Naujausios
Didžiausia bėda – mažėjantis vartojimas
Kodėl prireikė šitaip kelti kainas, po kaulelį narstyta tiek Vietos ūkio ir ekologijos komiteto, tiek pačios Rietavo savivaldybės tarybos posėdžių metu, mat, neišsiaiškinus visos situacijos, pritarti branginimui neskubėta.
Tarybos narių kvočiamas A. Rojus aiškino, kad kitos išeities nėra – kaip bežiūrėtum, kaip beskaičiuotum, šildymą ir karštą vandenį branginti būtina. Esą tam didžiausios įtakos turėjo labiau rudenį primenančios žiemos, koronaviruso situacija, kai dalis Savivaldybės įstaigų nedirbo ir jų šildyti nereikėjo, o didžiausia bėda – minimalus buvusios kolegijos pastatų šildymas.
„Pernai buvo galvota realizuoti 6 180 megavatų šilumos, o realizavome tik 5 117. Tai žymus mažėjimas. Jis daugiausiai ir nulėmė pabrangimą“, – skaičiais prakalbo A. Rojus.
Jis aiškino, kad didesniuose miestuose net 80 procentų vartotojų yra gyventojai, tuo tarpu Rietave daugiausia šildyti reikia biudžetines įstaigas, todėl šių šilumos taupymas komunalininkams, o per gaunamas sąskaitas – ir gyventojams, atsiliepia skaudžiai.
Paskolų kupra
Rietavo komunalinį ūkį klampina ir paimtos paskolos. „Apie 100 tūkst. per metus sumokam paskoloms dengti ir palūkanoms mokėti, o tai sudaro net 25 procentus kainos. Jei tos kupros neturėtume, kaina (šildymo ir karšto vandens – aut.) būtų gerokai mažesnė“, – įsitikinęs direktorius.
Tačiau esą skolintis buvo būtina: juk kadais reikėjo atnaujinti šilumos trasas, reikėjo ir naujos katilinės, mat senosios pamatai buvo pradėję smegti į žemę ir dėl to galėjo įvykti „globali avarija“.
„Šviežiausią“ paskolą Rietavo komunalinis ūkis ėmė pavasarį – 250 tūkst. apyvartinėms lėšoms. Kitaip esą būtų trūkę pinigų darbuotojų atlyginimas, be to, įmonė tiekėjams buvo įsiskolinusi 180 tūkst. eurų. „Kai kurie nebegalėjo laukti“, – aiškino A. Rojus.
Paskolos įmonę gramzdina dar ir dėl to, kad pasiimti naujų ji jau nebegali. Tarybos narys Viktoras Krajinas bei kiti politikai siūlė įmonei susimąstyti, pavyzdžiui, apie saulės elektrinę arba kitą atsinaujinančią energiją. Tačiau bent jau kol kas Rietavas apie tai gali tik pasvajoti. Bet kokiai pradžiai reikia investicijų, o įmonė pinigų neturi, skolintis nebegali, tad iš kur jų paimti?
„Be to, tokios investicijos atsiperka tik per 6–7 metus“, – nelinksmai kalbėjo Rietavo komunalinio ūkio direktorius.
Ragino pažiūrėti į įmonės vadovų algas
Per abu posėdžius ieškota galimybės mažinti, o ne kelti kainas. Teirautasi, gal gelbėtų nukentėjusiesiems nuo koronaviruso skiriama parama? Bet, pasirodo, Savivaldybės įmonė jos gauti negali, tik verslas. Kalbėta ir apie tai, jog galbūt dabar reikėtų didinti tik vienos paslaugos – karšto vandens arba šildymo – kainą. Tačiau paaiškinta, kad jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, tad brangstant šildymui neišvengiamai brangsta ir karštas vanduo...
„Negi negalima kur nors susimažinti, kažkur susispausti?“ – neatlyžo V. Krajinas.
Bet direktorius tikino, jog įmonės administracija ir taip yra nedidelė, o darbuotojų algos mažesnės nei aplink veikiančių įmonių.
