Šimtametė neišduoda ilgo gyvenimo paslapties
Kai Šiaulių rajono savivaldybės, Raudėnų seniūnijos, „Sodros“ atstovai Julijoną Trušienę sveikino, ji šmaikštavo, priversdama visus kvatoti. Iš šalies net nebūtum įtaręs, kad gėlės, dovanos šiai moteriai įteikiamos, garbės juosta užrišama, linkėjimai tariami šimto metų jubiliejaus proga.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Jubiliatės gyvenimas nebuvo lengvas.
J. Trušienė pasakoja, kad lengviausia buvo tada, kai jaunystėje pas žmones tarnavo.
Ištekėjo už našlio su aštuoniais vaikais, keletas kilometrų nuo Raudėnų, Medlaukėje, turėjusio seną namą. Susilaukė ir penketo savų.
Kai sukūrė šeimą, teko labai vargti. Ir arusi, ir akėjusi, tik šienauti nemokėjusi.
Mama ir pamotė visais vaikais rūpinosi kaip savais. O su podukromis kartu ir į šokius nueidavo. „Jos sako, eikime. Gerai, eikime“, – J. Trušienė šypsodamasi mena tas dienas.
Mokėjo ir austi verpti – didelei šeimynai visko reikėjo. Kiek vėliau ėmėsi ir megzti. Kai sūnus tarnavo armijoje, per naktį kojines numezgė, kad jam galėtų nusiųsti.
Šimtametė pas medikus nei karto nėra buvusi, – šie pas ją atvažiuoja.
Šiauliuose gyvenanti anūkė Loreta Mackevičienė mena, jog kartą, namo grįždama iš mokyklos, iš tolo pamatė kieme keistai besielgiančią senelę. Pasirodo, ji griuvo ir susilaužė koją.
Ramia senatve ji džiaugiasi gyvendama Raudėnuose pas dukrą Stanislavą Banienę. Gerų žodžių negaili savo anūkams, kurių turi dvidešimt penkis. Apsilankymais ją pradžiugina ir 32 proanūkiai, 8 proproanūkiai.
O žurnalistų paklausta, ar neišduos ilgo gyvenimo paslapties, šimtametė atšauna trumpai ir aiškiai: „Ne“.
Autoriaus nuotr.
JUBILIEJUS: Šimtametei raudėniškei Julijonai Trušienei sveikintojai palinkėjo dar ilgesnių metų ir geros sveikatos.