Sa­vi­val­dy­bės iš­ta­kas pri­si­mi­nus

Prieš pra­dė­da­mas kal­bą, 1990–1995 me­tais dir­bu­sios Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas G. Mor­kis pa­svei­ki­no vi­sus su­si­rin­ku­siuo­sius. Jis pa­si­džiau­gė, kad tarp iš­kil­min­go po­sė­džio sve­čių bu­vo ir pir­mo­sios ka­den­ci­jos Ta­ry­bos na­rių, ir at­sklei­dė, kad iš tuo­me­tės Ta­ry­bos Sa­vi­val­dy­bė­je šiuo me­tu dir­ba tik vie­nas jos na­rys. Tai Plun­gės ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis.

Pats G. Mor­kis Ta­ry­bos na­riu bu­vo net pen­kio­li­ka me­tų. Anot jo, pir­ma­jai Plun­gės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai te­ko dirb­ti il­giau­siai – net pen­ke­rius me­tus. Vė­liau iš­rink­tos Ta­ry­bos dir­bo po dve­jus ar tre­jus me­tus. Lai­kui bė­gant nu­si­sto­vė­jo ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ja.

Pir­ma­sis Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas pri­si­mi­nė, jog pir­mie­ji sa­vi­val­dos žings­niai tuo­met bu­vo tik­rai ne­leng­vi, mat Sa­vi­val­dy­bei te­ko kur­tis tuo pa­čiu me­tu kaip ir vals­ty­bei. Tarp į pir­mą­ją Ta­ry­bą iš­rink­tų Są­jū­džio at­sto­vų ir Ko­mu­nis­tų par­ti­jai anks­čiau pri­klau­siu­sių Ta­ry­bos na­rių kil­da­vo ne­ma­žai ne­su­ta­ri­mų. No­rė­da­mas su­telk­ti vi­sus bend­ram dar­bui, G. Mor­kis pri­si­me­na Ta­ry­bos pir­mi­nin­ku pa­siū­lęs iš­rink­ti ūki­nin­ką Juo­zą Bra­žins­ką. Vis­gi ne­no­rė­jęs pa­lik­ti ūki­nin­ka­vi­mo, J. Bra­žins­kas at­si­sa­kė. G. Mor­kiui bu­vo pa­siū­ly­ta da­ly­vau­ti pa­čiam Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se. Juo­se G. Mor­kis var­žė­si su An­ta­nu La­pu­ku, bet su­lau­kė di­des­nio Ta­ry­bos na­rių pa­lai­ky­mo.

Pa­va­duo­to­ju G. Mor­kis pa­si­rin­ko Ra­mu­tį Ma­ci­jaus­ką, o val­dy­to­ju bu­vo pa­siū­ly­tas Ri­mas Ščiu­po­kas.

Neilg­tu­kus po pir­mo­jo nau­jai iš­rink­tos Ta­ry­bos po­sė­džio pra­si­dė­jo So­vie­tų Są­jun­gos blo­ka­da, bu­vo nu­trauk­tas ar­ba ap­ri­bo­tas de­ga­lų, du­jų tie­ki­mas, ėmė trūk­ti ele­men­ta­riau­sių pre­kių ir pro­duk­tų. G. Mor­kis at­si­me­na, jog no­rė­da­mas nu­pirk­ti drus­kos, cuk­raus bei mil­tų, jis su R. Ščiu­po­ku vy­ko į Lat­vi­jos mies­tą Tu­ku­mą. Tarp mies­tų jau tuo­met eg­zis­ta­vo glau­dūs ry­šiai, iš­li­kę iki šiol.

Plun­gės neap­len­kė ir 1991 me­tų sau­sio įvy­kiai. Bai­min­ta­si, kad ne­ra­mu­mai, vy­kę Vil­niu­je ir Kau­ne, ga­li pa­si­kar­to­ti ir Plun­gė­je, kur te­be­bu­vo įsi­kū­ręs so­vie­tų ka­ri­nis da­li­nys.

