Vėl kvietė festivalis „Dainuojančios bitės“

Pa­sid­žiaug­ta, jog Žli­bi­nuo­se gi­mu­sios „Dai­nuo­jan­čios bitės“, ap­ke­lia­vu­sios ne vieną gy­ven­vietę ir il­giau už­si­bu­vu­sios Nar­vai­šiuo­se, prie­š ke­letą metų grįžo į sa­vo gimtąjį  „avilį“ – Žli­bi­nus, kur to­liau „dūzgia“, skleis­da­mos ži­nią, jog ir kai­muo­se kultū­ra ga­li gy­vuo­ti, jog ne tik mies­tuo­se dir­ba kūry­bin­gi žmonės, su­ge­ban­tys su­vie­ny­ti bend­ra­min­čius dai­nai, mu­zi­kai, šo­kiui.
Už dau­giau nei dvi­de­šimt metų gy­vuo­jan­čią dainų šventę vo­ka­li­niai an­samb­liai turėtų būti dėkin­gi il­ga­me­tei žli­bi­niš­kei mo­ky­to­jai ir chor­ve­dei Ste­fai Sto­nie­nei. Būtent ji pa­ska­ti­no mies­te­lių ir kaimų dai­ni­nin­kus bur­tis draugėn, vi­suo­me­nei do­va­no­jant įsi­min­tiną dainų šventę.
Tie­sa, iš pra­džių ko­lek­ty­vai į šventę „skris­da­vo“ ne­drąsiai – ren­gi­nio me­tu pa­si­ro­dy­da­vo vos ke­li an­samb­liai. Ta­čiau su­lig kiek­vie­nais me­tais „Dai­nuo­jan­čios bitės“ au­go ir ta­po di­de­liu ren­gi­niu, ku­rio kas­met lau­kia ne tik ja­me pa­si­ro­dan­tys ko­lek­ty­vai, bet ir jų gerbė­jai. Kar­tu ki­lo ir šventės me­ni­nis ly­gis. Šian­dien „Dai­nuo­jan­čių bi­čių“ kar­telė pa­kel­ta tik­rai aukš­tai.
Ži­no­ma, to pa­da­ry­ti ne­būtų įma­no­ma be iš vi­sur kiek­vieną pa­va­sarį į šventę su­va­žiuo­jan­čių vo­ka­li­nių an­samb­lių. Šie­met jų su­lauk­ta itin daug.
Sa­vo dai­no­mis Žli­binų kultū­ros cent­ro erd­ves už­lie­jo Vi­li­jos Raz­mienės va­do­vau­ja­mas Stalgėnų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Sod­žius“, Ku­lių mo­terų an­samb­lis „Bal­tos ie­vos“, ku­rio va­dovė – Gied­rutė Idze­lienė, tos pa­čios va­dovės „di­ri­guo­ja­mas“ Ku­lių miš­rus vo­ka­li­nis an­samb­lis „Vi­vo“, Ri­tos Džiau­gienės „sty­guo­ja­mas“ Prūsa­lių vo­ka­li­nis mo­terų an­samb­lis „Ser­bentėlės“, Alek­sand­ra­vo vo­ka­li­nis an­samb­lis „Ra­das­ta“, va­do­vau­ja­mas Ri­man­to Var­ko­jaus, Ša­tei­kių miš­rus vo­ka­li­nis an­samb­lis „Sa­vi­ti“, ku­rio va­dovė – Lai­ma Do­mar­kienė.
Su­lauk­ta sve­čių ir iš ki­tur: gra­žią pro­gramą dainų šventė­je pri­statė ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos vo­ka­li­nis mo­terų an­samb­lis „Cres­cen­do“, ir Alsėd­žių miš­rus vo­ka­li­nis an­samb­lis „Alsė­da“, ku­riems va­do­vau­ja Kris­ti­na Kond­ra­ta­vi­čienė.
O ko­kia šventė be jos šei­mi­ninkų – su­si­rin­ku­siuo­sius dai­no­mis svei­ki­no ir Žli­binų kultū­ros cent­ro glo­bo­ja­mi ko­lek­ty­vai: Kan­tau­čių mo­terų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Ru­giagėlės, ku­rio va­dovė – L. Do­mar­kienė, Kęstu­čio Kaz­laus­ko „pri­žiū­ri­mas“ Glaud­žių mo­terų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Drau­gystė“, Sta­ne­lių vo­ka­li­nis an­samb­lis „Asor­ti“, ku­rio veiklą „sty­guo­ja“ To­mas Re­mi­nas, ir Žli­binų vo­ka­li­nis mo­terų an­samb­lis „Me­lo­di­ja“, va­do­vau­ja­mas Rūtos Čer­nec­kienės ir S. Sto­nienės.
Šių an­samb­lių dai­nos ir be­si­sklei­du­si ge­ra nuo­tai­ka pa­siekė kiek­vieną klau­sy­toją. Kol gy­vuos to­kie ko­lek­ty­vai, tol kai­muo­se ir ma­žuo­se mies­te­liuo­se pul­suos kultū­ra. Dėko­da­ma gra­žiai „dūzgu­siems“ an­samb­liams ren­gi­nio vedė­ja A. Bru­žienė įteikė jiems pa­dėkos raš­tus. „Jūs esa­te pa­tys did­žiau­si kultū­ros ži­bu­riai“, – kreip­da­ma­si į ko­lek­ty­vus sakė ji ir vėliau pa­kvietė vi­sus į nuo­tai­kingą va­karėlį-dis­ko­teką, kurį su­rengė gyvą mu­ziką do­va­noję To­mas ir Ju­lius.