Naujausios
Darbą pradėjo nuo... kabineto remonto
„Esu dirbęs ir Vilniaus, ir Kauno ligoninėse, bet tokio bardako, kaip Plungės ligoninėj, dar neteko matyti“, – tiesiai šviesiai rėžė į redakciją užsukęs vienas medikas, prašęs neatskleisti jo tapatybės.
Vyras kalbėjo, kad įsidarbinus šioje įstaigoje jį labiausiai nustebino tai, kad vadovybė visiškai nesistengia formuoti kolektyvo, kuris būtų vieningas ir stiprus kaip komanda. Esą kiekvienas dirba sau, apie jokius susibūrimus ar darbinius susirinkimus, pasitarimus nėra nė kalbos.
„Visa įstaigos struktūra, vadovavimas jai – dar sovietinių laikų, lyg būtum sugrįžęs 40 metų atgal. Tebeegzistuoja klanų sistema, kur svarbiausia – vadovybė, tada skyrių vedėjai, medikai, o apačioj – slaugytojai ir kiti darbuotojai. Kuo esi aukščiau toje sistemoje, tuo daugiau privilegijų turi. Todėl ir bėga darbuotojai iš čia. Niekas nebenori taip dirbti.“
Vyras sakė turėjęs vilčių, kad atėjus naujam vadovui situacija pasikeis, bet kai išgirdo, jog savo darbą Plungės ligoninėje jis pradėjo nuo... kabineto remonto, ir šią viltį praradęs.
„Aš pats ligoninėje dirbu jau kelerius metus ir dabar jau galiu pasidžiaugti, kad pagaliau gavau kabinetą, nors jis ir Lukiškių kalėjimą labiau primena, o ne gydymo įstaigą. Kai paklausiau, gal būtų galima kažkiek paremontuoti jį, išgirdau, kad dabar neišeis – visas Ūkio skyrius užsiėmęs, pabrėšiu, LAIKINOJO direktoriaus kabineto remontu“, – apmaudo ir nuostabos neslėpė medikas.
Psichologinis smūgis personalui
„Norėtųsi, kad ateitų vadovauti žmogus iš įstaigos, kuri klesti, o ne kurioje darbuotojai žudosi“, – tokį lūkestį išsakė minėtasis medikas, turėdamas omeny vasarą liūdnai nuskambėjusią istoriją, kuomet iš gyvenimo pasitraukė jauna Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja. Po šio skandalo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atleistas ligoninės vadovas Remigijus Mažeika netrukus Plungės rajono mero buvo pakviestas vadovauti Plungės ligoninei.
O mūsų kalbintas plungiškis medikas teigė esantis tikras, kad toks rajono valdžios sprendimas nepraeis be pasekmių. Dirbantieji ligoninėje esą jau dabar jaučiasi nesaugūs ir sutrikę, juolab kad naujasis vadovas neskuba pažindintis su personalu, prisistatyti kolektyvui.
Kad naujojo vadovo kol kas gyvai nėra mačiusi nei ji, nei kiti jos kolegos, patvirtino ir Plungės ligoninės slaugytojų profesinei sąjungai vadovaujanti Daiva Narbutienė.
„Žinome tik tiek, kiek perskaitėme spaudoje ir pamatėme per televizorių. Kol kas nebuvom kviestos gyvai susipažint, todėl ir vertint dar sunku. Matysim, kaip bus toliau, o kol kas žinom tik tiek, kad iš Šiaulių ligoninės buvo atleistas. Ir turbūt ne be reikalo, jei jau ministras priėmė tokį sprendimą“, – kalbėjo slaugytoja.
Pasak moters, tiek jos, tiek kitų slaugytojų noras yra vienas – kad ligoninė išliktų ir išlaikytų visas dabar teikiamas paslaugas, nes antraip, nusprendus ją pertvarkyti į slaugos ligoninę, neišvengiamai tektų atleisti didelę dalį personalo.
Užduotis – išsaugoti ligoninę
Plungės rajono savivaldybės tarybos bei Plungės ligoninės gydymo tarybos narys Raimondas Doviltis pabrėžė, kad naujajam, nors ir laikinajam, vadovui būtent toks tikslas ir keliamas – išsaugoti ligoninę nuo sunaikinimo. Esą ministerijos pradėta gydymo įstaigų pertvarka mūsiškei ligoninei nubrėžė dvi gaires – glaustis po Klaipėdos arba po Šiaulių ligoninės sparnu.