Po tokių per Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį pasakytų A. Rojaus teiginių Tarybos narys Alvidas Mickus netingėjo panagrinėti Rietavo komunalinio ūkio vadovų algas ir ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje turėjo pastebėjimų bei klausimų.
„Atlyginimai ten – įspūdingi! 2018–2019 m. didėjo itin ženkliai: direktoriui alga pakilo 38 procentais“, – stebėjosi Tarybos narys.
A. Rojui alga valdybos pritarimu 10-čia procentų kelta ir pernai. Didėjo ir vyriausiųjų finansininko bei inžinieriaus algos, tad šis atlyginimų padidinimas dabar per mėnesį papildomai atsieina apie 21 tūkst. eurų.
„Kodėl dėl šitokios situacijos šilumos ūkyje yra taip didinamos vadovaujančių darbuotojų algos? – nesuprato A. Mickus. – Rašoma, jog alga kilo pagal pasiektus veiklos rodiklius – gal galime išgirsti, kokie tie rodikliai?“
A. Rojus aiškino, kad atlyginimą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji – tai nustatytas koeficientas, o kintamoji priklauso nuo įmonės pasiektų rodiklių. Ir ne vien šilumos, bet ir vandens, kitų padalinių. Esą ji didėja ir dėl įgyvendinamų „europinių“ projektų, ir dėl ūkyje mažinamų sąnaudų, investicijų į darbuotojų mokymus ir panašiai.
„Jei manot, kad mano, kaip vadovo, atlyginimas – įspūdingas, galiu pasakyti, kad taip nėra. Paimkit aplinkinių įmonių vadovus. <...> Be to, įmonės valdyba gali nuspręsti atlyginimą „nuimti“. Gal ir visai be atlyginimo dirbti?“ – pyktelėjo direktorius.
Jis pagarsino, kad trys įmonėje vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai vidutiniškai uždirba 2 178 Eur (neatskaičius mokesčių), padalinių vadovai – apie 1300 Eur, specialistai – apie 1080 Eur, darbininkai – apie 1000 eurų.
„Ar čia yra įspūdingi atlyginimai? Mes sunkiai išlaikom savo darbuotojus, nes šalia dirbančiose įmonėse atlyginimai kur kas didesni“, – rėžė A. Rojus.
Nemalonią situaciją ėmė glaistyti meras Antanas Černeckis, patikinęs, kad algos tikrai nėra „išpūstos“ ir gerokai mažesnės nei kitose tos srities įmonėse. „Praktiškai mažiausios“, – konstatavo jis.
„Jau nebus gerų metų“
Po ilgų diskusijų dėl kainų kėlimo Tarybos narys Albinas Maslauskas siūlė susitaikyti su tuo, kad įmonė didelių galimybių ką nors pakeisti neturi, ir galiausiai pritarti siūlomam sprendimo projektui.
„Būkime realistai: daugiabučių gyventojai jau patys galvoja apie saulės jėgaines ant stogų. Praeis keleri metai, vartojimas dar sumažės. Komunaliniam ūkiui jau nebus gerų metų, kad ir šaltos žiemos...“ – kalbėjo A. Maslauskas.
Ir A. Černeckis pritarė, jog šiuo metu tiesiog reikia patvirtinti siūlomą kainą. Bet esą apie saulės baterijas pamiršti negalima. Žinoma, tai neturėtų sužlugdyti šilumos ūkio. Esą apie atsinaujinančią energetiką galvoja Kazlų Rūda. Ir siūlė su šiuo miestu rietaviškiams komunalininkams susisiekti, pasiaiškinti, kaip jie gelbstisi iš situacijos.
„Dabar didžiausia problema – kolegijos pastatai. Bet pasileis baseinas, kažkada reikės tuos pastatus šildyti, tada situacija stabilizuosis. O šiandien yra, kaip yra“, – konstatavo meras ir pakvietė Tarybos narius balsuoti.
Keturiems jų pasisakius prieš kainų kėlimą, trims susilaikius, o likusiems balsavus UŽ, naujos kainų dedamosios patvirtintos.