Su­ži­no­ję apie įvy­kius Vil­niu­je, užim­tą te­le­vi­zi­jos bokš­tą ir ra­di­jo sto­tis, pre­zi­diu­mo na­riai su­si­rin­ko anks­tų sau­sio 13-osios ry­tą, šeš­tą va­lan­dą.

Svars­ty­ta, ką rei­kė­tų da­ry­ti vie­nos ar ki­tos si­tua­ci­jos at­ve­ju. Po­sė­džio me­tu pre­zi­diu­mas priė­mė pa­reiš­ki­mą, ku­riuo pa­si­ža­dė­ta ne­si­trauk­ti ir dirb­ti ne­prik­lau­so­mai vals­ty­bei. Šis pa­reiš­ki­mas bu­vo iš­spaus­din­tas „Že­mai­čio“ laik­raš­ty­je. Po po­sė­džio Ta­ry­bos na­riai da­ly­va­vo baž­ny­čios šven­to­riu­je vy­ku­sia­me mi­tin­ge. Į jį bu­vo su­si­rin­ku­si di­džiu­lė žmo­nių mi­nia, gie­do­tas Lie­tu­vos him­nas, dai­nuo­tos pa­trio­ti­nės dai­nos.

Ki­tą die­ną Sa­vi­val­dy­bė­je pa­si­ro­dęs Plun­gė­je bu­vu­sio so­vie­ti­nio ka­ri­nio da­li­nio va­das So­ko­len­ko pa­rei­ka­la­vo įsa­ky­ti mi­li­ci­jai su­dė­ti gink­lus ir leis­ti jiems, so­vie­tams, pa­tru­liuo­ti gat­vė­se. Šio rei­ka­la­vi­mo bu­vo nu­spręs­ta ne­vyk­dy­ti. Tas pa­ts da­li­nio va­das pa­na­šius rei­ka­la­vi­mus iš­sa­kė ir 1991 m. rugp­jū­čio mė­ne­sio pu­čo me­tu, bet vėl­gi – nie­ko ne­pe­šė.

Tarp pir­mo­sios Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos at­lik­tų dar­bų G. Mor­kis pa­mi­nė­jo Ogins­kio rū­mų pa­skir­ties kei­ti­mą. Vie­to­je rū­muo­se tuo­met vei­ku­sio sta­ty­bos tech­ni­ku­mo nu­spręs­ta įkur­ti mu­zie­jų. Ši ini­cia­ty­va tarp Ta­ry­bos na­rių iš­šau­kė konf­lik­tą, ku­ris, G. Mor­kio ma­ny­mu, ga­lė­jo kil­ti dėl po­li­ti­nės pa­tir­ties trū­ku­mo.

Pir­mo­ji Ta­ry­ba nu­vei­kė ir ne­ma­žai ki­tų reikš­min­gų dar­bų. Ne­pai­sant vi­sų sun­ku­mų at­si­ra­do pie­ti­nis ap­link­ke­lis, re­konst­ruo­ta Se­na­mies­čio aikš­tė. Taip pat įsteig­tas Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas. Be­veik pa­vy­ko už­baig­ti Rie­ta­vo me­no mo­kyk­los sta­ty­bą. Kle­bo­no De­gu­čio ini­cia­ty­va at­si­ra­do Rie­ta­vo se­ne­lių na­mai.

G. Mor­kio nuo­mo­ne, pir­mo­ji ka­den­ci­ja bu­vo pa­ti sun­kiau­sia. Vis­gi tuo pa­čiu tai bu­vo ir vil­ties lai­ko­tar­pis. Pir­mo­sios Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos va­do­vas pa­si­džiau­gė tuo, ką Plun­gei pa­vy­ko pa­siek­ti per tris ne­prik­lau­so­my­bės de­šimt­me­čius. Suk­les­tė­jo pra­mo­nė ir vers­lai. Daug pa­siek­ta ir švie­ti­mo bei kul­tū­ros sri­ty­se.

Baig­da­mas kal­bą, G. Mor­kis da­bar­ti­nei Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai ir me­rui pa­lin­kė­jo su­ta­ri­mo ir vie­ny­bės Ta­ry­bo­je, o pir­mo­sios Ta­ry­bos na­riams – svei­ka­tos bei il­gų me­tų.

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­trau­kos