Apie tai, kad įstaigos turi būti pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, kalbama jau ne vienerius metus. Kad tai privalo būti padaryta, byloja ir ne vienas teisinis dokumentas. Ir jei remsimės vien jais bei valdininkų kalbomis, susidarys įspūdis, kad neįgalieji toli gražu nėra palikti likimo valiai. Tačiau realybė – visai kitokia. Net švietimo įstaigos negali pasigirti negalią, ypač judėjimo, turintiems vaikams patogia aplinka, nors apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę kalbama nemažai. Kokia situacija šiuo klausimu Plungės rajono savivaldybėje, kalbėta per neseniai vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį. Jo metu dar kartą įsitikinta, kad neįgaliesiems išties skiriamas per mažas dėmesys.
Situacija prasta
Situaciją mūsų rajone pristatęs Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika nepabijojo pripažinti, kad tiek darželių, tiek mokyklų prieinamumas neįgaliesiems yra nepatenkinamas. Ir bėda ne tik su vidaus erdvėmis – toli gražu ne visų švietimo įstaigų pastatai turi neįgaliesiems pritaikytą įėjimą į patalpas, prie įėjimų nėra įvažų. Tas pats ir viduje, dėl to neįgalieji, kad ir patekę į pastatą, dažnu atveju gali judėti tik pirmame jo aukšte, nes nėra lifto, keltuvo ar kitokio būdo pakliūti į kitą aukštą.
Sunkumų neįgaliesiems tiek darželiuose, tiek mokyklose esą kelia ir siauros durys, slenksčiai, laiptai ir kiti pakilimai. Pasigendama elementariausių ranktūrių, neretu atveju nepritaikyti ir tualetai.
A. Liutika pademonstravo ir problemą atspindinčias nuotraukas. Jos – išties iškalbingos, mat parodė tikrąją situaciją mūsų rajone. Ne daug ir tokių įstaigų, kurios galėtų pasigirti kad ir nedideliais bandymais sukurti patogią aplinką negalią turintiems vaikams. Vietos ūkio skyriaus vedėjo teigimu, universalios aplinkos sukūrimas – brangus reikalas, tad dažnai finansai tampa lemiamu veiksniu, kodėl švietimo įstaigose judėti neįgaliesiems vis dar labai sudėtinga ar net neįmanoma.
Ketinama tvarkyti  visas įstaigas
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad net ir sulaukusios lėšų remontui, švietimo įstaigos skuba dar labiau pasigerinti aktyvių, judrių ir jokių negalių nekaustomų žmonių aplinką. Kitas dalykas – darželių ir mokyklų remontui numatyti pinigai dažniausiai skirti stogui, fasadui tvarkyti, bet ne neįgaliųjų judėjimui palengvinti.Tad tiek Plungės rajono savivaldybėje, tiek visoje Lietuvoje situacija su švietimo įstaigų prieinamumu – išties sudėtinga.
Tiesa, Vyriausybė yra numačiusi spręsti šį opų klausimą ir jau iki 2027 metų tinkamai sutvarkyti visas šalies švietimo įstaigas. Pirmąsias pritaikyti neįgaliesiems ketinama per ateinančius porą metų. Suplanuota iki 2024-ųjų tinkamai įrengti 36 įstaigas.
Tai, anot posėdžiavusiųjų, nėra didelis skaičius, tad svajoti, kad pavyks artimiausiu metu visose rajono švietimo įstaigose bent iš dalies pagerinti aplinką neįgaliesiems, daugiau nei naivu. Dėl to A. Liutika siūlė susitelkti į keletą įstaigų.
Pirmiausia, vedėjo įsitikinimu, reikėtų užbaigti sutvarkyti Plungės „Ryto“ pagrindinę mokyklą, kuri yra jau pažengusi tuo atžvilgiu. Taip esą derėtų pasirūpinti ir vienintele vyresniuosius mokinius mieste ugdančia „Saulės“ gimnazija. 
O kitiems neįgaliesiems, vedėjo teigimu, būtų galima pagelbėti, organizuojant jų pavėžėjimą į labiausiai jiems pritaikytas mokyklas.
Tačiau Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis nebuvo linkęs sutikti su tokiu siūlymu. Jo nuomone, jei bus orientuojamasi tik į vieną įstaigą, rezultatas bus toks, kad mieste tiesiog turėsime dar vieną specialiąją mokyklą. Vedėjo nuomone, derėtų mąstyti apie universalios aplinkos dizaino sukūrimą visose įstaigose.
Kaip bebūtų, svarbiausia padaryti pradžią. Su tuo sutiko visi posėdžio dalyviai. Dėl to nutarta, kad pirmiausia reikėtų parengti veiksmų planą ir jau kitų metų Savivaldybės biudžete nusimatyti lėšų pirmiesiems darbams.
 
								