Už kišimąsi į renovaciją – ją atliekančios įmonės vadovo „pamoka“

Smūgis už ki­šimą­si
Nors ki­virčų dėl ne­va už­sitę­su­sių darbų, jų ko­kybės, gy­ven­tojų sau­gu­mo ir kitų da­lykų tarp re­no­va­ciją at­lie­kan­čios įmonės di­rek­to­riaus Da­riaus Buk­nio (g. 1970 m.), gy­ve­nan­čio Ma­žei­kių ra­jo­ne, ir Gan­din­gos gatvės 10-ojo dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jo G. V. būta ne kartą, ko ge­ro, nei vie­nas, nei ki­tas ne­si­tikė­jo, kad ga­liau­siai vis­kas pa­si­baigs šon­kau­lio lūžiu.
Būtent to­kią me­dikų diag­nozę po pa­tir­to stip­raus D. Buk­nio smūgio į krūtinę iš­gir­do G. V. Kaip by­lo­ja teis­mo med­žia­ga, vy­riš­kis bu­vo su­muš­tas rugpjū­čio 14-ąją, apie 11 va­landą. D. Buk­nys jį už­puolė laip­tinė­je, ties 12-uo­ju bu­tu. Vy­rui be aiš­kios prie­žas­ties kumš­čiu vož­ta į krūtinę. Smūgio būta to­kio stip­raus, kad, kaip vėliau paaiškė­jo, G. V. lūžo de­vin­tas de­šinės pusės šon­kau­lis.
Teis­mo pa­pra­šy­tas pri­si­min­ti, kaip vis­kas įvy­ko, G. V. pa­sa­ko­jo, jog rugpjū­čio 14 dieną jis ėjo par­si­neš­ti bul­vių. Pa­rei­nantį D. Buknį jis ne­va iš­vy­do tuo­met, kai ra­ki­no du­ris. Ka­dan­gi laip­tinė­je sun­ku pra­si­lenk­ti, jis at­si­traukė žingsnį at­gal ir stovė­jo at­si­sukęs į kal­ti­namąjį. Ta­da ir ga­vo ne­tikėtą smūgį.
Esą jam trenkė tie­siai į va­di­namąjį mir­ties tašką. Ži­nia, smūgis į šią vietą ga­li tap­ti lem­tin­gu. Lai­mei, šįkart taip ne­nu­ti­ko, ta­čiau skausmą G. V. kentė did­žiulį. Vy­ras pri­si­minė, kaip nu­kri­to ant žemės. Sakė, kad jam ėmė stig­ti oro, iš skaus­mo net de­ja­vo. Ta­čiau skriau­di­ko tai nė kiek ne­su­jau­di­no: praei­da­mas jis tik pa­sakęs, jog čia – dar ne vis­kas.
Iš pra­džių G. V. dar bandė šauk­tis pa­gal­bos, bet vėliau, įėjęs į butą, pa­ts iš­sik­vietė po­li­ciją. At­vykę pa­reigū­nai vy­riš­kiui išk­vietė greitąją me­di­ci­nos pa­galbą, o kol ši at­vy­ko, plun­giš­kis po­li­ci­jai pa­pa­sa­ko­jo, kaip vis­kas nu­ti­ko.
Vy­ras įsi­ti­kinęs, kad D. Buk­nys jam trenkė dėl to, kad jis ki­ša­si į at­lie­ka­mus re­no­va­ci­jos dar­bus. Bet, jo nuo­mo­ne, dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai tu­ri teisę domė­tis vis­kuo. Juk būtent žmonės mokės pi­ni­gus, tad jie ga­li rei­ka­lau­ti, kad dar­bai būtų at­lie­ka­mi sau­giai, ko­ky­biš­kai ir lai­ku.
O taip, anot nu­kentė­ju­sio­jo, nėra. Dėl ga­li­mai ne­sau­giai at­lie­kamų darbų ne kartą bu­vo kvies­ta Dar­bo ins­pek­ci­ja. Ir kvietė ne tik jis, bet ir ki­ti na­mo gy­ven­to­jai. Rugpjū­čio 26-ąją D. Buk­niui net bu­vo su­ra­šy­tas Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gimų pro­to­ko­las dėl dar­bo įsta­tymų, dar­buo­tojų sau­gos ir svei­ka­tos nor­mi­nių teisės aktų pa­žei­di­mo.