„Jeigu bus nutarta rinktis pirmąjį variantą, mūsų ligoninė bus „suvalgyta“, nes uostamiestyje prasčiau su vadyba. O R. Mažeiką mes jau pažįstam kaip gerą vadybininką ir strateguotoją. Gaila tik, kad žmonės tiki tuo, ką mato per televizorių ar perskaito spaudoje, kur jis piešiamas visai kitomis spalvomis“, – kalbėjo medikas ir politikas.
R. Doviltis pasakojo stebėjęs pirmąjį R. Mažeikos ir mero Audriaus Klišonio parengtą Plungės ligoninės išsaugojimo vizijos pristatymą ministerijai, ir jis esą palikęs labai gerą įspūdį.
„Vadybine prasme jau spėjome pamatyti tam tikrus pokyčius. Atsirado greitis sprendimuose, strategavimas, ko anksčiau pasigesdavome. Ankstesniam vadovui ką bepasiūlydavai, visada atsakymas būdavo vienas – nėra finansinių galimybių. Nors matydavom, kad daug didesnės sumos eina pro šoną.“
Išeitinė paliko be amo
Visi „Žemaičio“ kalbinti medikai sutarė, kad dar per anksti spręsti, ar R. Mažeikai pavyks pastatyti ligoninę, kuri praėjusius metus baigė su dideliais finansiniais nuostoliais, ant kojų.
Lygiai taip pat vieningai visi vertina ir žinią, kad meras sutiko buvusiam vadovui A. Martusevičiui išmokėti gana solidžią, net šešių mėnesių atlyginimo dydžio, išeitinę kompensaciją, siekiančią 17 tūkst. eurų, ir dar apie 3 tūkst. eurų už nepanaudotas atostogas.
„Iš visų mūsų kišenės paėmė“, – taip mero dosnumą įvertino R. Doviltis. Ir pridūrė, kad tiek buvęs ligoninės vadovas, tiek meras pasielgė mažų mažiausiai neetiškai, pirmasis – užsiprašydamas tokios sumos, antrasis – suraitydamas ligoninei nurodymą išmokėti ją.
„Nors... Jei buvusiam direktoriui buvo nurodoma, kaip elgtis, dabar juk reikia gelbėti... Ranka ranką plauna“, – svarstė R. Doviltis, turėdamas omeny Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamą tyrimą, kuriame A. Martusevičiui pareikšti įtarimai ėmus kyšius iš medicinine įranga prekiaujančių įmonių.
Ne ką pozityviau tokį dosnų kyšininkavimu įtariamo vadovo išlydėjimą vertina ir kiti ligoninėje dirbantys medikai. Pasak jų, buvusiam ligoninės direktoriui kaip niekam kitam gerai žinoma įstaigos finansinė situacija bei tai, kad neretai čia dirbantieji taip ir nesulaukia žadėto atlygio už papildomas darbo valandas, motyvuojant tuo, kad šiuo metu – sunkus metas, todėl visiems reikia pasispausti.
„Mūsų skyriuj dirbo tikrai labai gera slaugytojos padėjėja ir jai teko pavaduoti kitą darbuotoją, o kai paprašė už pavadavimą kelių eurų, valdžia pasakė – nėra pinigų. Todėl ji galiausiai išėjo dirbti į „Vičiūnus“, – „Žemaičiui“ pasakojo kita ligoninėje dirbanti slaugytoja, prašiusi neminėti jos vardo ir pavardės.
Slaugytojų profesinei sąjungai vadovaujanti D. Narbutienės patvirtino, kad tokių atvejų pasitaiko, ir neretai.
„Tų pažadų daug buvo, ypač per karantiną, kad už didelius krūvius bus atsiskaitoma papildomai, bet ne visi gavo. Kažkam sumokėjo, kažkam ne“, – sakė ji. Ir pridūrė, kad tarp slaugytojų tapo įprasta klausti ne kiek uždirbi, bet kiek valandų išdirbi.
„Kiek naktų per praėjusią savaitę namie miegojai? Gal tik tris? Štai ir vakar teko budėti su viena slaugytoja, kuriai tai buvo antra budėjimo para iš eilės. Paprasčiausiai nebėra kam dirbti, daug kas išėjo, negavę žadėtų priedų. O palatose gulintys pacientai juk nekalti, tai sukandi dantis ir eini – nepaliksi be priežiūros“, – kalbėjo D. Narbutienė.
