Šį trečiadienį vyko pirmasis renginys – iškyla su mokyklos istorijos gidėmis „Senamiesčio mokykla išeina pasivaikščioti“. Popietės metu ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei buvusi šios mokyklos antros laidos abiturientė Irena Stonkienė ir rusų kalbos mokytoja kraštotyrininkė Lidija Tilvikaitė sukvietė pedagogus prisiminti iškilius mokyklos praeities įvykius bei aplankyti jos teritorijoje esančius svarbius objektus.
Iškylos pradžioje kiekvienam dalyviui buvo įteikti žemėlapiai, kuriuose pavaizduoti lankytini objektai ir nurodyta tiksli jų vietovė. Ekskursiją gidės pradėjo nuo tos vietos, kurioje 1975 metais buvo pirmą kartą įamžinta mokykla ir jos pašonėje sustoję pedagogai (fotografijos autorius – Bronius Gadeikis). Nuotraukoje – 36 mokytojai, pasiryžę kantriai ir uoliai dirbti, aukoti savo brangų laiką ir dalytis žiniomis su mokiniais.
Anot I. Stonkienės, tuometis mokyklos vadovas Vladas Mikalauskas ir pavaduotoja Elena Adomavičienė itin atsakingai rinko naują, jauną, bet kartu ir brandų kolektyvą. Prieš 50 metų rugsėjo 1-osios skambutis į dar dažais kvepiančias klases sukvietė 1 226 mokinius, juos pasitiko 49 pedagogai.
1978 metais mokyklos kiemo viduryje 5b klasės mokiniai kartu su auklėtoju pasodino pirmąjį ąžuolą, šermukšnį ir gyvatvorę. Šie augalai iki šiol džiugina visų, einančių pro šalį, akis, o inkiluose per tiek metų apsigyveno ne viena varnėnų šeima.
Kaip žinia, Plungės Senamiesčio mokykla 1975 metais buvo pastatyta senosiose žydų kapinėse. Statybų metu nemaža dalis antkapinių paminklų buvo išgabenti į šalia Plungės esančius Kaušėnus, į 1941-aisiais metais vykdytų masinių žudynių vietą. Paskutiniuoju Plungės žydu vadinto Jakovo Bunkos dėka paminklai buvo sugrąžinti į senąsias kapines ir sustatyti į keturias eiles greta mokyklos. Nors palaikų šioje vietoje – nebėra, bet ji išlieka svarbi kaip senosios Plungės istorijos dalis.
Mokyklos teritorijoje auga ir vienintelis kaštonas. 1975 metais Vaida Lūžaitė su tėveliu, būdama vos dviejų metukų, radusi kaštono daigelį pasisodino savo kieme. Statant mokyklą V. Lūžaitė su draugais žaisdavo netoliese ir savo akimis matė šiurpų vaizdą – iškasamus kapus, besimėtančius kaulus. Ten, kur darbininkai iškasė duobę ir supylė kaulus, mergaitė slapta su tėveliu ir pasodino kaštoną.
1990 metais prie mokyklos vairo stojo Algirdas Serva, o nuo 2018 metų iki šiol direktoriaus pareigas eina Paulius Zakalskis. Mokyklai, kuri iki tol vadinta ketvirta vidurine, 1996 metais buvo suteiktas Senamiesčio mokyklos vardas.
Popietės metu taip pat buvo aplankyta ąžuolų alėja, knygnešių kalnelis, senosios obelys, riešutmedis ir žibintai, stovintys prie pagrindinio įvažiavimo į mokyklos kiemą. Besiklausant istorijų laikas nepastebimai praskriejo, o Senamiesčio mokyklos direktorius P. Zakalskis visus maloniai kvietė apsilankyti ir kituose renginiuose, skirtuose paminėti mokyklos jubiliejų.
Jau netrukus, balandžio 11 dieną, vyks šventinis koncertas-minėjimas „Mokyklos legenda“. Gegužės 17 dieną kvies abiturientų laidų ir klasės draugų susitikimų diena „Pasimatymas su mokykliniais metais“. Iškilmės prasidės Mišiomis už mokyklos bendruomenę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, po jų nusidrieks iškilminga eisena iš bažnyčios į mokyklą. Šventinį pasirodymą dovanos jungtinis Senamiesčio mokyklos choras, visų lauks įvairios improvizuotos veiklos, linksmos varžytuvės sporto salėje ir diskoteka.
Na, o kiti jubiliejiniai renginiai suplanuoti rudenį, visiems sugrįžus po vasaros atostogų atgal į mokyklą.