Kaltės ne­pri­pa­ži­no
Vi­sai ki­taip rugpjū­čio 14-osios įvy­kius api­būdi­no kal­ti­namųjų suo­le at­si­dūręs D. Buk­nys. Jis nė ne­manė pri­siim­ti „nuo­pelnų“ dėl G. V. su­ža­lo­jimų. Sup­rask, vy­ras pa­ts nu­kri­to ir su­si­ža­lo­jo. Net aiš­ki­no, kad G. V. bu­vo gir­tas, nors iš pa­reigūnų pro­to­ko­lo ma­ty­ti, kad nu­kentė­ju­sy­sis juos tądien pa­si­ti­ko būda­mas blai­vus.
Ban­dy­da­mas iš­suk­ti sa­vo uo­degą ma­žei­kiš­kis teis­mui kurpė is­to­riją apie tai, kaip jis lip­da­mas laip­tais į viršų pa­žiūrė­ti, kaip vyks­ta re­no­va­ci­jos dar­bai, pa­matė kažką prie durų da­rantį G. V. Aiš­ki­no net ne­kreipęs į pa­starąjį dėme­sio – to­liau li­po į viršų. O ta­da ne­va pa­si­gir­do šauks­mas. Rea­guo­da­mas jis at­si­gręžė ir iš­vy­do, kad G. V. par­kritęs. Nega­na to, jis šaukė: „Ma­ne mu­ša, mu­ša“.
Esą jis pa­si­tei­ra­vo, kas jam, bet manė, kad tai – tik gir­to kvai­lionės. D. Buk­nio žod­žiais, G. V. daž­nai būna gir­tas, todėl ir tąkart ne­kreip­da­mas dėme­sio į vy­ro de­jo­nes jis pa­li­po į viršų. O leis­da­ma­sis į apa­čią su­ti­ko at­vy­ku­sius pa­reigū­nus, ku­rie paaiš­ki­no, kad G. V. kal­ti­na jį su­mu­šus.
Įmonės di­rek­to­rius ne­slėpė, jog ir anks­čiau tarp jo ir G. V. yra buvę konf­liktų. Sakė ne kartą su­laukęs iš jo prie­kaištų dėl blo­gai at­lie­kamų gy­ve­na­mo­jo na­mo re­no­va­ci­jos darbų. Ti­ki­no, kad nu­kentė­ju­sy­sis pre­ten­zi­jas žer­da­vo gir­tas. Yra su­laukęs ir gra­si­nimų, jog kažką jam pa­da­rys. Net Dar­bo ins­pek­ciją G. V. esą kvies­da­vo, ban­dy­da­mas va­do­vau­ti re­no­va­ci­jai.
Ta­čiau D. Buk­nys ko­ne pri­sie­kinė­jo į tai ne­kreipęs dėme­sio, nes nu­kentė­ju­sy­sis ne­turė­jo jo­kios teisės sta­ty­bos darbų pri­žiūrė­ti ar kažką ko­men­tuo­ti.
Di­rek­to­rius aiš­ki­no buvęs per­spėtas, kad G. V. – konf­lik­tiš­kas žmo­gus, todėl steng­da­vo­si su juo rei­kalų ne­turė­ti, ne­rea­guo­da­vo į prie­kaiš­tus, net ne­si­kalbė­da­vo. Bet, ne­pai­sant to, vis tiek bu­vo ap­kal­tin­tas už­puo­li­mu. 
D. Buk­nio nuo­mo­ne, G. V. su­si­ža­lo­ti galė­jo bet ku­rio­je vie­to­je ir kerš­tau­da­mas jį ap­kal­tin­ti.
Teis­mas di­rek­to­riu­mi ne­pa­tikė­jo
Bet teis­mo to­kie kal­ti­na­mo­jo ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no. Pri­pa­žin­da­mas D. Buknį kal­tu jis skyrė jam laisvės ap­ri­bo­ji­mo vie­ne­riems me­tams bausmę be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros, ta­čiau įpa­rei­go­jant tris mėne­sius da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je. Be to, re­no­va­ciją at­lie­kan­čios įmonės va­do­vui į nu­kentė­ju­siųjų nuo nu­si­kal­timų as­menų fondą teks įmokė­ti 500 eurų įmoką. Tai pa­da­ry­ti jis tu­ri per me­tus nuo nuo­sprend­žio pa­skel­bi­mo.
Dar D. Buk­nys pri­valės pa­deng­ti Šiau­lių te­ri­to­ri­nei li­go­nių ka­sai pa­da­rytą žalą, ku­ri įver­tin­ta 71-u eu­ru. Tiek at­si­ėjo G. V. gy­dy­mas.
Šis nuo­spren­dis dar ga­li būti skund­žia­mas ape­lia­ci­niu skun­du Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mui.