Tai sukelia malonias emocijas ir pasididžiavimą miestu, kuriame praleidau nemažai metų. Tai ženklas, kad plungiškiai sugeba susitarti dėl bendrų reikalų. Juk namo atnaujinimas nėra paprastas procesas. Reikia, kad daugiau nei pusė gyventojų pritartų (renovacijos planai patvirtinami, kai tam pritaria bent 55 proc. butų savininkų). Reikia priimti ir tai, kad teks ilgiau nei dvejus metus gyventi nepatogiai – vidutinė renovacijos trukmė Plungėje siekia 33 mėnesius, visoje Lietuvoje – net 37.
Ir renovacijos metu nuolat kyla rūpesčių dėl statybininkų darbo bei naudojamų medžiagų kokybės. Tačiau paskui ne tik mažiau mokama už šildymą, bet ir namas ilgiau gyvuoja, galima užmiršti kasmetinius remontus, nebereikia nuolat lopyti stogą ar keisti trūkusius vamzdžius. O ir tokių butų kaina pakyla, lengviau juos parduoti, esant reikalui.
Pagal renovuotų daugiabučių dalį Plungė – tarp šalies lyderių. Šiuo metu Plungės savivaldybė – aštunta Lietuvoje: atnaujinti jau 96 daugiabučiai iš 389 (24,4 proc.). Dar 23 namai – renovacijos procese.
Aplinkinės savivaldybės gana ryškiai atsilieka: Telšiuose atnaujinta 16 proc., Mažeikiuose – 13 proc., Skuode – 10 proc., Šilalėje – 20 proc., Gargžduose – tik 6 proc. Daugiausiai Vakarų Lietuvoje iki šiol pasiekė Palanga, renovavusi beveik 51 proc. daugiabučių namų. O absoliutus rekordininkas Lietuvoje – Birštonas, kur atnaujinta 62,5 proc. visų daugiabučių.
Skaičiuojant absoliučiais skaičiais, pirmauja Vilnius – per du dešimtmečius čia renovuota daugiau kaip 300 namų. Panašiai ir Kaune. Klaipėda atnaujino kiek daugiau nei 250. Tačiau procentais pokyčiai labai kuklūs: Vilniuje renovuota tik 6,2 proc. daugiabučių, Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 15 proc.
Šiandien Lietuvoje jau beveik 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena atnaujintuose namuose.
Plungiškiai, puoškite ir toliau savo miestą! Būkite pavyzdžiu kitiems!