Dėl R. Mažeikos paskyrimo aiškinsis teisme
Ligoninėje susiklosčiusi kontraversiškai vertinama situacija nemenkais nuostoliais gresia ir Plungės rajono savivaldybei. Meras A. Klišonis šios savaitės pradžioje žurnalistams komentavo priėmęs sprendimą nepaisyti Vyriausybės atstovo Andriaus Cechanavičiaus raginimo atšaukti R. Mažeiką iš direktoriaus pareigų, nors ir buvo perspėtas, kad dėl to gali tekti aiškintis teisme.
Mero nuomone, reikalavimas prieš skiriant įstaigai laikiną vadovą atlikti jo antikorupcinį vertinimą, kaip tai nurodė Vyriausybės atstovas, yra perteklinis. Teisės aktai to esą nereikalauja, tad, pasitarus su teisininkais, nutarta neatšaukti potvarkio dėl R. Mažeikos paskyrimo.
Vadinasi, tiek Vyriausybė, tiek Savivaldybė yra pasiruošusios ietis dėl R. Mažeikos sukryžiuoti teisme. Paklaustas, ar Savivaldybės vadovai įvertino, kiek toks teisminis ginčas kainuos Savivaldybės biudžetui, atostogaujantį Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių pavaduojantis Mantas Česnauskas siūlė neskubėti užbėgti įvykiams už akių ir skaičiuoti galimus nuostolius. Esą laimėjus bylą bylinėjimosi išlaidas padengia pralaimėjusioji pusė, tad galbūt ir iš šios balos Savivaldybė išlips sausa.
O jei ne? „Ir taip tų bylų turime nemažai, tik ne apie visas žiniasklaida parašo. Būna ir išlaidų dėl to, nieko nepadarysi“, – šio atvejo nenorėjo sureikšminti pavaduotojas.
Trečiadienį Vyriausybės atstovas A. Cechanavičius „Žemaičiui“ patvirtino, kad jau ruošiamas kreipimasis į teismą.
„Taip, aš sutinku su mero argumentu, kad įstatyme tiesiai neparašyta, jog skiriant laikinąjį vadovą būtinas jo antikorupcinis vertinimas, bet mūsų pozicija tokia, kad šiuo atveju, žinant, jog R. Mažeikos pavardė dominuoja net dviejuose tyrimuose, jis tikrai buvo būtinas“, – įsitikinęs jis.
Ministras: „Mano pozicija išlieka ta pati“
Ar jam žinoma Plungėje susidariusi situacija, „Žemaitis“ teiravosi ir sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio. Būtent jo sprendimu R. Mažeika neteko ankstesnių savo pareigų, tad buvo įdomu išgirsti, kaip ministras vertina Plungės rajono savivaldybės vadovų sprendimą praėjus vos porai savaičių po šiam asmeniui pareikšto nepasitikėjimo kviestis jį vadovauti Plungės ligoninei.
Atsakydamas ministras pirmiausia priminė, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl jai ir teko spręsti vadovavimo šiai įstaigai klausimą, o Plungės ligoninės steigėja yra Savivaldybė.
„Kodėl ji savo pavaldžiai įstaigai renkasi būtent šį vadovą, geriausiai galėtų paaiškinti tie, kurie tokį sprendimą ir priėmė. Jų motyvų komentuoti negaliu“, – sakė ministras. Ir pridūrė savo pozicijos nekeičiantis – bet kurios gydymo įstaigos vadovui turi būti keliami itin aukšti standartai ir reikalavimai.
„Tą išsakiau ir asmeniškai susitikęs su R. Mažeika. Tikiuosi, jis išgirdo mano argumentus. Juos atvirai deklaruoju visą laiką – ir anuomet, ir dabar. Buvęs Šiaulių ligoninės direktorius dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Generalinės prokuratūros tyrime yra patrauktas įtariamuoju. Be to, R. Mažeika padarė darbo pareigų pažeidimus, netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrindamas nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirsdamas kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleruodamas jį ir nesiimdamas efektyvių priemonių klimatui gerinti“, – A. Dulkys dar kartą išvardino argumentus, dėl ko pasirašė sprendimą atleisti R. Mažeiką iš Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų.