metinėms. Autoriams įteikta Lauryno Ivinskio premija.
Leontina VALSKIENĖ:
– Kalendoriaus nebūtų buvę, jei nebūtų jo įkvėpėjos – aktorės Agnės Gregorauskaitės (A. Grigorauskaitė – K. Kymantaitės dukra, – red. past.). Agnę kai tik pakvieti į renginį – ji tuoj pat sėda į traukinuką ir atvažiuoja į Kuršėnus. Todėl mes, režisieriai, svarstėme, kokią ypatingą dovaną padaryti jos mamos 105-ųjų gimimo metinių proga. Nieko kito nesugalvojome, kaip kalendorių. O daryti jį buvo lengva, nes tai ne mūsų vienų darbas.
Į tą kalendorių sudėjome labai gražų Agnės Gregorauskaitės pasisakymą apie mamytę. Apie tai, kad mamytės mėgstamiausios, mylimiausios gėlytės – našlaitės. Tas motyvas eina per visą kalendorių.
Aišku, nebūtų to kalendoriaus, jeigu nebūtų labai gražaus Vytauto Kirkučio straipsnio apie dvi baltas rožes Kazimierai Kymantaitei. Apie kalbininką Vytautą Vitkauską ir Kazimierą
Taip pat, aišku, mes nieko nepadarytume, jei neturėtume dviejų kolektyvų. Vadovas turi suaugusiųjų „Mozaiką“, o maniškiai yra mažesnieji, ikariukai.
Žinoma, būčiau neteisi, jeigu sakyčiau, kad premija nepradžiugino. Mus, kultūros darbuotojus, kai dažnai dirbame iš entuziazmo, šita premija (kiti sako: „Oi, nedidelė”) mus tikrai pradžiugino.
Petras VALSKYS:
– Su tuo kalendoriumi „žaisdami“ ar darydami ką kita, – man asmeniškai padeda didelė dozė ironijos į savo darbą. Todėl kartais ir pavyksta.
Agnė GREGORAUSKAITĖ:
– Pastaruosius penkerius metus, – nuo tada, kai mano mamai būtų sukakę 100 metų, su kuršėniškiais labai gražiai bendradarbiaujame.
Aš džiaugiuosi mūsų penkiamete draugyste su ponais Valskiais, kurie turi du talentingus teatrus. Aš tiesiog džiaugiuosi patekusi pas labai talentingus režisierius ir pakviesta su džiaugsmu dalyvauju jų renginiuose.
Mano mamelė 15 metų nebevaikščioja Lietuvos žemele, bet dėka jūsų jaučiame jos buvimą su mumis.
Numato leisti kitas knygas
Kraštiečiai, gyvenantys Vilniuje, pasidžiaugė išleistomis knygomis.
Be to, Vytautas Kirkutis rengia knygą apie kalbininką Vytautą Vitkauską, kurio 80-metis bus minimas kitąmet.
Kitąmet sukanka penkeri metai, kai išleista knyga „Kuršėnų krašto žmonės“. Nuo to laiko jau daug kas pasikeitė, todėl svarstoma apie naują tokios knygos leidimą.
Mąstoma ir apie leidinį, skirtą kuršėniškių klubo Vilniuje dešimtmečiui.
Prie daugelio užmojų prisideda ir šio klubo nariai. Jiems norisi, kad Kuršėnų kraštas būtų gražus savo žmonėmis ir kad tai kuo plačiau matytųsi.
Autoriaus nuotr.
KLUBAS: Naują knygą apie Kuršėnų dvarą dalija viena jos autorių Aurelija Bacevičiūtė.
PAŽINTIS: Naujojoje knygoje pasakojama apie senąjį Kuršėnų dvarą.
ĮDOMUMAS: Kalbasi profesorius Jonas Kievišas (kairėje) ir iš Akmenaičių kaimo netoli Kuršėnų kilęs Apolinaras Čepulis (dešinėje).
AUTORYSTĖ: Knygelę „Kuršėnų dvaras: atgimstantis kultūros židinys“ parengė Aurelija Bacevičiūtė ir Vytautas Kirkutis.
POKALBIS: Abiems įdomią pokalbio temą rado poetas Vacys Reimeris ir Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vedėja Joneta Filinskė.
TEMA: Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė (kairėje) ir Kuršėnų meno mokyklos direktorė Ilona Vaičiulienė kalbasi su architektu Konstantinu Jakovlevu-Mateckiu.
KŪRYBA: Leontina ir Petras Valskiai pristato pačių rengtą kalendorių.
TEATRAS: Aktorė Agnė Gregorauskaitė yra vaidinusi režisieriaus Petro Valskio statytuose spektakliuose.
KOLEGOS: Šiaulių rajono laikraštyje daug metų dirbęs Algirdas Vaseris kuršėniškiui žurnalistui, rašytojui perdavė savo apsakymą išspausdinti „Atolankose“.
PRAEITIS: Istorikas Jonas Kiriliauskas teigia, jog prieškariu Kuršėnai garsėjo nusikaltimais.
DVASINGUMAS: Profesorius Jonas Kievišas savo knygose gvildena dvasingumo temas.
GARSAS: Kuršėniškių Vilniuje klubo prezidentui Stasiui Lipskiui (dešinėje) ir architektui Konstantinui Jakovlevui-Mateckiui rūpi, kad Kuršėnai šalyje taptų dar labiau žinomi.